Veidinio Nervo Neuropatija: Klinika, Gydymas ir Reabilitacija

Veidinio nervo neuropatija (VNN) sudaro 2-5 % visų periferinės nervų sistemos ligų bei pasireiškia jo inervuojamų veido raumenų pareze, paralyžiumi (prozoparezė, prozoplegija). Idiopatinė VN vadinama Bell’o paralyžiumi. Pirmą kartą veidinio nervo neuropatiją 1836 m. aprašė škotas anatomas Č.

Veidinio nervo neuropatija, dažnai žinoma kaip Bello paralyžius, yra būklė, kai staiga atsiranda veido raumenų silpnumas ar paralyžius vienoje veido pusėje. Tai atsitinka dėl veidinio nervo (septintojo galvinio nervo) uždegimo ar pažeidimo, kuris kontroliuoja veido raumenis, atsakingus už mimiką, akies užmerkimą ir kitus veiksmus. Veidinio nervo neuropatija nėra insultas ar kita rimta smegenų liga, bet ji gali labai paveikti kasdienį gyvenimą, sukeldama diskomfortą ir emocinius sunkumus.

Ši veidinio nervo neuropatija paveikia apie 20-30 žmonių iš 100 000 kasmet ir dažniausiai pasitaiko 15-45 metų amžiaus asmenims. Ji gali atsirasti bet kuriam, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, bet rizika didesnė nėščioms moterims ar sergantiems tam tikromis ligomis.

Veidinio nervo neuropatijos ir insulto skirtumai

Etiologija ir patogenezė

VNN yra polietiologinė liga. Dažniausia jos priežastis - išeminis, infekcinis, otogeninis, trauminis nervo pažeidimas, taip pat metaboliniai sutrikimai (cukrinis diabetas). Liga dažnai pasireiškia persirgus otitu, parotitu, arachnoiditu, po paausinės liaukos, speninės ataugos, apatinio žandikaulio kampo srities operacijų.

Kompresinė veidinio nervo neuropatija (tunelinis sindromas) gali išsivystyti, kai veidinio nervo kamieną ar jo šakneles spaudžia anomališkai išsidėsčiusios kraujagyslės, rečiau navikas, sąaugos tilto smegenėlių kampe, taip pat kai yra spaudžiamas pačiame veidinio nervo kanale, dažniausiai distalinėje jo dalyje.

Taip pat skaitykite: Sėdimojo nervo neuropatija: ką svarbu žinoti

Ekstrakranijinė etiologija:

• trauminė (plėš- tinės, šautinės žaizdos);
• jatrogeninė (operacijos paausio liaukos, gl. parotis, srityje komplikacija);
• neoplazma gl.

Intratemporalinė etiologija:

• smilkinkaulio lūžiai;
• n.

Kita etiologija:

• įgimta (Moebius’o sindro- mas, Melkersson-Rosenthal sindromas, gim- dymo trauma);
• galvos smegenų navikas.

Dažniausia VNN etiologija - idiopatinė (Bell’o paralyžius). Jos paplitimas - 15-40 : 100 000 gyventojų. Paauglystės periodu (10-19 metų) ji dvigubai dažnesnė moteriškosios lyties atstovėms, 40 metų ir daugiau - 1,5 karto dažnesnė vyrams. Nėščiosioms rizika susirgti padidėja 3,3 karto, sergant cukralige - 4,5 karto. Vaikų ir paauglių veidinio nervo neuropatiją dažnai sukelia Laimo liga, kuriai dar būdinga abipusė pažaida. Apie 10 % atvejų galima paveldimumo įtaka.

Šiuo laiku VN patogenezė aiškinama ūmine (virusine) uždegimine demielinizacija kauliniame kanale, kurio siauriausios vietos skersmuo ir normaliai būna apie 0,7 mm. Daug dėmesio skiriama latentinės herpes simplex virusinės infekcijos (HSV) reaktyvacijai, kai virusas būdamas keliniame mazge (ganglion geniculi), leidžiasi aksonu žemyn, infekuoja Švano ląsteles. Neatmetamas ryšys su Epstein- Barr, citomegalo, Coxsackie, gripo, ŽIV virusine infekcija. Autoimuninės reakcijos yra panašios į Guillain-Barre sindromo metu susidarias uždegimines mielino pažaidas.

Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata

Atlikus naujus mokslinius tyrimus, ankstesnės miego ir slankstelinių arterijų baseinų kraujagyslių tonuso ir paties nervo mitybos pokyčių teorijos nei paneigtos, nei patvirtintos. Dėl bet kurių priežasčių išsivysčiusią nervo išemiją keičia nervo edema. Kadangi kanale nervas užima apie 70 % jo tūrio, kanalas santykinai pasidaro per „ankštas“.

Tiksliausia priežastis apie veidinio nervo neuropatija dažnai lieka nežinoma (idiopatinė), todėl ji vadinama Bello paralyžiumi. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad veidinio nervo neuropatija gali būti susiję su veidinio nervo uždegimu, kurį sukelia virusinės infekcijos, tokios kaip herpes simplex virusas (HSV-1), varicella-zoster virusas (VZV) ar kitos. Nors PSO ir EMA neturi specifinių gairių Bello paralyžiui, bendros rekomendacijos pabrėžia virusinių infekcijų prevenciją. Kai kurie tyrimai rodo ryšį su COVID-19 vakcinomis, bet tai reta ir nepatvirtinta kaip priežastis - naujausi 2023 m.

Veidinio nervo neuropatijos gydymas

Klinika

Klinika susideda iš:

• sutrikusios mimikos raumenų funkcijos;
• jutimo sutrikimų;
• autonominių-kraujagyslinių simptomų;
• kitų simptomų.

Sergant Bell’o paralyžiumi, simptomai atsiranda staiga ir progresuoja paprastai per 3 paras, tik retai iki savaitės ir ilgiau. Mimikos raumenų pokyčiai nepriklauso nuo pažeidimo lygio. Veidas perkreiptas į nesveiką pusę, pažeidimo pusės odos raukšlės išsilyginusios, lūpų kampas nusviręs, kalbant - „burės simptomas“.

Pažeidimo pusės akies plyšys platesnis, akis gali ir neužsimerkti - „kiškio akis“. Valgant skystas maistas išsilieja per nesveikąją pusę. Kai yra idiopatinės ir kraujagyslinės kilmės pažeidimas, parezės paprastai vidutinio laipsnio, kai infekcinės kilmės - stiprios (akis neužmerkiama).

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Aguonu" Kliniką

Jutimo sutrikimai somatosensorinės inervacijos zonoje (išorinės ausies landos, kaušelio ir siaurame plotelyje už ausies) nestiprūs ir būna tik mažai daliai pacientų. Toje pat sensorinės inervacijos zonoje pasireiškia spontaninis skausmas. Skausmas už ausies paprastai būna pirmasis ligos simptomas. Jei jis gana stiprus, galima įtarti Ramsay Hunt sindromą (herpes zoster infekciją), tačiau skausmas sunkiai numalšinamas, skyrus gydymą nuo uždegimo - neuropatinis skausmo komponentas galėtų būti ir HSV sukelto Bell’o paralyžiaus simptomas.

Autonominiai-kraujagysliniai simptomai būna 90 % atvejų ir rodo pažeidimo pusės regioninę autonominę disfunkciją. Tai vienpusis junginės paraudimas, nevienoda skruostų odos spalva, burnos gleivinės paburkimas. Pažeidimo pusės odos temperatūra paprastai būna mažesnė.

Pažeidus parasimpatines skaidulas gali susilpnėti ašarų liaukų veikla - sausėja akis, nors dažniau pirminis simptomas yra ašarojimas, nes paralyžiuotas m. orbicularis oculi trikdo ašarų rezorbciją. Pacientai paprastai nesiskundžia, kad seilių išskiria mažiau, nes paausio liaukos veikla yra pakankama.

Kiti simptomai - sutrikęs priekinių 2/3 liežuvio skonio jutimas (sūraus, saldaus, rūgštaus). Hiperakuzija - stipresnio garso, net ūžimo, cypimo pojūtis pažeistos pusės ausyje kyla dėl kilpinio raumens, m. stapedius, kuris refleksiškai reguliuoja, slopina klausos kauliukų grandinės atsaką į stipresnį garsą, parezės.

Taip pat reikia gerai įvertinti V, IX, X galvinių nervų funkcijas, nes jos irgi gali būti pažeistos.

Veidinio nervo neuropatija dažniausiai atsiranda staiga, simptomai pasireiškia per 48-72 valandas, ir paveikia vieną veido pusę.

• Veido nusileidimas: Viena veido pusė nusileidžia, sunku šypsotis ar užmerkti akį.
• Akies problemos: Neužsimerkia akis, dėl ko akis sausėja, ašaroja ar tampa jautri šviesai.

Šie simptomai gali būti lengvi ar sunkūs, bet dažniausiai jie prasideda greitai ir pasiekia piką per kelias dienas. Retais atvejais gali paveikti abi veido puses, bet tai neįprasta. Suprantama, kad tokie simptomai gali sukelti nerimą ir socialinį diskomfortą.

Diagnostika ir diferencinė diagnostika

VNN neuropatiją patvirtina klinikinis neurologinis, otoneurologinis ištyrimas, taip pat paraklinikiniai metodai (elektrodiagnostinis, neurovizualinis). Neurologinio tyrimo paskirtis - atskirti, ar veidinio nervo paralyžius yra periferinis (visos veido pusės paralyžius), ar centrinis (apatinės veido pusės paralyžius). ENMG tyrimas padeda nustatyti nervo pažeidimo laipsnį.

Veidinio nervo neuropatijos diagnozė dažniausiai yra klinikinė - gydytojas įvertina simptomus ir atlieka fizinį tyrimą. Svarbu atskirti nuo kitų būklių, tokių kaip insultas, navikai ar infekcijos. Diagnozė paprastai užtrunka kelias minutes, bet jei yra abejonių, kreipkitės į neurologą ar otorinolaringologą.

Ligos eiga

Ligos eiga įvairi. Kai eiga lengva, pasveikstama per 20-30 dienų, kai vidutinio sunkumo - per 1,5-4 mėn. Ligai užtrukus 3-6 mėn., pamažu formuojasi mimikos raumenų kontraktūra: pažeistos pusės vokų plyšys susiaurėja, paryškėja nosies ir lūpų raukšlė, pakyla lūpų kampas. Susidaro apgaulingas vaizdas - neva pažeistoji pusė sveika. Rezidualiniai defektai būna patologinės sinkinezės, kai regeneracija vyksta skaiduloms įaugant ne į tuos raumenis.

Gydymas

Ūminiu periodu gydoma vaistais, po 7-10 d. reabilitacijos priemonėmis, po 1-2 mėnesių - refleksoterapija, po 6 mėnesių, esant defektų, atstatomosios ir plastinės chirurgijos metodais. Pagrindinis vaistas - gliukokortikoidai. Jie sumažina audinių paburkimą, skausmą, taip pat susilpnina nervo denervacijos požymius. Prednizolono skiriama 0,5-1 mg/kg 10-15 dienų, paskui vaisto atsisakoma per 5-7 dienas. Gliukokortikoidų neskiriama, kai yra infekcinis ar pūlingas pažeidimas.

Esant herpes zoster infekcijai (Ramsay Hunt sindromui) arba įtariant HSV sukeltą Bello paralyžių (stiprus skausmas už ausies, greitai progresuojantis paralyžius iki sunkaus - akis neužmerkiama), galėtų būti skiriama acikloviro po 200 mg 5 kartus per parą arba valcikloviro 500 mg 2 kartus per parą mažiausiai 5 dienas. Pastaruoju metu publikuoti tyrimai rodo, kad antivirusiniai preparatai yra mažiau efektyvūs nei gliukokortikoidai, skiriami atskirai, tačiau šiuos vaistus skiriant kartu esant sunkioms VNN formoms ligos pradžioje, nežymiai pagerėja atsistatymo prognozė (po 6-12 mėn.). Gliukokortikoidų, kaip ir antivirusinių vaistų, skyrimo nereikėtų atidėti ilgiau nei 3 paras nuo simptomų pradžios.

Kitų medikamentų - analgetikų, antihistamininių preparatų, diuretikų (skiriama 5-7 dienas), kraujagysles plečiančių preparatų (nikotino rūgšties ar ksantinolio nikotinato), B grupės vitaminų skyrimo tikslingumas nėra nei patvirtintas, nei paneigtas. Tradiciškai jis kartais skiriamas ir Lietuvoje.

Svarbi neužsimerkiančios akies priežiūra: fiziologinio tirpalo ir dirbtinių ašarų lašai ir uždengti naktį. Vėlesniu ligos periodu (nuo 2-osios ligos savaitės) pradedama švelni kineziterapija, elektroterapija. Pirmomis paralyžiaus dienomis, siekiant sumažinti mimikos raumenų ištempimą (ekscentrinę kontraktūrą), pleistru ar klijuojamąja juosta galima paklijuoti odą ir pakelti nusileidusį lūpos kampą. Dėl tų pačių priežasčių ribojama mimika. Svarbi individuali gimnastika prieš veidrodį (grįžtamojo biologinio ryšio principas).

Visų kitų gydymo metodų efektyvumas nepagrįstas įrodymais, todėl taikomas patyrusio ir žinančio numatomo gydymo tikslus specialisto. Tai pasakytina ir apie fizioterapijos procedūras bei refleksoterapiją. Chirurginis gydymas taikomas po 3-6 mėn., kai yra didelių mimikos defektų. Taikomos dvi operacijų rūšys:

1. sugrąžinančios mimikos raumenų inervaciją;
2. mioplastika ir korekcija.

Pirmoji operacijų grupė:

• sugrąžinančios nervo funkciją (dekompresija, neurolizė, nervo plastika);
• mimikos raumenų grįžtamoji inervacija sujungiant su kitais motoriniais galviniais nervais - XI, XII.

Gydymas remiasi įrodymais pagrįstomis gairėmis ir apima medikamentinį gydymą, gyvenimo būdą, reabilitaciją. Pagrindinis tikslas - sumažinti uždegimą, apsaugoti akį ir skatinti nervo atsistatymą.

Gydymo metodai:

• Kortikosteroidai: Pagrindinis gydymas - prednizolonas (1 mg/kg per dieną 5-10 dienų, po to mažinama dozė).
• Antivirusiniai vaistai: Kaip acikloviras ar valacikloviras, naudojami jei įtariama virusinė priežastis. Tačiau 2023 m.
• Akies apsauga: Naudokite dirbtines ašaras dieną ir tepalą naktį, kad išvengtumėte sausumo. Jei akis neužsimerkia, naudokite pleistrą ar akinius.
• Mityba ir poilsis: Valgykite minkštą maistą, kramtykite lėtai.
• Fizioterapija: Veido masažas, pratimai raumenims stiprinti ir mimikos treniruotės. 2023 m. konsensusas rodo, kad fizioterapija pagerina atsistatymą, ypač jei prasideda anksti.
• Chirurgija: Retai, sunkiais atvejais - nervo dekompresija ar plastinės operacijos veido simetrijai atkurti.

Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvumo. Jei simptomai nepraeina per 3 mėnesius, gali likti liekamieji reiškiniai, tokie kaip sinkinezė (nevalingi judesiai).

Kineziterapija ir reabilitacija

Vėlesniu ligos periodu (nuo 2-osios ligos savaitės) pradedama švelni kineziterapija, elektroterapija. Pirmomis paralyžiaus dienomis, siekiant sumažinti mimikos raumenų ištempimą (ekscentrinę kontraktūrą), pleistru ar klijuojamąja juosta galima paklijuoti odą ir pakelti nusileidusį lūpos kampą. Dėl tų pačių priežasčių ribojama mimika. Svarbi individuali gimnastika prieš veidrodį (grįžtamojo biologinio ryšio principas).

Kineziterapija yra labai svarbi viso kompleksinio neuropatijos gydymo dalis, kurios tikslas - pagerinti pacientų fizinę funkciją, sumažinti ligos simptomus ir pagerinti bendrą jų gyvenimo kokybę. Neuropatijos sukeltas nervų pažeidimas gali lemti raumenų silpnumą ir atrofiją. Specialiai parinkti jėgos pratimai padeda stiprinti raumenis, išlaikyti jų masę ir pagerinti bendrą fizinę funkciją.

Dėl raumenų silpnumo ir skausmo pacientai dažnai vengia judėti, o tai gali sukelti sąnarių sustingimą ir kontraktūras. Neuropatija gali sutrikdyti propriocepciją (kūno padėties suvokimą erdvėje) ir pusiausvyrą. Specialūs koordinacijos ir pusiausvyros pratimai padeda pacientams saugiau judėti ir sumažina griuvimų riziką.

Tam tikri kineziterapijos metodai, tokie kaip tempimo pratimai, masažas ar minkštųjų audinių mobilizacija, gali padėti atpalaiduoti raumenis, pagerinti kraujotaką ir sumažinti neuropatinį skausmą. Reguliari fizinė veikla teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kaulų tankį, nuotaiką ir bendrą savijautą.

Kineziterapeutas, atsižvelgdamas į paciento individualius poreikius, ligos sunkumą ir bendrą sveikatos būklę, sukuria specialią pratimų programą. Taip pat atliekami pusiausvyros ir koordinacijos pratimai, tokie kaip stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas siauroje linijoje ar naudojimasis pusiausvyros pagalvėlėmis, skirti propriocepcijai ir pusiausvyrai lavinti. Funkciniai pratimai imituoja kasdienės veiklos poreikius, tokius kaip atsisėdimas, atsistojimas, lipimas laiptais ar daiktų kėlimas, ir yra skirti pacientų funkcionalumui gerinti.

Kineziterapijos užsiėmimai paprastai vyksta kelis kartus per savaitę, prižiūrint specialistui. Pacientai taip pat išmokinami pratimų, kuriuos gali saugiai atlikti patys namuose. Gydymo trukmė priklauso nuo kiekvieno paciento poreikių ir pažangos, tačiau dažniausiai trunka kelis mėnesius. Svarbu, kad kineziterapija būtų pritaikyta kiekvieno paciento galimybėms ir poreikiams, o pratimai atliekami palaipsniui didinant krūvį.

Neuropatija sergantys pacientai taip pat turėtų būti atsargūs dėl sumažėjusio jautrumo ir padidėjusios sužalojimų rizikos.

Veidinio nervo neuropatijos pratimai

Prognozė

Visiškai pasveiksta 60-90 % pacientų.

Prevencija

Veidinio nervo neuropatijos prevencija sudėtinga, nes priežastis dažnai nežinoma. Nėra specifinių PSO gairių prevencijai, bet bendros sveikatos rekomendacijos padeda. Kreipkitės nedelsiant, jei atsiranda staigus veido silpnumas - tai gali būti insulto ženklas, todėl skubiai įvertinkite. Atsargiai: Nenaudokite savigydos vaistais be konsultacijos.

Kur kreiptis pagalbos?

Neurologijos klinikoje pacientai gauna aukščiausio lygio kvalifikuotą pagalbą. Klinikoje dirba patyrę ir energingi gydytojai, turintys įvairiapusę specializaciją. Neurologijos klinikos specialistai sukaupė didelę patirtį, atliekant elektroneurografiją, elektromiografiją, transkranijinę magnetinę stimuliaciją, ritminę nervo stimuliaciją, vienos skaidulos miografiją, odos tyliojo periodo tyrimą.

Neurologinių ligų diagnostika ir gydymas dažnai reikalauja kelių sričių specialistų įsitraukimo, ypač kai simptomai sudėtingi arba susiję su keliomis organizmo sistemomis. Prireikus gydytojai konsultuojasi su kitų sričių specialistais. Siekiama užtikrinti visapusišką paciento ištyrimą, pagrįstą išsamia klinikine informacija ir tarpusavio bendradarbiavimu.

Gydytojai neurologai:

• dr. prof. Kęstutis Petrikonis
• dr. prof. Dalia Musneckienė
• Danguolė Šurkienė
• Jolita Čičelienė
• dr. Gineta Stankevičienė
• Paulius Sėdžius
• Ieva Masiulienė
• Evelina Pajėdienė
• dr. doc. Arūnas Ščiupokas
• Erlandas Paulėkas
• Jurga Kučinovienė
• dr. prof. Giedrė Jurkevičienė
• Ovidijus Laucius
• dr. prof. Vaidas Matijošaitis
• Evelina Grušauskienė
• dr. Miglė Ališauskienė
• dr. Greta Najūtė
• Deimantė Janulytė
• Audronė Juosponytė
• Ieva Čelpačenko
• dr. doc. Diana Obelienienė
• Justinas Drūteika
• Agnė Šmigelskytė
• Tadas Vanagas
• Algirdas Mačionis
• Rozita Bagdonienė
• dr. prof. Renata Balnytė
• dr. Gintarė Žemgulytė

Gydytojai vaikų neurologai:

• Jurgita Karandienė
• Milda Dambrauskienė
• Kristina Zaveckienė
• Dovydas Burkojus
• dr. prof. prof. dr. Milda Endzinienė
• dr. dr.

Straipsnis parengtas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos vaistų agentūros (EMA) gairėmis ir PubMed tyrimais nuo 2023 m.

tags: #n #facialis #neuropatija #klinika #gydymas #reabilitacija