Lietuvoje dažnai kyla klausimų, kodėl realiai gaunamas atlyginimas skiriasi nuo to, kuris matomas „Sodros“ duomenyse. Šį skirtumą lemia įvairūs veiksniai, įskaitant mokesčius, Darbo kodekso pakeitimus ir socialinės paramos sistemą. Aptarsime pagrindines priežastis, kodėl susidaro tokia situacija.
Darbo Kodekso Pakeitimai ir Garantijos Darbuotojams
Nuo rugpjūčio 1-osios įsigalioja Darbo kodekso (DK) normų pakeitimai, susiję su darbuotojų, turinčių sveikatos problemų, apsauga, išeitinėmis išmokomis, atleidimo sąlygomis ir panašiai. Nauji DK pakeitimai įpareigoja darbdavius taikyti vienodus priėmimo į darbą kriterijus ir sąlygas, nepaisant darbuotojo sveikatos būklės.
Pavyzdžiui, darbdavys negali atsisakyti priimti darbuotojo į darbą, nesudaryti darbuotojui sąlygų kelti kvalifikacijos, mokėti mažesnio atlyginimo, atleisti darbuotoją ir pan., vien atsižvelgdamas į tai, kad darbuotojas turi sveikatos problemų. Turinčiam sveikatos problemų darbuotojui, pavyzdžiui, paūmėjus tam tikrai ligai, darbdavys jam privalės suteikti kasmetines atostogas. Pateikus prašymą, įrodantį darbuotojo sveikatos būklę, darbdavys taip pat privalės darbuotojui užtikrinti nuotolinio darbo sąlygas ne mažiau kaip 20 proc. visos darbo laiko normos.
Jei darbuotojas atleidžiamas dėl sveikatos problemų, jam priklausys didesnė - dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) išeitinė išmoka. Tiesa, tokią išmoką darbuotojas galės gauti, tik jei darbuotojas turi sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kad nebegali dirbti savo darbo ir darbdavys negali pasiūlyti darbuotojui dirbti kito darbo ar darbuotojas nesutinka dirbti kito darbo.
Nuo šiol kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, krovimo, teritorijų valymo, statybos ir kitus lauko sąlygomis atliekamus darbus asmenims privalės būti išmokamos kompensacijos. Šių kompensacijų dydis negalės viršyti 50 proc. Dėl šio pakeitimo į asmenų, kurie gali gauti neapmokestinamą priedą, sąrašą įtraukti asmenys, atliekantys darbus lauke. Šie darbuotojai seniau negalėjo gauti šių priedų.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei biuletenis nerodomas Sodroje
Statybininkai, kelininkai, net ir miesto autobusų kontrolieriai, apželdininkai, valytojos, kiemsargiai galės kreiptis dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriame būtų nustatytas priedas už darbą lauko sąlygomis. Šis priedas būtų mokamas kas mėnesį. Norma apie būsimą atleidimą leis įspėti ir nėščią darbuotoją jos nėštumo metu, jei ją ketinama atleisti dėl to, jog nebėra darbo. Aiškiai įtvirtinta, kad nėščia moteris gali būti atleista, jei darbdavys yra likviduojamas.
Pagal naują DK redakciją, toks atleidimas, kai pasibaigia darbdavys, nuo rugpjučio 1-osios yra leidžiamas. Dabar daug mokyklų yra be direktorių, ir nežino, ką daryti, tai kol ieškomas direktorius, kol vyksta konkursas, vienus metus be konkurso gali dirbti žmogus, su juo sudarius terminuotą darbo sutartį ne konkurso būdu. DK pokyčiai numatomi ir dėl išeitinių išmokų bendrovių vadovams, kai darbo santykiai nutraukiami dar prieš darbo sutarties termino pabaigą.
Anksčiau DK buvo numatyta papildoma sąlyga. Tam, kad vadovas galėtų pretenduoti į išeitinę išmoką, jis turėjo būti atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą. Dabar šios papildomos sąlygos atsisakyta, kas yra logiška, nes praktikoje su vadovais terminuotos darbo sutartys buvo sudaromos labai retai. Nuo 5 iki 7 dienų prailgintas pranešimo apie darbo grafiką įmonėje terminas, kai yra suminė ar kt. darbo laiko apskaita. Anksčiau darbuotojas savo iniciatyva galėjo nutraukti ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui sudarytą darbo sutartį, tačiau nuo rugpjūčio tokio apribojimo nelieka.
Darbdavio siūlyme turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
Jei darbuotojas Lietuvoje dirba ilgiau nei 12 mėnesių, jam yra taikomas ne tik DK, bet ir kiti darbo įstatymai, nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvinės sutartys, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Valstybinė darbo inspekcija darbdavio prašymu gali tokį terminą pratęsti iki 18 mėnesių. Keičiasi ir darbuotojų komandiruotės trukmės apskaičiavimo tvarka.
Taip pat skaitykite: "Sodros" gidas užsieniečiams
Tokie pakeitimai netaikomi kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais. Vežėjams taikomas Mobilumo paketas.
Mokesčių Sistema ir Darbo Vietų Kūrimas
Gamybos procesų konsultantas Andrius Gudaitis mano, kad esama mokesčių sistema „skatina kurti mažai apmokamas darbo vietas“. Palyginus „minimalios“ darbo vietos kainą su du kartus didesniu atlyginimu į rankas, matosi dėsnio pasekmė - darbo vietos kainos išbrangimas. Mat pasamdžius du darbuotojus už minimalų atlyginimą (šiuo metu - 840 eurų „popieriuje“ arba 633,2 eurai į rankas), dvi darbo vietos darbdaviui atsieitų 1710 eurų.
O pasamdžius vieną darbuotoją, kuris uždirbtų „į rankas“ du minimumus - 1266 eurus - tuomet viena darbo vieta darbdaviui kainuotų jau 2081 eurą, arba 371 euru daugiau. Abiem atvejais išmokama į rankas suma ta pati - 1266,40 Eur. Tik vienu atveju vienam žmogui, kitu atveju dviem žmonėms. Atsižvelgiant, kad „brangesnis“ žmogus ne arklys, tikriausiai jis dirbs 30-50 proc. efektyviau nei „pigesnis“. Tačiau jo darbo vietos išlaikymas kainuos brangiau nei dviejų „pigesnių“.
Brangesnė darbo vieta vieno darbuotojo atveju yra dėl mažesnės mokestinės lengvatos - vadinamojo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Kuo pajamos didesnės, tuo mažesnė lengvata, ir tenka daugiau sumokėti pajamų mokesčio. Progresinis apmokestinimas - Lietuvoje tą ir atlieka NPD - taikomas nuo visų gautų gyventojo pajamų, tai nėra kažkas neįprasto. Atvirkščiai, didesnių pajamų gavėjų progresinis apmokestinimas paprastai laikomas gerąja praktika, taip yra, pvz., Skandinavijoje.
Mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas įžvelgia kitą problemą, kad darbuotojų sunku rasti ir už 1000 eurų. Tačiau jis pripažįsta, kad egzistuoja ir mokestinių paskatų, kai ir patys darbuotojai prašo mažesnio atlyginimo. Ką rodo statistika - už minimumą ar šiek tiek daugiau dirbančių žmonių skaičius šiuo metu yra žemumose. Nedarbas taip pat yra mažesnis.
Taip pat skaitykite: Prisijungimas prie „Sodros“: žingsnis po žingsnio
Nepaisant sparčiai šuoliuojančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) Lietuvoje tokį uždarbį gaunančiųjų darbuotojų nedaugėja jau bent 7 metus. Vasarį buvo 121,6 tūkst. asmenų, kurie uždirbo MMA ar mažiau. Palyginimui, prieš metus -191,92 tūkst. 2015 metais „minimumas“ tesiekė 300 eurų „popieriuje“, tačiau tuomet tokį ar net mažesnį atlyginimą gavo maždaug 250 tūkst. darbuotojų.
Per septynerius metus bendras šalies darbuotojų (apdraustų socialiniu draudimu) skaičius yra tik išaugęs ir sudaro apie 1,48 milijono - kiek didesnis buvo tik 2007 metais. Tad 91,8 proc. apdraustųjų (darbuotojų) Lietuvoje uždirba daugiau nei MMA. Registruotas nedarbas šalyje per vasarį mažėjo 0,1 proc. punkto iki 9,1 proc, skelbė Užimtumo tarnyba. Tikėtina, kad atlyginimus kėlė aktyvesnė darbo rinka. Kovo 1 d. šalyje buvo registruota 159,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų - tai 14,4 tūkst. mažiau nei prieš metus, kuomet nedarbas siekė 10 proc. (šiuo metu - 9,1 proc.).
Minimalaus Mėnesinio Atlyginimo (MMA) Lietuvoje Dinamika
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) Lietuvoje dinamiką ir uždirbančiųjų MMA ar mažiau darbuotojų skaičių per pastaruosius metus:
| Metai | MMA (popieriuje), Eur | Darbuotojų, gaunančių MMA ar mažiau, tūkst. |
|---|---|---|
| 2015 | 300 | 250 |
| Vasarį | 121,6 | |
| Prieš metus | 191,92 |
Natūralu, esant mažam atlyginimui galioja mažesni mokesčiai, tad darbo vietos bendra kaina mažesnė. Taip veikia progresiniai tarifai. Vis tik jis sutiktų - dažnai visa mokestinė sistema, taip pat socialinės išmokos, neskatina mokėti didesnių atlyginimų, o priešingai.
Dažnas klausimas, su kuriuo susiduriu regionuose - tai pašalpų dydžiai. Žmonės kartais tikrai nenori gauti daugiau algos, nes tada jie praranda lengvatas karštam vandeniui, vaikų maitinimui, kitokių pašalpų gavimą. Jis gauna pašalpomis daugiau naudų, nei jam reikštų algos padidėjimas - praradimai nusveria algos pakėlimo naudą. Kitas problema, anot jo, jei darbdavys nori į regioną atsivežti darbuotojus.
Iš Vilniaus į rajoną troleibusai nevažinėja, lėktuvai neskraido. Reiškia reikia su mašina važiuoti. Tačiau jei nori su mašina, tada VMI tarkuoja, kad tai yra lėšos asmeniniams poreikiams tenkinti - nori dar papildomai apmokestinti. Tai savotiškas požiūris, kaip skatinti regionų vystymąsi. Anot jo, jei daugiau žmonių keltųsi dirbti į rajonus, čia atsirastų daugiau pinigų, o šie leistų kurtis ir daugiau veiklų, pvz., kavinių, pramogų, tai įsuktų ekonominį ratą.
Anot jo, rajonuose į rankas darbuotojai, jei nėra visiškai nekvalifikuoti, jau nori uždirbti mažiausiai apie 1000 eurų „į rankas“. Žmonių regionuose skaičius jau netgi per mažas, darbdaviai neberanda darbuotojų. Mano klientai prašo rasti kituose miestuose, kad atvažiuotų, kad dirbtų, ir tos algos tikrai nebėra tik minimali alga. Gamybinės įmonės, kurios kažką gamina, ne prekybinės, joms sunku rasti meistrų, specialistų. Jos stengiasi pritraukti kvalifikuotus darbuotojus. Ar tai būtų Utena ar Švenčionėliai - yra problema rasti tų pačių darbuotojų.
Regionuose tebėra verslininkų, kurie tik ir galvoja apie darbo jėgą kaip apie „karvutę“, kurią galima melžti „kol kvėpuoja“. Jų mąstymas - mokėti galbūt šiek tiek daugiau nei MMA, kad VMI neateitų. O toliau prasideda ir gryni pinigai, to niekas į akis nesako, bet panašu, kad tokios schemos yra. Tikrai ne kartą turėjom situaciją, kai žmogus gauna pašalpas, savininkas jam sako - aš noriu mokėti 1000 eurų ir daugiau, o žmogus priešinasi, sako, aš nenoriu, noriu gauti minimumą, nes man dings pašalpos už šildymą ir panašiai. Tai parodo žmonių mentalitetą- kiekvienas optimizuoja savo pusę ir rezultate mes nieko gero neturime.
Jis kaltintų dalies žmonių likusį „tinginių“ mentalitetą: „Geriau nedirbsiu, gausiu pašalpas, ir man taip bus gerai. Tačiau mokestinė sistema turėtų atsižvelgti į žmogaus elgseną.“ Dar mokyklos suole jis siūlytų ugdyti, kuo naudingi mokesčiai valstybei, tuo pat metu jie turėtų būti naudojami kuo efektyviau, kad nekiltų abejonių dėl panaudojimo, o bendra mokestinė našta turėtų mažėti. Kitu atveju, anot jo, yra rizika, kad darbdaviai tiesiog geresnes darbo vietas kurs Lenkijoje, kur apmokestinimas mažesnis.
Ir darbuotojų mentaliteto klausimai. Ypač, tų, kurie pas ūkininkus dirba: žmonės patys save į kampą į varo. Jei darbdavys jam padėjo kokiais 5 eurais, tai jis bus labai lojalus. Bet ir žmogus turėtų įvertinti ir pagalvoti, gerai, buvo tam tikras mano gyvenimo etapas, aš užaugau, turiu eiti kitur. Realiai kiekvienas žmogus yra verslininkas, netgi valytoja yra verslininkė - ji nuėjo, susirado darbą, pardavė savo darbo valandas, ir tuo ji yra verslininkė. Šitai žmonės turėtų suprasti ir įsisąmoninti.
Darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato, bet gali tikėtis, kad jų oficiali alga pasieks bent minimalų atlygį, o socialinio draudimo išmokos bei pensija bus didesnė. Nors socialinio draudimo įmokos padidės, darbdaviams nereikės nieko papildomai skaičiuoti. Apie mokėtinas sumas informuos „Sodra“.
Lietuvoje 150 tūkst. dirbančiųjų oficialiai gauna mažesnę nei minimalią algą, kuri yra 400 eurų neatskaičius mokesčių. Tai - kone kas septintas dirbantysis. Šie žmonės taip pat serga, augina vaikus, galiausiai kaupia pensiją. Tačiau gaunant tokią algą jų pensija būtų perpus mažesnė nei vidutinė. Socialinio draudimo įmokų grindys prisidės prie šios problemos sprendimo.
Nuo darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų priklauso, kokią pensiją ir socialinio draudimo išmokas gaus žmogus. Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis visus metus dirbęs žmogus ir stažo sukaups pilnus metus, o ne pusę, kaip būtų gaunant pusę minimalios algos ir sumokėjus mažiau įmokų. O ir puse etato už pusę minimalios dirbusiai ir susilaukusiai vaiko mamai, būtų ryškus skirtumas, ar 200, ar 400 eurų vaiko priežiūros išmoką kiekvieną mėnesį gauti.
Darbdaviams niekuo rūpintis nereikia. Jie kaip įprastai iki šiol numatytu laiku turės pateikti ataskaitas apie darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus ir socialinio draudimo įmokų sumas. „Sodra“ operatyviai įvertins, už kuriuos darbuotojus nereikia mokėti įmokų nuo MMA ir informuos apie apskaičiuotą papildomą įmokų sumą. Nei ataskaitų pateikimo, nei įmokų mokėjimo terminai nesikeičia.
Kaip ir iki šiol, bus galima dirbti ir puse etato, ir kelias valandas per dieną. Etatas visiškai nesvarbu. Svarbu pats algos dydis - jeigu jis mažesnis nei minimali mėnesio alga, darbdavys turės sumokėti daugiau socialinio draudimo įmokų. Už pusę etato žmogus gali gauti ir daugiau nei pusę minimalios algos. Socialinio draudimo įmokų „grindys“ netaikomos jaunimui iki 24 metų. Už juos primokėti nereikės. Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos taip pat netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikės.
Socialinio draudimo įmokų „grindys“ netaikomos ir tiems gyventojams, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Taip pat tie, kurie slaugo artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar turinčiuosius visišką negalią, galės dirbti tiek, kiek leidžia jų galimybės, už mažesnę nei minimalią algą. Darbdaviams pareigos primokėti socialinio draudimo įmokų už tokius darbuotojus nebus. Dirbant pas du darbdavius prievolės primokėti nėra nė vienam darbdaviui, nepaisant to, kokio dydžio bendrai darbines pajamas gauna darbuotojas.
Įmokos skaičiuojamos nuo minimalios mėnesio algos proporcingai dirbtų dienų skaičiui.
Antradienį Seime užstrigo Vyriausybės parengtos Užimtumo įstatymo pataisos. Jos numatė, kad iš valstybės lėšų skiriamos subsidijos dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo darbuotojo atlyginimo. Darbdavio pasirinkimu, ji sudarys 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) arba 90 proc., bet ne daugiau, kaip MMA. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad pirmu atveju maksimali valstybės dotacijos dalis (70 proc.) sieks 910,5 euro, o likusi darbdavio dalis - 390,2 (30 proc.) euro.
Tokiu atveju žmogaus atlyginimas neatskaičius mokesčių būtų 1300,7 euro arba apie 833 eurus į rankas. Antru atveju valstybės dotacijos maksimali dalis (90 proc.) bus 607 eurai, o darbdavys (10 proc.) turės mokėti darbuotojui 67 eurus. Tuomet priskaičiuota alga būtų 674 eurai arba apie 475 eurai į rankas. Be to, kaip informuoja ministerija, subsidija bus apskaičiuota ir pervesta tik po to, kai atlyginimą darbuotojui išmokės darbdavys.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad valstybei dabar reikia skolintis pinigus ir juos įlieti į verslą. Kad nepriėmė įstatymų, yra blogai. Dabar Lietuvos ekonomikoje procesai vyksta stichiškai, net ekonomikos ministro nėra, kuris valdytų šią sritį. Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kurios kalba apie tai, kad bus jungiamos Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Be to, dalis funkcijų atimama iš Aplinkos ministerijos. Vadinasi, bus išdalinti atleidimo lapeliai jungiamų ministerijų darbuotojams. Žodžiu, ten tvyro sumaištis, o mums reikia, kad viskas vyktų greitai. Reikia teikti paraiškas ir neaišku, kaip tai daryti.
Jo nuomone, valstybės subsidijas reikėtų skirti visiems, per daug nesiaiškinti, kas kaip nukentėjęs, kas daugiau, kas mažiau. Reiktų duoti daugmaž visiems, kaip daroma ir Vakarų valstybėse. Pas mus bandoma labai eiti į detales, aiškintis, dėl to priemonės vėluoja. Geras žingsnis tas, kad buvo nuspręsta atsisakyti to specialaus įmonių sąrašo. Jo atsisakyta, bet Užimtumo įstatymas Seime nepakeistas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis abejojo, ar delsiant priimti įstatymus Seime suprantama, kokia situacija versle ir kokias problemas jis sprendžia. Vienas iš esminių dalykų, ką šiandien tikrai turime išsaugoti - tai konkurencingą verslą ir žmones, kurie jame dirba. Būtent jų gebėjimais Lietuva atsistatinės po krizės arba praėjus sunkmečiui.
Lietuvoje, palyginti su šiomis šalimis, valstybės pagalba verslui „švelniai tariant, yra kitokia“. Ten daug darbuotojų atlyginimai labiau padengiami siekiant palaikyti jų pajamas. Tarkime, Norvegijoje po dviejų dienų, jeigu įmonė susiduria su sunkumais arba juo labiau, kaip mūsų atveju, iš viso uždraudžiama jų veikla, tai po 2 dienų įsijungia valstybės pagalbos mechanizmas ir žmonėms mokama 70 proc. jų gautų pajamų. Vokietijos atveju kompensavimo mechanizmas leidžia žmonėms gauti 60 proc. pajamų arba buvusio atlyginimo, jeigu turi vaikų - 67 proc.
Anot jo, tai yra labai greitai veikiantis mechanizmas, kuris įjungiamas, kad įmonė galėtų susitvarkyti savo sąnaudas, išlaidas, vykdyti mokėjimus - bankinius, įvairių paslaugų, infrastruktūrinius. Taip našta verslui palengvinama: „Manyčiau, turime galvoti apie adekvatų mechanizmą. Apie tai pats kalbėjausi su socialinių reikalų ir darbo ministru. Siūliau, kad šiandien tiems žmonėms, kurie dėl sunkmečio šiandien praradę darbą, kitaip tariant, jie tebėra darbe, bet negali dirbti dėl implikuotų sąlygų, tai jiems, mano galva, be išimties reikėtų mokėti iki 700 eurų išmokas. Aišku, jeigu atlyginimas buvo mažesnis, tarkime, 650 eurų, išmoka jo neturėtų viršyti.“
Priverstinės prastovos ir dabar siūloma dotacijų tvarka nėra tinkama, nes daugeliui darbuotojų esą labiau apsimokės gauti nedarbo draudimo išmoką, o juos praradus sumažės įmonių konkurencingumas. Vyks žmonių vaikščiojimai ir įmonės ilgiau atsistatinės ir valstybė tą pajaus per pajamų į valstybės biudžetą skirtumą. Mano požiūriu, čia reikia veikti greitai, efektyviai, palaikyti stabiliai veikusias įmones sunkmečiu ir, aš manau, jos po to atsigaus ir valstybė nuo to išlos.
Viena darbuotoja dirba pas mus būdama motinystės atostogose ir kas mėnesį pateikinėja Sodrai pažymą apie savo dirbtą laiką ir darbo užmokestį. ten akivaizdžiai matosi, kad dirba 2 valandas per dieną (net reikia nurodyti dienas pagal datas ir kiek kokią dieną dirba) ir atlyginimas 200 lt. Nes jai moka skirtumą. Jau nuo metų pradžios neša tuos pranešimus ir niekada niekas Sodroje neprisikabino. Na, po tokių pamokų dabar visuomet DS numatome valandinį atlygį ir jį skaičiuojame. Kita vertus dabar jau SODRA netikrina, o tik VMI tai manau gal taip ir nenutinka, bet aš jau nerizikuoju.
Taip, kartą prieš 6 m. buvo patikrinimas ir vienam darbuotojui buvo nustatytas DU pusę MMA, t.y. Ogo... Buvome ir apskundę, bet SODRA buvo teisi, nes tame mėnesyje buvo DU mažesnis nei pusę MMA. Todėl jie ir patarė niekada neprisirišti prie konkrečios MMA algos, kai DS nustatomas valandinis darbo užmokestis.
Jei nustatyta, kad dirba puse etato, tai mokėti 400 (ant popieriaus) irgi yra negerai, nes bus tokie mėnesiai, kai padalinus 400 iš dirbtų valandų skaičiaus gausis valandos atlygis mažiau nei pagal minimalų valandinį atlygį. Tai ką, tada reikia primokėti kiek trūksta iki tos minimalios valandos atlygio?
tags: #sodroje #matosi #mazesnis #atlyginimas #negi #pervedama