Straipsnyje remiantis fenomenologiniu požiūriu vaikystės amžiaus tarpsnis yra nagrinėjamas kaip šiuolaikinis pedagoginis ir sociokultūrinis fenomenas. Nagrinėjant vaikystės fenomeno metakontekstą, atskleidžiama jo reikšmė ugdymo teorijoje ir praktikoje, išryškinami pedagoginiai požiūriai į vaikystę, apibrėžiamos dviejų vaikystės tipų koncepcijos. Remiantis fenomenologiniu-kokybiniu tyrimu, pagrindžiama vaikystės fenomeno raiška specifinėse vaikų ugdymo situacijose.
LTTaigi iki šiol vaikystė, kaip pirmasis žmogaus gyvenimo periodas, nėra pakankamai pagrįsta teoriškai, sampratose vyrauja metafizinis, gamtamokslinis bei spekuliatyvusis, mitologizuotas pradas, todėl šiuolaikiniai vaikų ugdymo modeliai yra grindžiami suaugusiųjų kultūroje vyraujančiomis empirinėmis vaikystės sampratomis ir stereotipais. Iš to kyla tyrimo mokslinės problemos apibrėžtis - vaikystės fenomeno teorinis pagrindimas ir jo pedagoginės rekonstrukcijos.
Objektas - vaikystės fenomeno metakontekstas ir jo rekonstrukcijos ugdymo teorijoje bei praktikoje. Tikslas - teoriškai pagrįsti vaikystės fenomeno metakontekstą ir jo pedagogines rekonstrukcijas. Tikslas realizuojamas sprendžiant tokius uždavinius: 1. Pagrįsti vaikystės fenomeno esmę fenomenologijos moksliniais principais. 2. Atskleisti pedagoginių pažiūrų į vaikystę pobūdį, ją nuvertinančius metakontekstus ir jų pedagogines rekonstrukcijas. 3. Apibūdinti dviejų vaikystės tipų („tobulos" ir „netobulos") sampratų esmę ir išryškinti vaikystės, kaip ugdymo vertybės, pedagoginių rekonstrukcijų metakontekstus. 4. Pagrįsti fenomenologiniu kokybiniu tyrimu vaikystės fenomeno raišką per konkrečias vaikų ugdymo situacijas ir atskleisti jo pedagoginių rekonstrukcijų metakontekstą. 5. Atlikti pedagoginį eksperimentą ir patikrinti vaikystės fenomeno prasminio-situacinio metakonteksto raišką per konkrečias vaikų ugdymo situacijas [Iš įvado, p. 22-23].
Fenomenologijos esmė ir vaikystės fenomeno hermeneutika
The article analyses the childhood period as a modern educational and socio-cultural phenomenon based on the phenomenological approach. When analysing the meta-context of the childhood phenomenon, its significance in the theory and practice of education is revealed, educational approaches to childhood are highlighted, concepts of two childhood types are defined.
Analizuojant vaikystės tarpsnį paprastai akcentuojamas šio amžiaus tarpsnio specifiškumas, kuris yra interpretuojamas kaip nebrandumas ir yra lyginamas su suaugusiojo brandumu ir jam būdingomis savybėmis. Šiuo atveju „stipriosioms“ vaikystės tarpsnio savybėms (spontaniškam mokymui/mokymuisi, atvirumui aplinkai, emociniam santykiui su suaugusiu ir kt.) yra neskiriama pakankamai dėmesio. Distortions of the childhood essence, which exist in educational science, are revealed, their nature and causes are analysed.
Taip pat skaitykite: Buto dalis nepilnamečiui: teisinė analizė
Max van Manen: Hermeneutic/Interpretive Phenomenology
Vaikystės fenomenologines sampratas lemiantys socialiniai-edukaciniai procesai
Education in contemporary childhood: social problem and perspectives. Children in the society of information: theoretical constructs of the educational investigation. Discourse on the identity of childhood policy: self-contextualisation of indoctrinated meanings in documents on education.
Diskursas kaip socialinių-edukacinių reiškinių kontekstualaus supratimo metodologinė prieiga. Diskurso metodologija ir jos taikymas kokybiniuose edukaciniuose tyrimuose: vaikų savaiminio mokymo(si) kultūros fenomeno tyrimo atvejis. Methodology and methods of children's computer-based culture educational discourse research.
Kompiuterio paskirties edukacinis diskursas vaikų gyvenimo realybėje: empirinio tyrimo metodologija ir rezultatai. Educational meanings' genesis on children's leisure culture in family during historical-cultural society development processes.
Vaikystė kaip periodas ir reikšmių rekonstrukcijos
When analysing childhood, the peculiarity of this age, which is interpreted as immaturity and compared to an adult’s maturity, as well as qualities characteristic of it, are usually stressed. In this case the “strong” qualities of the childhood period (spontaneous teaching/learning, openness to the environment, emotional relationship with an adult, etc.) are not provided sufficient attention. Expression of childhood phenomenon in specific child education situations is based on phenomenological-qualitative research.
Priešmokyklinio ugdymo pakopos svarba vaikų socialinės kompetencijos ugdymui. Patirtinio ugdymo/-si galimybės ankstyvajame amžiuje.. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkos kūrimo ypatumai mišraus amžiaus vaikų grupėje..
Taip pat skaitykite: Kaip keičiasi lytiniai organai su amžiumi?
Pedagoginio mąstymo rekonstrukcinė paradigma
Pedagoginio mąstymo rekonstrukcinė paradigma: „Vaikai yra tokie, kokie jie yra, o ne tokie, kokie turėtų būti“.
Laisvojo ugdymo pedagogika: metodų taikymas ir reikšmė neformaliajame ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikiniame ugdyme. Į vaiką orientuoto ugdymo plėtojimas šeimoje. Laimingo vaiko ugdymas mokykloje: perspektyva ir galimybės..
Vaikystę nuvertinančios pažiūros ir esmės iškraipymai
Dėl vaikystės esmės iškraipymo suaugusių sąveika su vaikystės pasauliu yra skurdi, nes vaikas suvokiamas kaip socialiai nebrandus sąveikos narys, o jų sąveika stokoja bazinio reikšmingo „žmogus: žmogus“ konteksto. Pedagogo kaip suaugusio sąveika yra pagrįsta nuolatiniu apdovanojimo laukimu, kurio vertė yra daug didesnė nei pats vaikas ir jo socialinė vertė. Tokioje sąveikoje suaugusiam tuo pat metu kyla prieštaringi jausmai: meilė ir apdovanojimo siekimas. Nesistengiama su vaiku sąveikauti kaip su socialiniu individu, gyvenančiu tam tikros kultūros sąlygomis.
The distortion of the childhood essence leads to poor interaction of adults with the world of childhood, because a child is understood as a socially immature member of interaction, and their interaction lacks basic significant “human: human” context. The educator’s, as an adult’s, interaction is based on a constant waiting for an award, the value of which is much greater than the child and the child’s social value.The adult has ambivalent feelings in this interaction: love and award seeking at the same time. No effort is made to interact with a child as with a social individual living under the conditions of a certain culture.
Vaikystės tipai ir reikšmių pedagoginės rekonstrukcijos
Tikslas realizuojamas sprendžiant tokius uždavinius: 3. Apibūdinti dviejų vaikystės tipų („tobulos" ir „netobulos") sampratų esmę ir išryškinti vaikystės, kaip ugdymo vertybės, pedagoginių rekonstrukcijų metakontekstus. Tuo remiantis, pedagogikoje formuojamas „netobulos“ vaikystės statusas, o ugdymo procese vaikystė praranda savo spontaniškumo vertę.
Taip pat skaitykite: Raidos sutrikimų diagnostika ir kada ieškoti specialistų?
Education in contemporary childhood: social problem and perspectives. Educational meanings' genesis on children's leisure culture in family during historical-cultural society development processes.
Vaikystės fenomeno rekonstrukcija interpretuojant šiuolaikines ugdymo sistemas
Ugdymo, kaip vaikų ir suaugusiųjų dialogo, plėtojimas (prasminiai, situaciniai kontekstai). Vaikų ir pedagogų individualybės raiškos recepcija heterogeninėje grupėje (diskursas ir pedagoginiai, rekonstrukciniai kontekstai). Įvairovių pedagogika ir radikaliojo pliuralizmo raiška ugdant vaikus (diskursai ir kontekstai).
Priešmokyklinio ugdymo pakopos svarba vaikų socialinės kompetencijos ugdymui. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų asmenybės kūrybiškumo raiška plėtojant kultūrinę kompetenciją. Ikimokyklinių įstaigų bendradarbiavimas su šeima: situacija ir tobulinimo prielaidos.
Max van Manen: Hermeneutic/Interpretive Phenomenology
Situaciniai ir diskursiniai akcentai
- Children’s point of view to health related social factors.
- Critical discourse for social integration of children with disabilities within the context of human rights.
- Problems of education in nowadays family: children's attitude.
Vaikystės fenomeno raiškos tyrimai: metodologija ir rezultatai
Tyrimo metodologiniai pagrindai, strategija, eiga. Tyrimo rezultatai: vaikų patirties raiškos interpretavimas vaikystės fenomeno sampratų aspektu ir pedagoginių rekonstrukcijų metakontekstai.
Anketos, pedagoginių reiškinių verifikavimo priemonės, psichologiniai konstravimo pamatai. Mokslinio tyrimo metodologijos ypatybės ir kiekybinių, kokybinių metodų taikymas (edukologijos daktaro disertacijų atvejis). Interviu kaip kokybinių duomenų rinkimo metodo taikymas: kolegijų studentų verslumo gebėjimų ugdymosi atvejis.
Empirinio tyrimo - mokyklinio amžiaus vaiko privatus interjeras kaip socializacijos ugdymo veiksnys - metmenys.. Edukaciniai tyrimai bendrojo lavinimo mokykloje: situacijos analizė.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sąsajos
5-6 metų vaikų, nelankiusių darželio, adaptacija priešmokyklinio ugdymo grupėje.. 5-6 metų vaikų teisės žaidžiant. 5-7 metų vaikų dorinių vertybinių raiškos pradmenys. 5-7 metų vaikų virtualaus gyvenimo ypatumai..
Priešmokyklinio amžiaus vaikų, turinčių ASS (autizmo spektro sutrikimas), socialinių kompetencijų ugdymas(is).. Ankstyvojo amžiaus vaikų teisės į saugią ir sveiką gyvenseną užtikrinimas šeimoje.
Ugdymo aplinkos, šeimos ir bendruomenės vaidmuo
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkos kūrimo ypatumai mišraus amžiaus vaikų grupėje.. Ikimokyklinio ugdymo kokybės valdymo problemos eksplikacija. Parental inclusion into the environment pedagogization, appying anddragigical systems.
Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo kokybė - vienas pedagogų veiklos profesionalumą lemiančių veiksnių. Ikimokyklinių įstaigų bendradarbiavimas su šeima: situacija ir tobulinimo prielaidos. Pedagoginis tėvų švietimas siekiant ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų sėkmingos socializacijos.
Max van Manen: Hermeneutic/Interpretive Phenomenology
Kultūrinės, meninės ir laisvalaikio patirtys
Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas šokio veikloje. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ir socializacijos ugdymas pedagoginės meno terapijos metodais: kokybinis tyrimas. Humanistinių vertybių ugdymo pasakomis galimybės jaunesniajame mokykliniame amžiuje.
Mokinių vertybinių nuostatų ugdymo aspektai integruojant populiariąją muziką: mokslo studija. Possibilities of popular music application enhancing music education in the context of school learners' socialisation. Fenomenologinio muzikinio ugdymo diskursas: tarp etikos ir estetikos.
Vaikystės fenomeno raiška keičiantis ikimokyklinio ugdymo sistemai
Vaikystės fenomeno raiška kintant ikimokyklinio ugdymo sistemai. Vaikystės fenomeno edukacinių-rekonstrukcinių sampratų raiška konstruktyviojo tėvų švietimo procese. Priešmokyklinio ugdymo valdymo funkcijų kontekstualizavimasis Lietuvos Respublikos švietimo politikos strateginėse kryptyse.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogų asmenybės kūrybiškumo raiška plėtojant kultūrinę kompetenciją. Demokratinės kultūros sklaida būsimų mokytojų ugdymo procese. Kultūrų dialogas edukaciniame procese: mokymosi paradigmų kontekstas.
Socialiniai iššūkiai ir jautrios grupės
Critical discourse for social integration of children with disabilities within the context of human rights. Neįgalaus asmens savarankiškumas: postmodernusis diskursas. Neįgalaus vaiko savarankiškumo ugdymas šeimoje: tėvų vidinės darnos diskursas.
Netektį šeimoje patyrusio vaiko saugi aplinka klasėje kaip socializacijos veiksnys. Netektį šeimoje patyrusių pradinių klasių mokinių statusas klasėje kaip jų socializacijos veiksnys. Netipinės šeimos vaikas: kompetencijų ypatumai..
Max van Manen: Hermeneutic/Interpretive Phenomenology
Duomenų apibendrinimas: uždaviniai ir teminių laukų sąsajos
| Uždavinys | Susiję diskursai/tyrimai |
|---|---|
| Pagrįsti vaikystės fenomeno esmę fenomenologijos moksliniais principais. | Diskurso metodologija ir jos taikymas kokybiniuose edukaciniuose tyrimuose; The article analyses the childhood period... |
| Atskleisti pažiūras, nuvertinančius metakontekstus ir rekonstrukcijas. | The distortion of the childhood essence leads to poor interaction...; Dėl vaikystės esmės iškraipymo... |
| Apibrėžti „tobulos“ ir „netobulos“ vaikystės koncepcijas. | Tuo remiantis, pedagogikoje formuojamas „netobulos“ vaikystės statusas... |
| Pagrįsti fenomenologiniu-kokybiniu tyrimu raišką situacijose. | Expression of childhood phenomenon...; Interviu kaip kokybinių duomenų rinkimo metodo taikymas... |
| Patikrinti prasminio-situacinio metakonteksto raišką. | Anketos, pedagoginių reiškinių verifikavimo priemonės...; Empirinio tyrimo ... metmenys.. |
Informacinės visuomenės ir sveikatos kontekstai
Children in the society of information: theoretical constructs of the educational investigation. Kompiuterio paskirties edukacinis diskursas vaikų gyvenimo realybėje: empirinio tyrimo metodologija ir rezultatai.
Children’s point of view to health related social factors. Paauglių sveikatos sampratos sąmoningumas pasipriešinimo sveikatos ugdymui kontekste.
Socializacijos ir vertybių raiškos laukas
Bendrojo ugdymo mokyklų paauglių socialinė kompetencija. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūrybingumo ugdymas pasakomis kaip edukacinės diagnostikos objektas. Ketvirtokų sampratos apie galimybes patiems dalyvauti kūrybiniame procese tyrimas.
Educational meanings' genesis on children's leisure culture in family during historical-cultural society development processes. Jaunimo socialinės integracijos galimybės organizuojant sociokultūrinę veiklą kaimo bendruomenėse.
Max van Manen: Hermeneutic/Interpretive Phenomenology
Politikos, kokybės ir valdymo aspektai
Discourse on the identity of childhood policy: self-contextualisation of indoctrinated meanings in documents on education. Ikimokyklinio ugdymo kokybės valdymo problemos eksplikacija. Mažeikių rajono ikimokyklinių įstaigų teikiamų paslaugų kokybė.
Priešmokyklinio ugdymo valdymo funkcijų kontekstualizavimasis Lietuvos Respublikos švietimo politikos strateginėse kryptyse. Edukaciniai tyrimai bendrojo lavinimo mokykloje: situacijos analizė.
Vaiko teisės, lygybė ir dialogas
5-6 metų vaikų teisės žaidžiant. Ugdymo, kaip vaikų ir suaugusiųjų dialogo, plėtojimas (prasminiai, situaciniai kontekstai). Vaikų individualios sąveikos grupėje situaciniai, pedagoginiai kontekstai.
Critical discourse for social integration of children with disabilities within the context of human rights. Įvairovių pedagogika ir radikaliojo pliuralizmo raiška ugdant vaikus (diskursai ir kontekstai).
Max van Manen: Hermeneutic/Interpretive Phenomenology
Metakontekstų santrauka ir tolesnio tyrimo kryptys
ENThus, at present, childhood as the first period of human life has not yet received adequate theoretical substantiation, with metaphysical, naturalist and speculative, mythological elements dominating in its conceptions, therefore contemporary models of children's education are based on empirical conceptions and stereotypes of childhood predominating in adult culture. The above formulated statement results in the definition of the scientific problem of our research, i. e. theoretical substantiation of the phenomenon of childhood and its pedagogical reconstruction. The object of the research is the meta-context of the phenomenon of childhood and its reconstruction in the theory and practice of education. The objective of the research is to give theoretical substantiation to the meta-context of the phenomenon of childhood and its pedagogical reconstruction.
ENThe article analyses the childhood period as a modern educational and socio-cultural phenomenon based on the phenomenological approach. When analysing the meta-context of the childhood phenomenon, its significance in the theory and practice of education is revealed, educational approaches to childhood are highlighted, concepts of two childhood types are defined. In this case the “strong” qualities of the childhood period (spontaneous teaching/learning, openness to the environment, emotional relationship with an adult, etc.) are not provided sufficient attention.
tags: #vaikystes #fenomenas #socialinis