Socialinių įgūdžių lavinimo metodai grupėse Ikimokyklinėje ir priešmokyklinėje srityje

Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, kurti santykius su aplinkiniais, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas kritinėse situacijose. Kuriant palankias sąlygas vaikų socialiniams įgūdžiams įgyti mūsų įstaigos psichologė Karolina Baranova ir socialinė pedagogė Agnė Valkauskienė veda vaikams užsiėmimus, kuriuose ugdytiniai susipažįsta su taisyklėmis, kurios svarbios norint kiekvienam grupės nariui gerai jaustis grupėje, sutarti vieniems su kitais. Užsiėmimų metu vaikai kuria pagarbaus elgesio taisyklių knygą („Draugystės knyga“), įtraukiami į diskusiją, kodėl svarbu laikytis taisyklių ir kas nutinka, kai jų nesilaikoma, aptariama, kodėl svarbu žinoti savo ir kitų vardą, kaip kantriai išlaukti savo eilės. Švietimo pagalbos specialistės parenka socialinių įgūdžių užsiėmimams temas, atsižvelgdami į mikroklimatą ir esamą problematiką.

Konkrečios veiklos ir įrankiai

Kasdienių gyvenimo įgūdžių lavinimas: maisto gaminimo, namų tvarkymo, apsipirkimo mokymas; finansų planavimo ir tvarkymo įgūdžių ugdymas; higienos ir asmeninės priežiūros įgūdžių formavimas.

Bendravimo ir socialinės integracijos įgūdžiai: mokymas tinkamai bendrauti su kitais žmonėmis, pagalba sprendžiant konfliktus, viešųjų paslaugų naudojimosi įgūdžių lavinimas (pvz., transporto, sveikatos ar socialinės paramos sistemos).

Darbo ir veiklos įgūdžių stiprinimas: motyvacijos veikti skatinimas, mokymas kaip ieškoti darbo ar mokytis naujų veiklų, savarankiško sprendimų priėmimo įgūdžių ugdymas.

Emocinės ir psichologinės paramos teikimas: padėjimas atpažinti ir valdyti emocijas, pasitikėjimo savimi stiprinimas.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Kam skirta paslauga ir kaip ją gauti

Ši paslauga skirta asmenims, turintiems socialinės integracijos sunkumų dėl negalios, psichikos sveikatos problemų, ilgalaikio nedarbo ar socialinės izoliacijos; taip pat jaunuoliams, gyvenantiems globos namuose ar savarankiško gyvenimo namuose ir senyvo amžiaus žmonėms. Norint gauti paslaugą, galima kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių arba socialinių paslaugų įstaigas; specialistai įvertins poreikius ir sudarys individualų ugdymo planą. Paslauga gali būti teikiama ir įstaigoje tiesiogiai, siekiant greičiau pasiekti individualius tikslus.

Socialinių įgūdžių lavinimo metodai

Renkantis ar kuriant programas rekomenduojama remtis moksliniais įrodymais pagrįstomis teorijomis. Mokslinių tyrimų svarba: tyrimai dažnai dar nėra galutinai įvertinti, todėl svarbu remtis ekspertų apžvalgomis; vienas iš patikimiausių metodų - videomodelingas, kuris padeda tobulinti žaidimo, bendravimo, pokalbio užmezgimo įgūdžius ir empatiją.

Kiti perspektyvūs metodai: socialinės istorijos, socialinių įgūdžių grupės (ABA principai), kognityvinė elgesio terapija (KET), savistabos mokymas, veikla pagrįstos programos, bendraamžių tarpininkavimas, tėvų mokymai. Taip pat aptariamos tarpininkavimo ir šeimos įtraukties svarbos, nes tėvų vaidmuo gali ženkliai pagerinti vaikų elgesį ir socialinę raidos eigą.

Vyraujančios temos apima palaipsnį socialinių įgūdžių mokymo modelį: pirmiausia - išsamus esamo vaiko socialinės sąveikos lygio įvertinimas, o tada - individualūs ir grupiniai intervensijų planai, kurie derina stebėjimą, interviu su tėvais ir vaikais bei standartinius įrankius.

Išmaniųjų technologijų ir kūrybinės veiklos vaidmuo

Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai gali būti ugdomi naudojant išmaniąsias technologijas: planšetiniai kompiuteriai, kalbos lavinimas per žaidimus, savitąja komunikacija, emocijų supratimo ir valdymo įgūdžiai. Iniciatyvos kuriant lietuviškas programėles autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams vis daugėja; logopedai naudoja kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, o Vaiko raidos centras sukūrė lietuvišką alternatyviosios komunikacijos mobiliąją aplikaciją. Taip pat rekomenduojama tėvams skatinti autentišką bendravimą be žodžių, stebinti ir suprasti kūno kalbą, žaisti bei įtraukti humorą į kasdienybę.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Vaikų dienos centrai (VDC) kaip pagalbos priemonė vaikams iš socialinės rizikos šeimų teikia saugią aplinką, maitinimą, priežiūrą, ugdymą ir socialinę pagalbą; dailės veiklos formos padeda formuoti socialinius įgūdžius, ypač bendravimo gebėjimus ir tarpasmeninius santykius.

Vaiko socialinės ir emocinės raidos kontekstas

Socialinės-emocinės kompetencijos - gebėjimai dirbti kartu, mokytis ir atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje ar darbo vietoje. Ikimokykliniame amžiuje vaikai socialinius įgūdžius įgyja labiau per sąveiką su bendraamžiais nei tik iš suaugusiųjų; ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas prisideda prie įtraukties į visuomenę, mažina elgesio problemų riziką ir stiprina savivertę. Taip pat aptariama, kaip mokymo įstaigos ir tėvai gali kurti tinkamiausias ugdymo programas, įtraukti tėvus į procesą ir skatinti bendravimą su bendraamžiais.

Tėvų vaidmuo ir praktiniai patarimai

Tėvai yra įtraukiami į vaikų socialinių įgūdžių ugdymo procesą: suteikiama informacija, rekomendacijos ir mokymai emocinio intelekto (EQ) ugdymo temomis. Patarimai tėvams autistiškiems vaikams apima: mokytis apie autizmą, kreiptis pagalbos į specialistus ir kitus tėvus, būti nuosekliems ir laikytis rutinos, kurti ryšį su vaiku be žodžių, skirti laiko žaidimams, skatinti humorą ir pozityvią nuotaiką, bei praktikuoti kasdienes situacijas vaikų kalbos ir neverbalinės komunikacijos lavinimui. Taip pat pabrėžiama šeimyninių pokalbių svarba ir modeliavimas, kaip tinkamai reaguoti į vaiko jausmus.

Praktiniai patarimai lavinant bendravimo įgūdžius

Praktiniai žingsniai: bendraukite su vaiku, skatinkite įsitraukti į pokalbius, klausykite ir atliepkite; praktikuokite scenarijus, aptarkite jausmus, kalbėkite apie kūno kalbą, užduokite klausimus ir pateikite nuomonę. Rašyti dienoraštį ar žurnalą gali padėti vaikui suformuoti mintis ir išreikšti jausmus. Taip pat svarbu suprasti ir įgalinti vaiko savarankiškumą per kasdienius įgūdžius, pavyzdžiui, maisto gaminimą, higienos, laiką ir saugumą sau ir kitiems.

Programos turinys, kompetencijos ir vertinimas

Programa skirta vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui: išryškinamos keturios pasiekimų sritys - savęs pažinimas ir tikslų siekimas, tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas, atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas, bei asmens ir bendruomenės gerovė. Mokymosi turinys numatytas keturiems ugdymo koncentro lygmenims, o pasiekimai aprašomi keturiais lygiais: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Vertinimas derinamas su mokinio ugdymo tikslais ir organizavimu, o formuojamasis vertinimas - svarbus tarpusavio ryšiui ir mokymuisi palaikyti.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Kompleksiniai aspektai ir ateities plėtra

Straipsnyje aptariama, kad vaikų socialinių įgūdžių lavinimas yra būtinas autistiškiems vaikams ir vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Įvairūs metodai, tokie kaip videomodelingas, socialinės istorijos, ABA principai bei tėvų mokymai gali būti veiksmingi, jei taikomi pagal moksliniais įrodymais pagrįstas praktikas ir individualius poreikius. Išmaniosios technologijos ir VDC paslaugos atveria daugiau galimybių, o bendras tikslas - padėti vaikams įveikti sunkumus, užmegzti ir palaikyti pagarbius santykius su aplinka.

tags: #socialiniu #igudziu #stiprinimas #grupese