Nepilnamečiai vaikai turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Šiame straipsnyje aptarsime nepilnamečių vaikų teises į turtą, jų apribojimus, paveldėjimo ypatumus ir kitus svarbius aspektus.
Nepilnamečio teisė įgyti nuosavybę
Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausančio turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė.
Turto tvarkymas
Dėl turto įgijimo ir tvarkymo nepilnamečių vardu bendru sutarimu sprendžia jų tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus. Tėvams yra leidžiama tvarkyti vaikui priklausantį turtą uzufrukto teise, priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl jo vaikas negali to daryti pats. O tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma.
Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą, nepriklausomai nuo turto rūšies ar įgijimo būdo. Taigi, vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas, todėl vaikai už tėvų prievoles (pvz., skolas) neatsako: negali būti išieškoma nei iš nepilnamečių turto, nei iš pajamų ar produkcijos, gaunamos naudojant vaiko turtą.
Vaiko poreikiai nėra visiškai atskirti nuo bendrų šeimos poreikių: „Pvz., vaikų turto duodamos pajamos gali būti panaudojamos šeimos gyvenamosios patalpos nuomai ar jos išlaikymui, šeimos maistui, poilsiui, naujam šeimos būstui įsigyti ar turimam rekonstruoti ir pan.“ Taigi nepilnamečio turtą (ar iš jo gaunamas pajamas) tėvai, nepažeisdami vaiko interesų, gali naudoti šeimos reikmėms. Tėvai turi teisę vaikų turtą ne tik nuomoti, tačiau net ir parduoti.
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Kada nereikia teismo leidimo?
Kai tėvai (ar vienas iš jų) vaiko vardu priima / atsisako priimti palikimą, nori parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti vaiko turtą, išankstinio teismo leidimo nereikalaujama. Tačiau tuomet sandoris privalo būti sudarytas notaro, kuris įvertina, ar bus užtikrintos vaiko teisės ir interesai. „Kaip matome, teisės normos saugo vaiko interesus, tačiau gyvenime būna visko. Viskas priklauso nuo notaro ir tėvų sąžiningumo“, - nurodė pašnekovė.
Kada tėvai negali laisvai tvarkyti vaiko turto?
Tam tikrais atvejais tėvai, disponuodami nepilnamečio turtu, privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Be jo, tėvai neturi teisės: perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį; savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą; sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 m. terminui; nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą (neteisminis ginčo sprendimas); nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį (2024 m. tai yra 3696 eurai); investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (2024 m. tai yra 9240 eurų).
Tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti vaikų turto savo nuosavybėn. Teisės tvarkyti savo vaiko turto tėvai neturi ir šiais išimtiniais atvejais: kai tas turtas įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas; kai turtas yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams; kai turtas vaikui buvo dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tas turtas nebus tvarkomas jo tėvų (jam nebus nustatomas uzufruktas).
Atsakomybė už žalą
Jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tėvų arba tarp tėvų ir vaiko, teismas gali paskirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant ginčą. O, jei konfliktas kyla tarp vaiko ir vieno iš tėvų, vaiko interesams atstovauja tas, su kuriuo konflikto nėra. „Jeigu tėvai netinkamai tvarko vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, institucijos, ginančios vaikų teises, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo vaikų turto tvarkymo bei reikalauti iš tėvų dėl netinkamo turto tvarkymo padarytos žalos atlyginimo“, - dėstė A. Kovalevskis. O dėl žalos atlyginimo į teismą per atstovą gali kreiptis ir nepilnametis.
Vaiko turto atėmimas už skolas
Vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti ne tik tėvai. Ir įvardijo, kad tai gali būti įtėviai ar kiti globėjai, tam tikrais atvejais - ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Pvz., jeigu tėvai (ar vienas iš jų) netinkamai tvarko savo vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Tada teismas gali skirti kitą asmenį vaiko turto administratoriumi.
Taip pat skaitykite: Teisingas Vaikštynės Pasirinkimas Marijampolėje
Jei vaikas (tiksliau - jo atstovas) greičiausiai priėmė palikimą su skolomis, todėl skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į vaiko paveldėtą turtą. Ji priminė, kad palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. O tam, kad taip nenutiktų, palikimą reikia priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą. Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu - į kitą jo turtą išieškojimai nėra nukreipiami. Tad priimant palikimą reikia atkreipti dėmesį, ar skolos neviršys paveldėto turto vertės ir ar palikimą verta priimti.
Paveldėjimo teisės
Nepilnamečiai vaikai patys dar negali pasirūpinti savimi, užsidirbti pragyvenimui, jiems reikalinga finansinė tėvų parama, todėl šiai pažeidžiamai asmenų grupei taikomas specialus teisinis reguliavimas, kuris apsaugo nepilnamečių vaikų teises į paveldėjimą, net jei tėvai testamentu turtą palieka kitiems asmenims. Nepilnamečiai vaikai visada turi teisę į privalomąją palikimo dalį bei išlaikymą.
Kas turi teisę į privalomąją palikimo dalį?
Nors kiekvienas asmuo yra laisvas sudaryti testamentą ir jame nevaržomai išdėstyti savo valią dėl to, kam ir kiek atiteks jo turto po mirties, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti šeimos narius, kuriems reikalingas išlaikymas, įskaitant nepilnamečius vaikus, numatė tam tikras testamento laisvės išimtis.
Nepaisant to, kas nurodyta testamente, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), jei jiems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri sudaro pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, t.y., jei testamentas nebūtų sudarytas.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme, todėl atskirai įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymas - nereikia, nepilnamečiams vaikams visada priklauso įstatymo numatyta privalomoji palikimo dalis.
Taip pat skaitykite: Priemonės, padedančios atsisakyti čiulpimo
Statistika ir tendencijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iš 20,6 tūkst. NT objektų, kurie priklauso nepilnamečiams, daugiausiai yra paveldėti - 13,6 tūkst., o dovanoti - 3,4 tūkst. Maždaug 13 proc. visų tokių objektų savininkas yra tik vienas, o likę maždaug 86 proc. turi daugiau nei vieną savininką.
Jei NT vertė viršija 150 tūkst. eurų ir jis priklauso nepilnamečiui, NT mokestį turi deklaruoti ir sumokėti vienas iš tėvų. Tokio brangesnio NT turi 85 nepilnamečiai: jo vertė - daugiau kaip 20 mln. eurų.
Daugiausia nepilnamečių turi iki 100 tūkst. eurų vertės NT - 6,5 tūkst., jo vertė - beveik 98,35 mln. eurų.
Dabar 2 proc. NT mokestį moka gyventojai, turintys turto, viršijančio 150 tūkst. eurų. Mokant NT mokestį už vaikams priklausantį turtą lengvatos nėra.
VMI duomenimis, už 2021 metus už 65 nepilnamečius tėvai sumokėjo 26,6 tūkst. eurų NT mokesčio.
| NT Objekto Kategorija | Skaičius |
|---|---|
| Paveldėti | 13,6 tūkst. |
| Dovanoti | 3,4 tūkst. |
Buto dovanojimas nepilnamečiui
Klausimas: Anyta norėtų padovanoti savo butą savo penkiolikmetei anūkei. Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausančio turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė.
Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis, jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis.
Dovanojimo sutarties forma
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur (pinigai ar kitas turtas), turi būti notarinės formos. Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14 500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.
Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t. y.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos.
Dovanojimo sutarties ypatumai
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Mokesčiai
Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.
Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnuo 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte įtvirtinta, kad neapmokestinamos turto perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo.
Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.
Buto pardavimas turint nepilnamečių vaikų: pokyčiai nuo 2023 m.
Svarbūs pokyčiai įvyko 2023 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo civilinio kodekso pataisa, supaprastinanti buto pardavimą turint nepilnamečių vaikų. Teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikia.
Jei parduoti norimas būstas yra šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.
Buto pardavimas papildomai Jums gali pabrangti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo Jūsų būsto vertės. Notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.
Per metus teismai išduodavo 15 - 16 tūkst. leidimų parduoti būstą, turint nepilnamečių vaikų.
Hipotekos įregistravimas turint nepilnamečių vaikų nuo 2023 m.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.
Sutuoktinių nuosavybė: bendroji jungtinė ir asmeninė
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Pirmiausia reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Procesiniai aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
| Situacija | Veiksmai |
|---|---|
| Santuoka nutraukta, turtas nepadalintas | Turtas įgauna bendrosios dalinės nuosavybės statusą |
| Atsirado naujas turtas po skyrybų | Galima inicijuoti proceso atnaujinimą |
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y.