Paliatyvioji pagalba - tai visapusiška pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Jos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių.
Žodis "paliatyvus" kilęs iš lotynų kalbos žodžio "palliare", reiškiančio apglėbti, apsiausti. Tai tarsi apsiaustas, saugantis išeinantį anapilin žmogų nuo kančios, kai gydomoji arba gyvenimą prailginančioji medicina jau nebegali padėti.
Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui.
Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių.
Paliatyvioji pagalba apima tiek medicinos, tiek socialinę ir psichologijos sritis, todėl šioje medicinos srityje dirba ne vienas specialistas. Atsižvelgiant į paciento poreikius, pagalbą teikia gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, psichologas, dvasininkas ir kiti.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Sodros numerį
Paliatyvioji pagalba yra medicinos kryptis, kurios tikslas - padėti žmogui gyventi kuo geriau su sunkia liga. Joje svarbiausia ne vien gyvenimo trukmė, o gyvenimo kokybė, orumas ir kančios mažinimas.
Svarbu žinoti, kad paliatyvioji pagalba nėra tik gyvenimo pabaigai. Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu.
Kančia gali prasidėti įvairiais ligos etapais ir būti ne tik fizinė (skausmas, dusulys, pykinimas), bet ir psichologinė, socialinė, dvasinė.
Paliatyviosios Pagalbos Tikslai ir Principai
Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo tvarka numato tokius paliatyviosios pagalbos tikslus:
- Mažinti pacientų fizines kančias ir (ar) jų išvengti;
- Tiksliai nustatyti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti;
- Nustatyti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu;
- Pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę;
- Padėti paciento šeimai ir (ar) jo artimiesiems netekties laikotarpiu.
Taikant paliatyviąją pagalbą vadovaujamasi šiais pagrindiniais principais:
Taip pat skaitykite: Pagalba netekusiems globos
- Mažinti skausmą ir kitus simptomus;
- Nesiekti nei paspartinti, nei atidėti mirties;
- Suteikti psichologinę ir dvasinę paramą;
- Skatinti pacientą gyventi kuo aktyviau;
- Padėti šeimai susidoroti su paciento liga ir netektimi;
- Gyvenimo kokybės gerinimas gali teigiamai veikti ligos eigą.
Kas Teikia Paliatyviąją Pagalbą?
Atsižvelgiant į paciento poreikius, paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal savo kompetenciją teikia:
- Gydytojas;
- Slaugytojas;
- Socialinis darbuotojas;
- Psichologas;
- Kiti sveikatos priežiūros darbuotojai: slaugytojų padėjėjai, kinezistai, psichologai, psichoterapeutai ir kt.
Pacientui ar (ir) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ar (ir) jo artimiesiems teikiama dvasinė pagalba. Dvasinę pagalbą teikia dvasinės misijos grupė - kapelionas ir dvasiniai asistentai.
Hospise šią daugiadisciplininę komandą sudaro:
- Pacientas, šeima;
- Gydytojas;
- Slaugytoja;
- Socialinis darbuotojas;
- Dvasininkas;
- Psichoterapeutas;
- Kineziterapijos specialistas;
- Savanoriai, jų koordinatorius.
Kaip Teikiama Paliatyvi Pagalba Lietuvoje?
Lietuvoje paliatyvios pagalbos paslaugos teikiamos trimis būdais:
- Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (kai ligonis ateina į polikliniką, kur jam suteikiama pagalba) arba paciento namuose.
- Paliatyviosios pagalbos dienos stacionare (tai ligoninė arba poliklinika, kurioje ligonis gydomas dieną, o nakvoti grįžta į namus).
- Stacionarinės paliatyvios pagalbos paslaugos (kai ligonis nuolat gydomas ligoninėje). Pastarosios teikiamos hospise ir palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse.
Paliatyvi pagalba taip pat gali būti teikiama net kartu su gydomąją medicina (spindulių terapija, chemoterapija, chirurginiu gydymu). Tada suintensyvinama simptomų priežiūra ir kontrolė, optimaliai sumažinami skiriami vaistai, Lieka tik vaistai simptomams malšinti, o pagrindinis dėmesys skiriamas ligonio slaugai.
Taip pat skaitykite: Tarpusavio priklausomybės įtaka santykiams
Kadangi didžioji dauguma paliatyvių pacientų slaugomi namuose, specialistų komanda atvyksta į paciento namus, vertina ligonio būklę, skiria tyrimus, gydymą, nustato paciento poreikius ir duoda patarimus artimiesiems, kaip geriau prižiūrėti ir slaugyti mirštantįjį.
Ambulatorinė Paliatyvioji Pagalba
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Ji pagal poreikį gali būti teikiama paciento namuose, paliatyviosios pagalbos dienos stacionare, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje.
Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Jei to padaryti pati įstaiga nepajėgi, sudaroma sutartis su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų šias paslaugas užtikrinti.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą gali gauti pacientai, kurių sveikatos būklė atitinka tuos pačius kriterijus kaip ir skiriant paliatyviąsias paslaugas stacionare.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai.
Siuntimą ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti taip pat išrašo gydantis gydytojas.
Stacionarinė Paliatyvioji Pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.
Tokiems pacientams reikia simptomų terapijos, pagerinančios jų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę.
Vaikams, sergantiems progresuojančia ir pavojinga gyvybei liga, stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos tada, kai reikia valdyti ligos simptomus.
Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas.
Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. Šiomis priemonėmis turi aprūpinti ligoninė.
Pagalba Artimiesiems
Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Paliatyvioji priežiūra padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Tyrimai rodo, kad artimieji, kurių šeimos nariams buvo taikoma ankstyva paliatyvioji priežiūra, rečiau patiria komplikuotą gedėjimą, labiau pasitiki sveikatos sistema ir jaučiasi labiau įtraukti į sprendimus.
Kaip Pasitikti Mirtį?
Tyrimų rezultatai rodo, jog dauguma pacientų pageidautų mirti namie. Todėl kiekvienas žmogus gali su tuo susidurti ir turėtų pasidomėti paliatyvios pagalbos principais.
Paliatyviosios medicinos atstovai mirtį laiko natūralia gyvenimo proceso dalimi ir stengiasi tokį požiūrį perduodi savo pacientams ir jų artimiesiems.
Kur Kreiptis Dėl Paliatyvios Pagalbos?
Dėl paliatyvaus gydymo onkologiniams pacientams reikia kreiptis į gydantį gydytoją.
POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
Jei norite gauti daugiau informacijos apie paliatyviąją pagalbą, galite kreiptis į šias organizacijas:
- Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA)
- Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija
Atminkite, kad paliatyvi pagalba yra skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais.
tags: #ka #reiskia #paliatyvus #gydymas