Socialinis verslas - tai verslo modelis, kuris siekia spręsti socialines ir aplinkos problemas, o ne tik maksimizuoti pelną. Lietuvoje socialinis verslas vis labiau populiarėja, todėl svarbu supažindinti su juo jaunąją kartą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip socialinis verslas gali būti integruotas į mokyklų ekonomikos ir verslumo pamokas, pateiksime pavyzdžių ir idėjų, kaip mokiniai gali įsitraukti į socialinio verslo veiklą.
Socialinio verslo esmė ir ypatybės
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra socialinis verslas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto verslo. Įprastas verslas siekia pelno, tenkindamas vartotojų poreikius, gamindamas prekes ar teikdamas paslaugas. Tuo tarpu, socialinis verslas sprendžia socialines ir aplinkos problemas, tai yra jo esminis tikslas.
Socialinis verslas, kaip ir bet kuris verslas, kuria darbo vietas ir pajamas, tačiau šio verslo gautas pelnas (ar bent jau didžioji jo dalis) atitenka ne įmonių savininkams, o konkrečioms visuomenės problemoms spręsti. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, bei pelno nesiekiančios į socialinių problemų sprendimą orientuotos organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius.
Pagrindiniai socialinio verslo požymiai:
- Sprendžia socialines ar aplinkos problemas.
- Didžioji dalis pelno skiriama socialiniams tikslams.
- Gali būti vykdomas tiek pelno siekiančių, tiek ne pelno siekiančių organizacijų.
Svarbu akcentuoti, kad nemažai įmonių, kurios vadinamos socialiai atsakingomis ir prisideda prie įvairių socialinių problemų sprendimo, nėra socialiniai verslai. Pvz., įmonė, skirianti dalį savo pelno labdarai, nelaikytina socialiniu verslu, jei pagrindiniu jos veiklos tikslu išlieka pelnas, skirtas savininkams.
Nevyriausybinės organizacijos dažnai vykdo projektus, kurie finansuojami iš valstybės ar kitų rėmėjų lėšų, bet ne iš pelningos veiklos. Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis. Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinio verslo pavyzdžiai
Lietuvoje jau yra sėkmingų socialinio verslo pavyzdžių, kurie gali įkvėpti mokinius:
- „Socialinis taksi“ - teikia pavežėjimo paslaugas žmonėms, judantiems neįgaliųjų vežimėliais.
- „Pirmas blynas“ - socialinis blynų restoranas, kuriame dirba žmonės su negalia.
- „Socialinis hostelis Chata“ - suteikia apgyvendinimą ir specialistų paramą žmonėms iš pažeidžiamų grupių.
- Senjoro - organizacija, siekianti kurti pozityvią senatvę. Organizacija yra didžiausias nevalstybinis pagalbos namuose paslaugų teikėjas Lietuvoje.
Taip pat verta paminėti ir kitas iniciatyvas:
- Grupė iniciatyvių žmonių, kurie kuria modernų ir aplinkai draugišką bendruomenės edukacijos centrą - „Miesto Laboratorija“ Sapiegų parke, Antakalnio mikrorajone, Vilniuje.
- Inovatorių slėnis- vieta, kurioje vėl galėtum pasijusti čia ir dabar.
- Įgūdžių laboratorija - tai mėnesio trukmės stovyklos sunkumus patiriantiems jauniems žmonėms.
- “Padirbtuvės” - tai atviros dirbtuvės susitikti, bendrauti, dalintis bei kurti. Vieta, kur žmonės gali realizuoti savo idėjas. Tai, ko namie nedarai, nes bijai ištepti kilimą ar pridulkinti virtuvėje.
- Lapių bendruomenės centro įgyvendintas projektas „Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime“. Pirmas ir vienintelis slidinėjimo kurortas Klaipėdos rajone.
- Vikingų kaime visos edukacijos organizuojamos patyriminiu principu, orientuotu į kiekvieno dalyvio pojūčius. Edukatorius „sausus“ faktus maišo su istorinėmis „razinkomis“ ir 5 pojūčių metodika. Tikima, kad esminiam objekto (dalyko) pažinimui, žmogus nesąmoningai įtraukia visus savo pojūčius.
Šie pavyzdžiai rodo, kad socialinis verslas gali būti įvairus ir apimti skirtingas sritis.
Idėjos socialiniam verslui
Mokinius galima įkvėpti sukurti savo socialinio verslo idėjas. Štai keletas pavyzdžių, kurios gali būti pritaikytos ir Lietuvoje:
- Socialinis prekybos centras, kuriame prekėms taikomos didžiausios nuolaidos. Tokio pobūdžio įstaiga suteiktų galimybę sumažinti maisto produktų kainas nepasiturintiems gyventojams ir paįvairinti jų sudėtį.
- Naudotų vadovėlių surinkimas ir perpardavimas tiems, kurie negali sau leisti nusipirkti naujų.
- Internetinė parduotuvė, kurioje parduodamos įvairios rankų darbo prekės ir suvenyrai.
- Benamių ar nepasiturinčiųjų maitinimo įmonė. Tokių organizacijų veiklai vykdyti gali būti pasitelkiami savanoriai.
- Nereikalingų daiktų surinkimas ir dovanojimas tiems, kuriems jų reikia. Tuo pačiu metu kai kurie daiktai parduodami, o tai suteikia resursų tolesnei tokio tipo įmonės veiklai ir plėtrai. Čia taip pat galite nurodyti idėją perdirbti ir parduoti prekes, pagamintas iš perdirbtų medžiagų.
- Vaistinių augalų rinkimas ir paruoštų vaistažolių pardavimas, šį verslą derinant su socialinių problemų sprendimu (pvz., vienišų senyvo amžiaus žmonių atskirtis) mokinių gyvenamojoje vietovėje.
- Labdaros vakaras mokykloje, kurio metu lankytojai aukoja įvairias rankdarbių gamybai reikalingas medžiagas (audiniai, spalvotas popierius, karoliukai ir t.t.) arba simbolines pinigų sumas. Pagamintos dovanėlės parduodamos vietos įmonėse, internetu, taip pat mokykloje įrengiant pardavimų kioską ar suorganizuojant aukcioną.
- Vienetinių aksesuarų kūrimas, skatinančių draugystę ir atjaustį: marškinėlius su mielais paveikslėliais, užrašais, skatinančiais netoleruoti patyčių ar smurto, skareles, puoštas draugystės simboliais ir pan.
Svarbu, kad mokiniai patys identifikuotų socialinę problemą savo bendruomenėje ir sugalvotų, kaip verslas galėtų padėti ją išspręsti.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinio verslo pamokų scenarijai
Socialinio verslo pamokų scenarijai - metodinis įrankis, kuriuo gali pasinaudoti mokyklos ir mokytojai, pasiryžę į ekonomikos ir verslumo kursą įtraukti socialinio verslo modeliui skirtas pamokas. Toks verslo modelis kol kas Lietuvoje dar tik populiarėja, tačiau ateityje, tikėtina, įgaus didesnę reikšmę.
Metodiką sudaro septynių pamokų scenarijai. Visi jie sudaryti laikantis panašios struktūros: numatomi pamokų uždaviniai, apibrėžiama, kokie mokinių gebėjimai ir savybės jose bus ugdomi, pateikiamos bendros pastabos apie konkrečios pamokos ypatybes ir detalizuojamas kiekvienos pamokos turinys (eiga). Taip pat pateikiami konkrečių užduočių, idėjų, metodinių priemonių pavyzdžiai.
Pamokų turinys skirstomas į dvi, tris ar keturias dalis, pagal tai, kiek tai praktiškai tikslinga. Metodika prasideda nuo įvado, skirto mokytojui, kuriame detaliai pristatoma socialinio verslo sąvoka ir modelio raida Lietuvoje.
Ši metodika Lietuvoje yra taikoma nuo 2016 metų ir jau įtraukė per 50 Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų. Kiekvienas projekte dalyvaujantis mokytojas ar klasė padėjo ją tobulinti, papildant savo įžvalgomis ir idėjomis. Metodiką atnaujino organizacija NVO Avilys ir Britų taryba, kartu su partneriu − Ugdymo plėtotės centru, pagal vykdomą projektą „Socialinė simpatija“.
Pavyzdžiui, pirmoje pamokoje, remiantis anksčiau ekonomikos ir verslumo pamokose įgytomis žiniomis, aptariami pagrindiniai verslo, kaip tam tikros veiklos, bruožai. Mokinių paprašius įvardinti jų aplinkoje veikiančias įprastas įmones, aiškinamasi, kas joms visoms būdinga ir bendroje diskusijoje prieinama išvados, kad įprastas verslas - tai veikla, kuria, tenkinant tam tikrus vartotojų poreikius (gaminant prekes, teikiant paslaugas), siekiama pelno.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Aptarus pagrindinius socialinio verslo požymius, mokytojas gali paprašyti mokinių pateikti jų aplinkoje veikiančio ar kito jiems žinomo socialinio verslo pavyzdžių.
Siekiant atliepti šiuolaikinius socialinio verslumo iššūkius ir poreikius, Inovacijų agentūra kviečia dalyvauti socialinio verslo akceleravimo programoje. Jos tikslas - padėti socialiniams verslams įgyti reikiamų kompetencijų, stiprinti augimo potencialą ir užtikrinti ilgalaikį poveikį visuomenei.
Socialinis verslas Biržų rajone
Socialinio verslo pavyzdžiai Biržų rajone:
- Onos Milienės senelių namai Biržų rajone Nemunėlio Radviliškio miestelyje.
- VšĮ „Pagalbos centras“, turinti tris vaikų dienos centrus: Biržuose, Papilio miestelyje ir Pačeriaukštės kaime.
- Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namai.
Naujuoju 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu didžiausio dėmesio sulauks projektai, kurie skatins socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, todėl prieš patvirtinant naujas vietos plėtros strategijas, vietos veiklos grupių atstovai bei bendruomenių nariai buvo supažindinti su socialinio verslo subtilybėmis Biržų rajone.
Kvietimui planuojama skirti VPS paramos lėšų suma 100 000,00 Eur, didžiausia galima parama vienam vietos projektui įgyvendinti 50 000,00 Eur. Numatomi tinkami vietos projektų vykdytojai: NVO ir kiti viešieji juridiniai asmenys, privatūs juridiniai asmenys.
Socialinio verslo plėtra Lietuvoje
Lietuvos socialinio verslo ekosistemoje prasideda naujas etapas. Lietuvos socialinio verslo asociacija (LiSVA), vienijanti jau 32 narius, aktyviai kviečia visas organizacijas, kurios siekia socialinio poveikio ir tvarumo, prisijungti prie augančios bendruomenės.
LiSVA ne tik veikia Lietuvoje, bet ir aktyviai dalyvauja tarptautiniame lygmenyje.
Kas yra socialinis verslas?
Kokių pirmų žingsnių būtų galima imtis kovojant su nelygybe visuomenėje?
Šis klausimas gali būti diskusijos dalis pamokoje apie socialinį verslą, skatinant mokinius mąstyti apie socialines problemas ir galimus jų sprendimo būdus per verslą.
Socialinis verslas - tai ne tik būdas užsidirbti pinigų, bet ir galimybė pakeisti pasaulį į gerąją pusę. Svarbu ugdyti jaunų žmonių socialinį sąmoningumą ir skatinti juos kurti verslus, kurie tarnautų visuomenei.
| Pavadinimas | Veiklos sritis | Socialinis tikslas |
|---|---|---|
| Socialinis taksi | Transporto paslaugos | Pavežėjimo paslaugos neįgaliesiems |
| Pirmas blynas | Maitinimo paslaugos | Įdarbinimas žmonėms su negalia |
| Socialinis hostelis Chata | Apgyvendinimo paslaugos | Parama pažeidžiamoms grupėms |
tags: #socialinis #verslas #vaikams