Lytiškumas - tai dovana, kurią kiekvienas mūsų gavome, kad galėtume labiau išreikšti savo meilę kitiems. Tai dalis aktyvaus pagrindinio žmogaus siekio - poreikio mylėti ir būti mylimam. Lytiškumas apima visą eilę emocijų, minčių ir išraiškų (tokių kaip prisilietimas, apsikabinimas, susikabinimas rankomis) bei įvairius fizinius ir hormoninius procesus, vykstančius mūsų kūnuose.
Lytis - socialinis vyro ir moters apibūdinimas. Lytinis tapatumas - jausmas, jog esi vyras arba moteris. Lytinė tipizacija - vyriškojo ar moteriškojo lytinio tapatumo bei vaidmens įgijimas. Žmogaus lytiškumo supratimas apima ne tik hormonų ir kitų kūno pokyčius brendimo laikotarpiu, lytiškumas taip pat apima savo potraukių ir emocijų pažinimą, įvykius ir santykius, kuriuos patiriame per visą mūsų gyvenimą, tai, kaip vertiname save ir kitus.
Reikia nepamiršti, kad nuo pat gimimo lytiškumas yra mūsų neatskiriama dalis, o ne kažkas, kas prasideda sulaukus trylikos metų. Žmogus pajutęs savo lytiškumą, tuo pačiu pajėgia supratsi ir tai, kad iki brendimo laikotarpio jis galėji išreikšti savo lytiškumą ir dažnai artimai suartėti visai be lytinių veiksmų.
Tai prasidėjo jau isčiose ir yra iš dalies susiję su noru turėti ryšį su kitais. Pirmas žmogaus intymus ryšys yra su motina. Tai ryšys duodantis pagrindus prisirišti prie kitų žmonių rasės narių. Taigi iš natūralaus, vaikystėje įdiegto siekio turėti ryšį ir būti artimam su kitais, išsivysto kitas - noras intymiai suartėti įtvirtinant patikimą, pripildytą meilės ir pasitikėjimo ryšį.
Tačiau dažnai atsitinka tai, kad ateina momentas, kai smegenims išsivysčius iki tam tikro lygio, pradeda veikti hipofizis, išlaisvinantis vieną pirmųjų „šėlstančių hormonų“ srautų, tarsi potvynis užplūstančių mus paauglystės metais. Kūnas pradeda greitai augti padidėja ir išryškėja lytiniai organai, vaikinų organizmuose padidėja hormono testosterono kiekis, merginių - estrogeno, ir visą laiką atrodo, tarsi į žmogaus smegenis būtų įrašyta nauja programa, bet nėra pakankamai atminties, kad galėtume ja naudotis.
Taip pat skaitykite: SHBG svarba moterims
Kadangi lytiškumas mūsų gyvenime yra iš tiesų labai galingas veiksnys, dažnai lengva pamiršti, kad tai yra mūsų visumos dalis. Lytiškumas - tai neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Tai tarsi audinys iš daugybės siūlų. Lytiškumą sudaro žmogaus vertybės, įsitikinimai, požiūris į save kaip į vyrą ar moterį, į santykius su žmonėmis (per draugystę, prieraišumą, meilę, seksą); nuomonė apie save ir savo kūną; lytinę ir reprodukcinę sveikatą (mes atskiriame jas, nes žmogus lieka lytine būtybe ir tuomet, kai nenori ir negali turėti palikuonių); ir t.t.
Po daugelio atkliktų tyrimų psichologai priėjo išvados, kad lytis visiškai nesiskiria visuomeniškumu, įtaigumu, savigarba, siekų motyvacija, mokymusi mintinai, analitiniais įgūdžiais. Moterimi ir vyru ne tik gimstama, bet ir tampama: berniukai mokomi elgtis vyriškai, mergaitės - moteriškai. Vaikai patys siekia suvokti lytinį tapatumą. Vaikai pradeda suvokti save kaip mergaites ir berniukus nuo 1,5 iki 3 metų amžiaus. Lytiškai save identifikavę, jie stengiasi ir atitinkamai elgtis.
Psichinės lyties formavimasis vaikystėje
Žmogaus psichika, jausmai pradeda formuotis nuo pat gimimo. Kūdikiai pažįsta pasaulį daugiausia lytėdami (ypač burna) įvairius daiktus, mažyliui malonujausti prisilietimus, glostymus, mylavimą, tačiau šie dirgikliai sukelia vaikui visiškai kitokį pasitenkinimą nei suaugusiajam. Taip jis mokosi patirti aplinkinių švelnumą, rūpestį, meilę. Psichologiniais tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau vaikas patirs švelnumo ir glamonių nuo pat lopšio, tuo jo psichika, jausmai ir protas bręs palankesnėje „dirvoje“.
2-3 metų vaikas dažnai supranta, kad jis - berniukas, o ji - mergaitė. 2-5 metais sustiprėja domėjimasis lyties organais, kuriuos maždaug 4-5 metų vaikai žaisdami dažnai nagrinėja.
Lytiniai psichikos skirtumai
Žmogaus elgesys dažniausiai esti būdingas jo biologinei lyčiai. Genetiniai veiksniai turi daug reikšmės moters ir vyro psichikai. Tačiau vienos ar kitos lyties elgesio modelis ypač priklauso nuo laikmečio, kultūros ir tradicijų, net nuo visuomenės socialinio ir ekonominio lygio bei auklėjimo šeimoje. Juk tėvai sąmoningai nuo pat lopšio šiek tiek kitaip elgiasi su skirtingų lyčių naujagimiais, skatina berniukus elgtis kitaip, mokina vaikus, kokie drabužiai, žaidimai, elgesio modelis yra „vyriški“, kokie - „moteriški“.
Taip pat skaitykite: Buto dalis nepilnamečiui: teisinė analizė
Kadangi vyro ir moters anatomijos skirtumai akivaizdūs, nesąmoningai kiekvienas žmogus tikisi tam tikrų, abiejų lyčių, elgesio polinkių, mąstymo, jausmų ir kitų psichikos skirtumų. Lytiniai psichikos ypatumai bene labiausiai pradeda ryškėti prasidėjus brendimui. Tuomet formuojasi lytinis potraukis, dažniausiai galutinai nusisistovi ir lytinė orientacija, lytinis vaidmuo, tam tikros elgesio normos pagal savo biologinę lytį. Žmogui biologine prasme svarbiausia yra taisyklingas savo lyties suvokimas ir lytinė orientacija. Kita psichikos skirtumai nėra tokie svarbūs rūšiai išsaugoti ir pratęsti.
Labai sunku tiksliai apibūdinti, kokie psichikos ypatumai, jausmai, mąstymas, elgesys ar polinkiai būdingesni vienai ar kitai lyčiai. Visuomenės nariai yra dviejų lyčių: moterys ir vyrai. Nediskutuotina, kad moterys ir vyrai skiriasi. Lytis turi fizinius požymius: genitalijas, kūno plaukuotumą, balso tembrą ir t.t. Moterys gali gimdyti ir savo kūdikius maitinti pienu, vyrai gali apvaisinti.
Savo lyties suvokimas dažniausiai atitinka biologinę lytį, tačiau egzistuoja atvėjai, kai žmonės psichologiškai jaučiasi priklausantys kitai lyčiai (transeksualizmas) arba kai žmogaus kūnas turi abiejų lyčių požymius (hermafroditai) ir asmeniui reikia nuspręsti, kokiai lyčiai jis save priskiria. Kiekvienoje visuomenėje moterų ir vyrų idealus elgesys suvokiamas skirtingai t.y.biologinis skirtingumas atsispindi kultūroje. Moteris dažniausiai suvokiama kaip silpna, pasyvi, paklusni, kuriai reikia paramos, o vyras - kaip stiprus, galintis globoti, aktyvus ir linkęs vadovauti.
Lytis - tai visuma savybių, kurių priklauso dauginimasis ir giminės, rūšies pratęsimas, visuma. Šie požymiai vadinami lytiniais. Lytiniai požymiai esti pirminiai - tai lytinės liaukos, gaminančios lytines ląsteles ir hormonus, bei antriniai - kūno sudėjimas, tam tikras plaukuotumas, krūtų susiformavimas, balso tembro ypatumai, funkcinių rodiklių ir psichikos skirtybės. Pirminiai lytiniai požymiai jau būna ką tik gimus (pirmiausia naujagimio lytį nustatome pagal jo lyties organus), o antriniai lytiniai požymiai pradeda ypač ryškėti brendimo metu.
Beje, lyties organai visiškai susifromuoja taip pat tik per lytinį brendimą. Pagal llytinius požymius skiriame moteriškąją ir vyriškąją lytį. Manoma, kad individai esti dviejų lyčių, nes taip yra saugiau ir patogiau, ir geriau pratęsti giminę bei išsaugoti palikuonis.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Lytis - tai visuma savybių, kurie atskiria moteriškus ir vyriškus individus.
- chromosominė lytis - priklauso nuo paveldimų chromosomų. Būsimo individo lytis nulemiama apvaisinimo metu, kai susilieja moters ir vyro lytinių ląstelių branduoliai. Žmogaus organizmas sudarytas iš milijonų ląstelių. Svarbiausia ląstelės dalis, lemiantį paveldėjimą, yra branduolys, kuriame yra 23 poros chromosomų. Viena tos pačios poros chromosoma paveldėta iš motinos, kita - iš tėvo. Kiekvienoje ląstelėje yra viena pora lytinių chromosomų. Moters lytinių chromosomų porą sudaro dvi X chromosomos, o vyro - Viena X ir viena Y chromosoma. Bręstant vyrų ir moterų lytinėms ląstelėms, chromosomų rinkinys dalijasi taip, kad į subrendusią lytinę ląstelę atsitiktinai patenka tik viena (arba motinos, arba tėvo) iš dviejų tos pačios piros chromosomų. Todėl dviejose subrendusiose moters lytinėse ląstelėse kiaušialąstėse yra poviena X chromosoma, o subrebdusiose spermatozoidose viename yra X, o kitame Y chromosoma. Jeigu kiaušialąstę apvaisins spermatozoidas su X lytine chromosoma, užsimegs moteriškos lyties gemalas, o jeigu su Y - vyriškos. Taigi vaiko lytį lemia tėvo spermatozoidai.
- gonadinė lytis - priklauso nuo lytinių gonadų buvimo. Augant gemalui chromosominė lytis esti atsakinga už lytinių liaukų (gonadų) bei kitų lyties organų išsirutuliojimą, kitus lytinius požymius, skirtingą augimo ir brendimo greitį. Taip susiformuoja gonadinė lytis (svarbiausia - tai skirtingos lytinės liaukos ir kiti lyties organai). Šis lyties tobulėjimo tarpsnis baigiasi tik visiškai subrendus lyties organams (pasibaigus lytiniam brendimui). Svarbiausia vyro lytinė liauka - sėklidė, o moters - kiaušidė. Sėklidė gamina vyriškus, o kiaušidė - moteriškus lytinius hormonus, kurie lemia antrinių lytinių požymių susiformavimą.
- somatinė lytis - priklauso nuo turimų lytinių organų. Jau naujagimių mergaičių organizmas šiek tiek skiriasi nuo berniukų: vidutiniškai berniukai gimsta 1-2 cm didesni bei 200-300g sunkesni. Tačiau didžiausi kūno lytiniai skirtumai išruškėja tik lytinio brendimo metu. Tuomet tikrose kūno vietose pradeda augti plaukai, mergaitėms dygsta krūtys, ryškėja balso tembro, kūno sudėjimo, proporcijų, figūros skirtybės. Taip susiformuoja somatinė lytis.
- hormoninė lytis - ši lyties rūšis susijusi su organizmo metabolizmu. Ją sąlygoja išskiriamų lytinių hormonų kiekis ir kokybė, kurie apibūdina lytinių bruožų vystymąsi. Vyriškos lytinė liaukos (sėklidės) ir moteriškos lytinės liaukos (kiaušidės) išskiria kaip ir vyriškus hormonus - androgenus, taip ir moteriškus hormonus - estrogenus. Narmaliai išsivysčiusiame moteriškame organizme kiaušidės produkuoja daugiau estrogenų negu androgenų, normaliai išsivysčiusiame vyrų organizme sėklidės produkuoja daugiau androgenų negu estrogenų. Papildomai androgenus produkuoja antinksčių žievė.
- psichologinė lytis - priklauso nuo lyties suvokimo (aš - berniukas, aš - mergaitė). Kartu su kūno pakitimais, randasi ir berniukų bei mergaičių įvairių organų veiklos , funkcinių rodiklių (pvz.: jėgos) skirtumai, formuojasi tam tikra psichika. Tai prasideda dar 2-3 metų vaikui. Visavertei psichinei lyčiai turi rikšmės chromosominė, gonadinė ir somatinė lytis. Tačiau itin svarbios ilgametė tradicijos mergaitę auklėti, rengti vienaip, o berniuką - kitaip. Tėvai sąmoningai moko mergaites ir berniukus skirtingų žaidimų, stengiasi įteigti moteriškąsias arba vyriškąsias savybes. Psichinės lyties formavimuisi didelės įtakos turi visa aplinka, informacijos srautas, draugai. Vyrų ir meterų psichikos skirtybėsw visiškai pastovios tampa tik pasibaigus brendimui, kkuomet gerai suvokiamos abiejų lyčių teisės ir pareigos.
Somatinė lytis - ją apibūdina išorinių ir vidinių lytinių organų išsivystymas. Ši lyties rūšis dar vadinama fenotipu. Varpa - tai organas, skirtas per sueitį sėklai suleisti į moters lytinius takus. Varpoje skiriama pradinė dalis - šaknis, vidurinė - kūnas, galinė - galvutė. Šaknimi varpa tvirtinasi prie gaktikaulių ir gaktinės sąvaržos, kūnas ir galvutė - tai laisvosios varpos dalys. Nusvirusioje varpoje skiriamas priekinis paviršius - varpos nugara ir užpakalinis - šlaplinis paviršius. Varpos galvutė link kūno išplatėja ir sudaro varpos galvutės vainiką.
Varpa susideda iš erektilinio audinio darinių - dviejų pailgų cilindro pavidalo akytkūnių ir šlaplės kempinkūnio, kurio abu galai sustorėję: užpakalyje sudaro varpos stormenį, priekyje - varpos galvutę. Varpos akytkūniai prasideda išsiskleidusiomis kojytėmis, kurios suartėja ir suauga varpos nugaroje, priekyje jie atsiremia į galvutės kempinkūnį. Akytkūnius supa blazganasis dangalas, kuris varpos viduje sudaro jos pertvarą. Kempinkūnį taip pat supa šis dangalas. Balzganasis dangalas ties gaktikauliais sudaro varpos pakabinamąjį raištį.
Akytkūniuose gausu ertmelių - kavernų, kurios gali prisipildyti kraujo, išsiplėsti, dėl to varpa gali sustandėti ir padidėti. Visus varpos akytkūnius dengia oda, kuri itin plona, paslanki, be plaukų. Oda varpos galvutės srityje sudaro raukšlę, apsupančią ją, - tai apyvarpė, kuri lengvai slankioja. Jeigu apyvarpės atsmaukti neįmanoma, čia gali susikaupti liaukučių išskiriamas sekretas, ilgainiui prasidėti uždegimas, dėl to tokia apyvarpė šalintina (kai kurios tautos tai atlieka tik ką gimusiems berniukams).
Kapšelis) - tai jungiamojo audinio, raumenų skaidulų ir odos darinys, kabantis kūno išorėje, žemiau tarpvietės ir apsupantis sėklides, kurias skiria per vidurį einanti pertvara (išorėje ją atitinka kapšelio siūlė). Kapšelio odos raukšlėtumas ir pigmentacija priklauso nuo lytinės brandos. Sėklidė) - porinė vyro lytinė liauka, kurios funkcija dvejopa: joje bręsta vyriškos lytinės ląstelės (spermatozoidai) ir gaminasi androgenai (testosteronas ir kt.), nuo kurių priklauso antrinių lytinių požymių susiformavimas bei spermatozoidų brendimas. Beje, jų brendimas turi reikšmės ir androgenų gamybai. Jos pradeda formuotis 6-8 gemalo savaitę pilvo ertmėje ties 4-5 juosmens slanksteliu. iš pilvo ertmės per kirkšninį kanalą slenka žemyn. Kartais sėklidės lieka šiame kanale (tai kriptorchizmas, jeigu nenusileidžia tik viena sėklidė - monorchizmas). Tuomet kuo skubiau ją reiktų nuleisti į kapšelį, nes sėklidei gali pakenkti kūno temperatūra (jos veiklai palankiausia keliais laipsniais žemesnė temperatūra.)
Sėklidė - iš šonų suploto kiaušinio pavidalo organas. Sėklidę dengia balzganasis dangalas, kuris nuo jos kraštų nutįsta į vidų ir padalina ją į skilteles, užpakaliniame krašte sustorėja ir sudaro sėklidės tarpusienį. Skiltelių viduje esti vingiuoti sėkliniai kanalėliai, kurie iškloti spermatogeniniu epiteliu ir gali susitraukinėti. Apie 12-15 metus (lietuvių berniukų) šio epitelio ląstelės pradeda gaminti subrendusius spermatozoidus. Sėklidės kanalėliai ties skiltelių viršūnėmis jungiasi po kelis ir tampa tiesesni. Pastarieji įeina į sėklidės tarpusienį ir sudaro tinklą, iš kurio išeina sėklidės ištekamųjų kanalėlių, įeinančių į sėklidės prielipą. Tarp sėklinių kanalėlių esti sėklidės intersticinis audinys, kurio ląstelės gamina testosteroną.
Sėklidę ir jos prielipą dengia pilvaplėvė bei pilvo raumenų plėvės, atkeliavusios iš čia, leidžiantis jai iš pilvo ertmės. Dviguba pilvaplėvė apsupa sėklidę ir prielipą, ties užpakaliniu sėklidės kraštu sulimpa ir vėl išsiskleidžia į kraštus, dar kartą ją per atstumą apsupdama. Susidariusioje ertmėje esti šiek tiek skysčio. Sėklidės prielipas - tai spermatozoidų talpykla, kur jie visiškai subręsta. Jis esti prigludęs prie sėklidės užpakalinio krašto ir viršaus. Skiriama į viršų nukreipta prielipo galva, kūnas ir žemyn nutįsusi uodega. Prielipo galvoje keli latakėliai pereina į prielipo lataką. Prielipas taip pat susideda iš skiltelių, kuriose vėl susivingiuoja iš sėklidės išėję latakėliai. Prielipo latakas eina užpakaliniu kraštu (per visą ilgį į jį atsiveria skiltelių latakėliai) ir ties uodega pereina į sėklinį lataką.
Moterų lytiniai organai: išoriniams moteriškiems lyties organams priklauso lytinės lūpos, varputė ir makšties prieangis (kai kurie anatomai čia priskiria ir gaktą). Lytinės lūpos - tai odos raukšlės, kurios supa lytinį plyšį. Subrendusios moters didžiosios lūpos - tai dvi plaukais apaugusios odos klostės, kuriose gausu riebalinio audinio, yra ...