Vaiko gimimas, pirmieji jo žingsniai, garsai, žaidimai visada labai jaudina ir džiugina šeimą. Todėl nėra lengva pastebėti galimus vaiko raidos sutrikimus, jeigu jie nėra labai akivaizdūs. Kiekvienas vos tik gimęs kūdikis tampa jį supančio pasaulio dalimi. Augdamas ir tvirtėdamas kūdikis pamažu vystosi ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Natūralu, jog visi vaikai skirtingi, todėl ir jų vystymasis yra skirtingas.
Kas yra raidos sutrikimai ir kaip jie klasifikuojami
Raidos sutrikimai dar klasifikuojami į protinį atsilikimą, motorinės raidos, kalbos, mokymosi, socialinės-emocinės raidos, elgesio, klausos ir regos sutrikimus. Mišrus raidos sutrikimas vaikui diagnozuojamas, kai yra sutrikusios kelios raidos sritys, t. y. tarimas ir kalba; mokymosi gebėjimai; judesių raida. Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla.
Dažniausios raidos sričių apraiškos
Kalbos raidos sutrikimai
Sutrikimas fiksuojamas, kai vaiko kalbos raida atsilieka jau ankstyvosiose jos vystymosi stadijose. Sutrikimą lemia sensoriniai pažeidimai, protinis atsilikimas arba aplinkos veiksniai. Kalbos raidai sulėtėjus, labai dažnai vaikui sunku mokytis raidžių, skaityti. Susirūpinti reikėtų, kai 2 m. vaikas netaria prasmingų garsų, nebando mėgdžioti, atkaroti, o 3-4 m. amžiaus vaikas ne tik nekalba trumpais sakinukais, bet ir apskritai nesupranta kalbos. Vertinant vaiko kalbinius įgūdžius, svarbu užfiksuoti, kaip vystosi kalba, kiek vaikas supranta kalbą, lyginant su bendraamžiais. Gal jis dar nemoka išsireikšti, bet geba vykdyti prašymus, parodyti į minimą daiktą.
Socialinės-emocinės raidos sutrikimai ir autizmas
Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmo spektro sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais.
Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Motorikos sutrikimai
Būdingas ne tik vaiko judesių raidos sutrikimas, bet pakinta ir raumenų tonusas. Svarbu turėti omenyje, kad gali sutrikti bet kokio amžiaus vaiko judesiai. Antra, įsidėmėkite, kad judesių sutrikimai gali pasireikšti tiek būdravimo, tiek miego metu. Augant vaikui, svarbu atkreipti dėmesį ir į smulkiosios bei stambiosios motorikos vystymąsi, judesių koordinaciją, tikslumą tiek vaikštant, bėgant, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, taip pat ir kruopštesnių darbelių atlikimą rankomis.
Pažintiniai ir mokymosi sutrikimai
Vaikui augant gali sulėtėti ar sutrikti jo motorinė, pažintinė, kalbinė raida. Tai gali lemti žemesni vaiko intelektiniai gebėjimai, kurie vėliau gali reikštis mokymosi ar intelekto sutrikimais. Mokymosi sutrikimai nustatomi pradėjus lankyti mokyklą, dažniausiai - antroje klasėje, kai vaikas jau turi būti išmokęs skaityti ir rašyti bei skaičiuoti. Kalbant apie vaiko mokymosi gebėjimus, labai svarbu atkreipti dėmesį, ar, pavyzdžiui, kalbos sulėtėjimas nelemia sunkumų mokantis raidžių ar skaityti.
Simptomai, į kuriuos tėvai ir specialistai turėtų atkreipti dėmesį
- Maitinimosi ypatumai, svorio augimo ir aktyvumo pokyčiai kūdikiui.
- Kalbiniai įgūdžiai: ar vaikas supranta, kas jam sakoma, vykdo paprastus prašymus, mėgdžioja garsus.
- Socialiniai įgūdžiai: akių kontaktas, džiaugsmas sugrįžus tėvams, noras bendrauti su bendraamžiais.
- Stambiosios motorikos vystymasis: gebėjimas vaikščioti, bėgti, išlaikyti pusiausvyrą.
- Smulkiosios motorikos vystymasis: gebėjimas kirpti žirklėmis, piešti, atlikti rankų darbelius.
- Elgesio ypatumai: pasikartojantis elgesys, nerangumas, impulsyvumas, baimės, netipiški pomėgiai.
- Sensoriniai jautrumai: padidėjęs jautrumas garsui, šviesai ar drabužių tekstūrai.
Kyla susirūpinimas, kai vaikas pagal raidos kriterijus jau turėtų kalbėti ir suprasti kalbą, tačiau to nėra, arba kuomet kalbiniai įgūdžiai regresuoja ir, rodos, jau turėti kalbiniai įgūdžiai sunyksta. Susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei vaikas nejaučia socialinių normų, negeba bendrauti su bendraamžiais, neturi savisaugos instinkto, turi nepagrįstų baimių ir pan.
Kaip nustatoma diagnozė ir kokie tyrimai atliekami
Įtariant, kad vaiko raida yra sutrikusi, reikėtų kreiptis į vaiką prižiūrintį šeimos gydytoją ar pediatrą. Kiekvienas vaiko raidos sutrikimo atvejis reikalauja išsamaus vertinimo: specialistai atliks specialų raidos tyrimą bei atsižvelgdami į požymius, priskirs atitinkamą diagnozę. Atlikdami išsamų vaiko raidos išyrimą mes paprastai kartu su tėvais sudarome konkrečiam vaikui tinkamą pagalbos planą.
Šiuo metu autizmo diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Kada kreiptis į specialistus?
Medicinos psichologė D. Švedavičienė teigia, jog į specialistus reikėtų kreiptis pastebėjus, kad vaikui sunku išsireikšti, nesivysto jo kalbiniai ar kalbos supratimo gebėjimai. Pavyzdžiui, dvimetis nemėgdžioja garsų, jo kalboje mažai prasmingų garsų, o trimetis dar nekalba kelių žodžių sakiniais. Taip pat jei vaikui sunku sutelkti dėmesį, susikoncentruoti į vieną veiklą, ją užbaigti. Jei yra akivaizdžių stambiosios ir smulkiosios motorikos vystymosi sunkumų: nerangūs, nekoordinuoti judesiai, vaikui sunku kirpti žirklėmis, lipti laiptais ir panašiai.
Svarbiausia nesigėdyti, net kilus menkiausiems įtarimams. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti. Ir žinoma, taip pat svarbu nenumoti ranka manant, kad vaikas dar mažas ir viską išaugs.
Terapijos ir pagalbos galimybės
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Gydytojų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Pasak L.Sasnauskienės, medikamentinio gydymo vaikams su raidos sutrikimais nėra, pagrindiniai jų moksliškai pagrįsti intervencijos metodai yra elgesio terapija, taikomoji elgesio analizė, bei kiti metodai, kuriuose naudojami minėtų metodų komponentai. Darbui su autistiškais vaikais reikalinga plati specialistų komanda - elgesio terapijos, bendravimo terapijų, ergoterapijos, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo ir daugybės kitų metodų.
Ateities prognozė ir ankstyvos intervencijos svarba
Ateities prognozės labai priklauso nuo specialistų ir tėvų įdėto darbo, pastangų. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė. Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.
Tėvų vaidmuo ir praktiniai patarimai
Pirmiausia, šeima turėtų pasistengti vaikui užtikrinti fiziškai ir emociškai saugią, jį palaikančią aplinką. Vaikui reikia jį mylinčių ir teisingas ribas elgesiui nubrėžiančių tėvų, išmintingų ir vaikus gerbiančių mokytojų, bendraamžių draugystės ir palaikymo, pakankamo fizinio aktyvumo, kokybiško maisto, darbo ir poilsio režimo. Tam, kad vaikas greičiau prisitaikytų, būtų greitesnė jo adaptacija, turime aplinką pritaikyti prie vaiko poreikių. Pavyzdžiui, jei darželyje vaikui sunku išbūti dėl ten kylančio triukšmo, turime jo darželio draugams papasakoti apie šiam vaikui kylančius sunkumus, pasiūlyti vaikui triukšmą slopinančius ausų kištukus ar imtis kitų prieminių.
Dažnai tėvus stabdo baimė: kartais tėvai neigia, kad jų vaiko raida gali būti sutrikusi. Jie ignoruoja darželio auklėtojos ar šeimos gydytojo išsakomus, o gal ir pačių pastebėtus vaikui kylančius sunkumus. Vaikui kylančių sunkumų neigimas, situacijos nepriėmimas yra dažna ir normali artimųjų reakcija. Vis tik nereikėtų užsibūti neigime - tai vaikui tikrai nepadės.
Praktiniai pavyzdžiai ir sėkmės istorijos
Dovilė Čepulinskaitė pasakoja: po ligos, per 2,5 metų, aplankėme daugiau nei 20 reabilitacijos centrų užsienio šalyse. Negalėjo nueiti 50 metrų - nueina 4 km; Negalėjo šokinėti - šokinėja; Suvokia pasaulį, skaičiuoja iki 5, tikrai skaičiuos ir daugiau …Ir greit kalbės. Kartu su Agne Juodyte atidarėme „Vaiko raidos klinikos” centrus Vilniuje ir Kaune, kur teikiamos kompleksinės paslaugos vaikams, naudojant seniai užsienyje taikomus sveikatinimo metodus ir inovatyvias terapijas.
Keletą metų įgyvendindami sporto projektus, skirtus raidos sutrikimų turintiems vaikams, pastebime, kad ankstyva raidos sutrikimų diagnozė, savalaikė ir intensyvi pagalba, ypač jauname amžiuje, padeda šiems vaikams išsiugdyti geresnius socialinius - komunikacinius gebėjimus, padedančius jiems ilgainiui sumažinti atotrūkį nuo tipinės raidos bendraamžių. Mūsų projekte dalyvauja 57 raidos sutrikimų turintys vaikai, kurie reguliariai du kartus per savaitę lanko sporto užsiėmimus, kur padedami asistentų, sporto specialistų, sportuoja salėje, taip pat mokosi plaukti.
Savo darbe taikome modernius metodus, sukuriame vaikams tinkamą aplinką: naudojame vaizdinės pagalbos priemones, motyvacines sistemas, modernią sporto įrangą. Mūsų organizuojami užsiėmimai tinkamai suplanuoti, stengiamės, kad vaikai iš anksto žinotų, ką jie veiks užsiėmimo metu, tai padeda jiems nusiraminti, labiau susikaupti atliekant užduotis, mažina jų probleminio elgesio atvejus. Vaikus supažindiname su įvairių sporto šakų elementais, kad ateityje jie atrastų sau labiausiai tinkamą, kuri teiktų jiems pasitenkinimą, jiems gerai sektųsi, o tai padėtų įgyti ne tik fizinių gebėjimų, bet ir stiprintų pasitikėjimą savimi, kurio jie taip stokoja.
Visuomenės ir valstybės vaidmuo
Deja, Lietuvos valstybė nefinansuoja modernių metodų, tokių kaip taikomoji elgesio analizė, taikymo raidos sutrikimų turintiems vaikams, jie prieinami tik didesnes pajamas turinčioms šeimoms. Mums reikia Jūsų pagalbos, kad visi vaikai gautų reikiamą paramą, kad išnaudotų visas savo galimybes. „Vaiko raidos klinika“ šiuo metu negauna valstybės finansavimo ir yra 100% remiama privačiomis aukomis, dotacijomis ir specialiomis akcijomis, tėvelių lėšomis ar vaikams įkurtų fondų.
150 milijonų vaikų pasaulyje turi negalią ir jie susiduria su atskirtimi daugelyje savo gyvenimo sričių. Jie „daugiau nei du kartus dažniau praneša, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų įgūdžiai yra netinkami jų poreikiams patenkinti“ (PSO). Paramos šeimoms tikslas - užtikrinti, kad vaikų, turinčių bet kokią negalią ar specialių sveikatos priežiūros poreikių, šeimos ir juos aptarnaujantys specialistai turėtų žinių, kad galėtų priimti pagrįstus, vaikų raidą ir gerovę gerinančius sprendimus.
Statistika ir tendencijos
Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Daugėja vaikų su įvairiapusiais (autizmo spektro) raidos sutrikimais ir Lietuvoje: naujai nustatytų atvejų skaičius nuo 2013 m. - 331 atvejų, iki 2017 m. - 665 atvejų, padidėjo 2 kartus.
Praktinė lentelė: kada kreiptis pagalbos pagal amžių ir simptomus
| Amžius | Simptomai, kurie kelia susirūpinimą | Veiksmai |
|---|---|---|
| Naujagimis - 1 metai | Maitinimosi problemos, svorio augimo sutrikimai, vangumas, nesidomėjimas aplinka | Konsultacija su šeimos gydytoju, pediatru, neurologu |
| 1-2 metai | Nemėgdžioja garsų, nepriartėja prie socialinio ryšio, vėluoja žingsniai ar motorika | Išsamus raidos įvertinimas, pradėti ankstyvosios pagalbos priemones |
| 2-4 metai | Nekalba prasmingais žodžiais, nesupranta paprastų prašymų, regresija | Logopedo, vaikų psichiatro, elgesio specialistų konsultacijos |
| Priešmokyklinis / mokyklinis amžius | Dėmesio problemos, mokymosi sunkumai, socialinio bendravimo sunkumai | Išsamus diagnostinis įvertinimas, individualus pagalbos planas, mokyklos įtraukimas |
Santykių kūrimo ir registracijos veikla vaikų terapijos sesijoms
Kaip organizuoti pagalbos planą šeimai
Nustačius diagnozę, kokia skaudi ji bebūtų, rekomenduojame tėvams susikurti tinkamą planą ir atsižvelgiant į sutrikimo pobūdį, nuspręsti, kokios pagalbos labiausiai reikia, kokius užsiėmimus vaikas lankys, kiek tam galima skirti laiko, lėšų, kaip organizuoti visos šeimos dienotvarkę. Šiame plane rekomenduotume numatyti laiko ir sporto užsiėmimas, ypač vaikams, kurie turi judesių motorinio planavimo sutrikimų. Atlikę išsamų vaiko raidos išyrimą mes paprastai kartu su tėvais sudarome konkrečiam vaikui tinkamą pagalbos planą.
Visuomet geriau, kai raidos sutrikimai nustatomi kuo anksčiau, nes tuomet anksčiau galime pradėti šeimai teikti pagalbą. Lietuvoje yra įsteigta nemažai ankstyvosios reabilitacijos tarnybų, kuriose dirbantys specialistai gali anksti nustatyti esamą raidos sutrikimą ir teikti visapusišką pagalbą vaikams.
Rekomendacijos tėvams
- Stebėkite vaiko raidos kriterijus: kalbą, socialinį kontaktą, motoriką ir pažinimą.
- Nedelskite kreiptis į specialistus, jei kyla įtarimų arba pastebite regresiją.
- Priimkite vaiką ir bendradarbiaukite su specialistais - ankstyva intervencija veiksminga.
- Ieškokite paramos organizacijų ir bendruomenių, dalyvaukite terapijose bei užsiėmimuose.
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Dėl to visos mūsų surinktos lėšos yra paskirstomos jiems. Jūsų parama keliauja vaikų reabilitacijai, kad vaikučiai gautų individualizuotas, kompleksiškas paslaugas vienoje vietoje.
tags: #psichikos #sutrikimas #nuo #vaikystes