Susirgę ir susirgę darbuotojai turi vykdyti tam tikras pareigas. Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą, pateikti tam tikrą informaciją ir laikytis kitų taisyklių. Kai įvyksta pravaikštos, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi teises ir pareigas. Susirgęs darbuotojas privalo pranešti darbdaviui, o darbdavys turi nurodyti, kaip tai padaryti. Susitarimai dėl neatvykimo į darbą paprastai nustatomi neatvykimo į darbą protokole. Neatvykimo protokolas yra neatvykimo politikos dalis. Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį. Kai kuriose darbo srityse gali būti sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje gali būti susitarimų dėl pravaikštų. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija - tai leidžia tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Be to, dėl ligos gali sumažėti pajamos, todėl reintegracija į visumą yra svarbi both asmeniškai ir įmonės veiklai.
Kas svarbu ratui darbo laikotarpiu: įsipareigojimai ir teisės
Darbdavys turi pareigą informuoti, kaip darbuotojas gali pranešti apie susirgimą, ir gali rekomenduoti įmonės gydytojo konsultacijas. Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese. Atsigavimas leidžia darbuotojui toliau dirbti, o ilgainiui tai gali išvengti bedarbio statuso. Kai darbuotojas serga, per šešias savaites sveikatos ir saugos tarnyba pateikia problemos analizę. Po dvejų metų tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas gali nutrūkti ir darbuotojas gali gauti WIA išmokas. Iš esmės darbdavio prievolė toliau mokėti atlyginimą baigiasi po dvejų metų ligos (104 savaičių).
Sergančiam darbuotojui, turinčiam neterminuotą ar laikiną darbo sutartį, darbdavys ir toliau privalo mokėti ne mažiau kaip 70% paskutinio uždirbto atlyginimo ir atostogų išmokos. Ar darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje yra didesnis procentas, tada darbdavys privalo laikytis. Sergančiam darbuotojui sukaupiama tiek atostogų, kiek ir nesergančiam darbuotojui, kuris gali atostogauti ligos metu. Tačiau tam darbuotojas turi prašyti darbdavio leidimo.
Patiems tai įvertinti gali būti sunku, todėl darbdavys gali paprašyti įmonės gydytojo patarimo. Įmonės gydytojas gali nustatyti, kiek tos atostogos prisideda prie sergančio darbuotojo sveikatos. Net atostogų metu darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą. Jei darbuotojas Nyderlanduose, darbdavys gali nedelsiant pradėti konsultacijas dėl pravaikštų.
Įstatyminės nuostatos ir laikinas nedarbingumas
Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kai darbo santykiai gali būti nutraukti, neatliekant laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kai ligos ar negalėjimas tinkamai atlikti darbo funkcijų tampa pagrindu. Darbdavys negali nedelsiant atleisti iš darbo dėl ligos be gydytojo išvados, kuri aiškiai nurodo profesinį netinkamumą.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Tai reiškia, kad teisėtai laikina nedarbingumo padėtis savaime nepatvirtina, jog galima atleisti darbuotoją, ir darbdavys turi įrodyti objektyvią pagrindą. Jei darbuotojas neatitinka reikalavimų ar nepasilieka reintegracijos, gali kilti teisiniai ginčai. Darbdavys turi informuoti apie atleidimą ir pateikti rašytinę priežastį.
Valstybinė pagalba ir institucijų vaidmuo
Jei dėl sunkios ligos ar kitų priežasčių darbuotojas turi būti reintegruojamas, gali būti reikalingas dalyvumo lygio nustatymas. Gydymo ir reintegracijos procesas gali būti susijęs su ANTAA (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) ir GKK (Gydymo konsultacinė komisija) sprendimais. Dėl dalyvumo lygio sprendimai turi būti priimti per tam tikrą laiką, o skundus galima nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijoje.
Jei darbdavys nori mane atleisti dėl sveikatos problemų, svarbu žinoti, kad įstatymuose yra garantijos: įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, artėjant pensijai ir pan.). Taip pat galima gauti ilgalaikio darbo išmokas, priklausomai nuo stažo ir įmonės politikos.
Nedarbingumo pažymėjimas, prorinkimai, ir darbdavio veikla
Nedarbingumo pažymėjimo laikotarpiai gali būti pratęsiami pagal gydytojo sprendimus, o GKK gali spręsti dėl dalyvumo lygio nustatymo. Kai nedarbingumo pažymėjimo laikotarpiai baigiasi, darbuotojas gali būti siunčiamas į ANTAA arba turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jei toliau negali dirbti.
Darbdavys gali laikyti vieną iš galimų priemonių - laikino darbo užmokesčio sustabdymą ar įšaldymą, tačiau tokios priemonės turi būti pagrįstos įstatymais, o atlyginimo sustabdymas negali būti naudojamas keršijant už reintegraciją ar kitus nesutarimus. Darbdavys apie tai informuoja darbuotoją registruotu laišku.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Siekiant išvengti konfliktų, rekomenduojama pradėti pokalbį su darbuotoju ir aiškiai pasakyti, kad reikia bendradarbiauti reintegruojantis. Jei nereikia, gali būti taikomas dalinis arba visiškas darbo užmokesčio sustabdymas, tačiau tik teisiniu pagrindu.
Darbo teisiniai scenarijai pagal DK
- Darbdavys negali atleisti dėl ligos be gydytojo išvados ar objektyvių priežasčių; atleidimo data turi būti teisiškai pagrįsta.
- Jeigu darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimą, darbo sutarties nutraukimas turi būti laikomasi, atsižvelgiant į laikinojo nedarbingumo laikotarpį.
- Darbdavys turi įspėti apie atleidimą ir įspėjimo terminas dažnai yra 20 kalendorinių dienų, išskyrus išimtis, pavyzdžiui, bandomasis laikotarpis ar svarbios priežastys.
- Jei darbuotojas mano, kad darbdavys pažeidė teisę ar neteisingai atliko procedūras, galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Specialūs atvejai: dalyvumo lygis, gydytojo pažymėjimai ir užsienio gydymo
Jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegalite dirbti, gali būti įvertintas dalyvumo lygis per ANTAA ar GKK. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 1d.3 p.). Nedarbingumo pažymėjimo 153 dienos išnaudotos; GKK sprendimu gali būti pratęstas nedarbingumas ar nukreipta į ANTAA.
Jei pacientas serga ir dirba užsienyje, reikalinga gydytojo konsultacija ten, o dokumentai įforminami pagal vietinius teisės aktus. Jei gydymas vyksta stacionare ar dienos stacionare, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas tą pačią gydymo dieną.
Dažniausiai užduodami klausimai ir praktiniai patarimai
- Ar galima atleisti darbuotoją nedarbingumo laikotarpiu? Ne, paprastai ne, išskyrus įstatymiškai nustatytus išimtinius atvejus ar pateikus įrodyminančias papildomas aplinkybes.
- Ar galima atleisti pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl sveikatos būklės? Taip, tačiau būtina gydytojo išvada ir objektyvūs pagrindai.
- Ar galima laikyti, kad nedarbingumo laikotarpio pradžia ir pabaiga gali būti perskirtos į įprastą terminą? Taip - priklauso nuo gydytojo išvados ir reintegracijos plano.
- Kokie dokumentai reikalingi nutraukiant darbo sutartį dėl sveikatos: gydytojo išvados dėl profesinio tinkamumo, dokumentai iš gydymo įstaigų, įrašai apie reintegraciją.
Jei turite klausimų dėl nedarbingumo atostogų ir norėtumėte patarimo, susisiekite su mumis. Darbuotojo atleidimas laikino nedarbingumo (biuletenio) metu yra ribojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatomis. DK 65 str. 6 d. bei DK 56 str. reglamentuoja atleidimo sąlygas ir pareigas.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
tags: #nedarbingumas #atleidimo #atveju