Socialinė-pilietinė veikla jau ne vienerius metus yra privaloma 5-10 (II gimnazijos) klasių mokiniams, mokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą. Šiai veiklai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų per mokslo metus, tačiau mokyklos gali priimti sprendimą skirti ir daugiau valandų, atsižvelgiant į mokinių amžių. Socialinė-pilietinė veikla yra esminė ugdymo programos dalis - neišvykdžius šios veiklos, nėra išduodamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, o mokiniams skiriamas papildomas laikas šioms valandoms surinkti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, dalyvaudami socialinėje veikloje mokiniai mokosi būti atsakingais ir pareigingais Lietuvos piliečiais, aktyviais bendruomenių nariais, įgyja žinių ir praktinės patirties, kurios padeda elgtis naujose, dar nepažintose situacijose. Atlikdami socialinę-pilietinę veiklą mokiniai ugdosi socialines kompetencijas, pavyzdžiui, pagarbų, tolerantišką ir empatišką santykį su kitais žmonėmis, o taip stiprėja ir jų asmenybė.
Socialinė-pilietinė veikla nėra savitikslė - ji skirta mokinių tobulėjimui, savęs išbandymui naujuose vaidmenyse ir naujų kontekstų patyrimui. Vaikams turi būti aišku, jog jie yra didesnės bendruomenės ir visuomenės nariai, ir nuo kiekvieno asmeninio indėlio priklauso visuomenės gerovė. Ši veikla padeda suvokti, kad demokratinė visuomenė paremta piliečių įsitraukimu ir aktyviu dalyvavimu sprendžiant svarbius visuomenei klausimus, bei kad kolektyvinėmis pastangomis galima pasiekti daugiau nei individualiu veikimu.
Mokinių patirtys ir iššūkiai socialinėje-pilietinėje veikloje
Tyrimai rodo, kad daugelis mokinių vertina socialinės-pilietinės veiklos prasmingumą, pripažįsta, kad ši veikla padėjo jiems asmeniškai tobulėti, pagerino socialinius įgūdžius bei prisidėjo prie mokyklos įvaizdžio gerinimo. Vis tik dažna problema liko prasmingų ir patrauklių veiklų stoka, ypač mažesnėse rajonų mokyklose, kur kartais kūrybiškos galimybės yra ribotos.
Aktyviems, žingeidiems ir atsakingiems mokiniams socialinė-pilietinė veikla nėra sudėtinga, tačiau yra ir tokių, kurie nemato jos prasmės arba nenori veikti kitų labui. Tai tampa iššūkiu, ypač klasės vadovams, kurie turi įtraukti visus mokinius. Veikla yra laisvai pasirenkama, o per mokslo metus reikia pasirinkti veiklas bent iš dviejų skirtingų krypčių.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Mokiniai kaupia veiklos įrodymus ir refleksijas socialinės-pilietinės veiklos aplankuose, kurie gali būti vedami elektroninėse platformose, kaip Moodle ar Google Doc formatuose. Ypač rekomenduojama, kad pirmojo pusmečio metu būtų atlikta bent pusė privalomų valandų.
Veiklos organizavimas ir galimos vietos
Lina Blinstrubienė dalinasi, kad mokiniai noriai atlieką socialinę-pilietinę veiklą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, įvairiose socialinėse organizacijose, pavyzdžiui, „Maisto banke“, „Kartų namuose“ ar beglobių gyvūnų prieglaudoje. Mokiniai organizuoja renginius, vadovauja pamokėlėms jaunesniems vaikams, padeda bibliotekos darbuotojoms, klasės vadovams, prisideda prie mokyklos vardo garsinimo įvairiuose konkursuose, olimpiadose, renginiuose.
Žemiau pateikiama statistika apie mokinių pasirinkimus socialinėje-pilietinėje veikloje:
| Veikla mokyklos aplinkoje | Procentas |
|---|---|
| Mokyklos renginių organizavimas | 95,5 % |
| Mokyklos puošimas | 93,4 % |
| Pagalba klasės vadovui ar mokytojams | 90,5 % |
| Veikla už mokyklos ribų | Procentas |
|---|---|
| Dalyvavimas ekologinėse akcijose | 85 % |
| Pagalba tvarkant miesto, rajono aplinką | 80 % |
| Mokyklos vardo garsinimas olimpiadose, konkursuose, koncertuose | - |
Socialinės-pilietinės valandos ir savanorystė: panašumai ir skirtumai
Daugelis mokinių ir tėvų painioja socialines-pilietines valandas su savanoryste, nors šios veiklos turi savo skirtumus. Socialinės-pilietinės valandos yra privaloma veikla, įtraukta į bendrojo ugdymo programą, kurios tikslas yra ugdyti pilietiškumą, atsakomybę ir bendruomeniškumą. Tuo tarpu savanorystė yra visiškai laisva ir savanoriška veikla, kurią žmogus renkasi pagal savo norus ir tikslus. Savanorystė dažnai trunka ilgiau, gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė ir reikalauja sutarties pasirašymo.
| Aspektas | Privalomos socialinės-pilietinės valandos | Savanorystė |
|---|---|---|
| Teisinis pagrindas | Švietimo ministro įsakymas | Savanoriškos veiklos įstatymas |
| Privalomumas / laisvas pasirinkimas | Privaloma | Laisva valia |
| Tikslas | Pilietiškumo ugdymas | Asmeninis tobulėjimas, profesinių įgūdžių ugdymas |
| Amžiaus apribojimai | 5-12 klasės | Nuo 14 metų |
| Dalyvavimas ir iniciatyva | Privaloma, tačiau galima organizuoti iniciatyvas | Pasirenkama ir keičiama pagal norus |
| Sertifikavimas | Valandų įskaitymas mokykloje | Galimi pažymėjimai, sertifikatai |
| Tarptautinės galimybės | Dažniausiai vietos mastu | Galimi tarptautiniai projektai |
Veiklos idėjos ir svarbios praktikos socialinėms valandoms mokykloje
Mokyklos galima organizuoti įvairias veiklas: sportinių renginių, varžybų organizavimą, teisėjavimą, aplinkos puošimą, pagalbą mokytojams, renginių vedimą ar net mažųjų mokinių pamokėlių organizavimą. Šios veiklos turi būti įtrauktos į socialinės-pilietinės veiklos planus, o mokiniai gali rinktis iš skirtingų jų formų, kad patirtis būtų kuo įvairesnė ir prasmingesnė.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kuriant prasmingas veiklas ypač svarbu atsižvelgti į mokinių poreikius ir mėgstamas užsiėmimų formas. Tam tinkamos ir neformalios, ir formalios aplinkos - nuo mokyklos iki įvairių socialinių organizacijų ar bendruomenių centrų.
Kaip įtraukti ir motyvuoti mokinius?
Socialinės-pilietinės veiklos motyvacijos klausimas dažnai kelia iššūkių. Vieniems mokiniams ši veikla tampa galimybe išreikšti save, kitiems - atrodo kaip našta. Mokytojams ir klasės vadovams tenka ieškoti būdų, kaip įtraukti ir motyvuoti nepatenkintus mokinius, rodant veiklos prasmę ir naudą asmeniniam tobulėjimui bei bendruomenės gerovei.
Namų iššūkiai - kai mokykla nesudaro pakankamai galimybių veikti už jos ribų - taip pat daro socialinių valandų surinkimą sudėtingesnį. Todėl svarbu gerinti bendradarbiavimą su bendruomenės organizacijomis, įstaigomis ir laisvai prieinamomis savanorystės vietomis, taip plečiant praktikų spektrą.
Organizacijos palaikančios socialines valandas
VšĮ „Gerumo rankos“ siūlo moksleiviams skirti socialines valandas už savanorystę tokiose srityse kaip renginių organizavimas, pagalba buityje, veikla socialinėse įstaigose, pavyzdžiui, slaugos ligoninėse ar gyvūnų prieglaudose. Net trumpalaikė pagalba gali suteikti daug džiaugsmo bei įgūdžių.
Socialinės valandos - žingsnis į aktyvų pilietiškumą
Socialinės-pilietinės valandos turi didelę įtaką mokinių asmenybei, jos skatina empatiją, atsakomybę ir bendruomeniškumą. Mokiniai geriau supranta, kaip svarbu įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, ir įgyja socialinių įgūdžių, kurie naudingi tiek mokykloje, tiek už jos ribų.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Tokia veikla taip pat motyvuoja mokinius aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei ugdyti savo pilietines pareigas, kurios yra būtinos demokratinės šalies funkcionavimui.
tags: #vaiku #socialines #valandos #krincino #a #vienazindzio