Mobilieji telefonai, kompiuteriai ir kitos išmaniosios technologijos šiandien tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Daugeliui jau sunku įsivaizduoti dieną be telefono, interneto, socialinių tinklų ar kompiuterio. Nors šios technologijos atrodo įprastos, jos atsirado palyginti neseniai.
Tyrimų rezultatai: Lietuvoje ir tarptautiniu mastu pastebimos neigiamos tendencijos
2023.01.20. Lietuvoje dvejus metus tyrinėtas ilgalaikis ekranų poveikis 2-14 metų vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 900 vaikų (jų tėvų), apklausta daugiau nei 400 sveikatos priežiūros specialistų. „Vienareikšmiškai teigiame: ekranų laiką ne tik galima, bet ir būtina riboti. Ilgesnis ekranų naudojimas siejasi su prastesne mokyklinio amžiaus vaikų fizine, emocine ir psichikos sveikata, su mokymosi noru ir pasiekimais, - sako tyrimo vadovė, VU Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė.
2022 m. tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC) parodė, kad daugiau nei 60 proc. Lietuvos paauglių prie ekranų praleidžia daugiau laiko, nei rekomenduoja specialistai. 2023 m. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas papildė šiuos duomenis: per ilgas ekranų naudojimas blogina vaikų savikontrolę, miegą ir gebėjimą atpažinti emocijas. Šie faktai rodo, kad problema ne tik paplitusi visuomenėje, bet ir nuolat didėja.
Ilgalaikio poveikio išvados
Pasak profesorės, nustatyta, kad kuo ilgiau ikimokykliniame amžiuje vaikai buvo prie ekranų ir kuo daugiau namie buvo foninio TV, tuo prastesni vaikų savireguliacijos gebėjimai po dviejų metų ir tuo prastesnė jų miego kokybė. Ilgalaikio tyrimo metu matyti, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė savijauta pablogėjo, ir toliau žymiai blogėja.
Apklausiant 6-14 m. vaikus, jų tėvus bei mokytojus nustatyta, kad nedidelių elgesio ir emocinių sunkumų pernai ankstyvą rudenį turėjo apie 24 proc. vaikų ir paauglių, o didelių sunkumų - dar 8 proc. Vėlesnės apklausos parodė, kad per žiemą ir iki šiol užsitęsusio karantino nedidelių elgesio ir emocinių problemų turi jau 34 proc. tyrime dalyvaujančių vaikų ir paauglių, o net 17 proc. nurodė, kad jų patiriami sunkumai yra dideli.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Be to, padaugėjo regėjimo sutrikimų kamuojamų vaikų, taip pat turinčių antsvorį ar nutukimą: 2018 m. antsvorio turėjo - 15,8 proc. Lietuvos vaikų, 2020 m. rudenį - 23,8 proc.; nutukimo problemų 2016 m. - 5 proc., 2020 m. pavasarį - 6,8 proc., o 2020 m. ruduo - 8,8 proc. Tyrime dalyvavę medikai patvirtino ir tai, kad 2020 m. pavasarį ir rudenį reikšmingai padaugėjo ir vaikų bei paauglių, kurie kenčia nuo psichosomatinių (nepaaiškinamos kilmės) skausmų. Pvz.: galvos skausmo varginamų vaikų padaugėjo nuo 37 proc. iki 55 proc. (11-14 metų amžiaus grupėje).
Ekranų laikas, paskirstymas ir rizikos grupės
Pirmojo tyrimo metu pamatėme, kad rudenį nuotaikos buvo visai kitokios nei pavasarį: visi džiaugėsi situacijos pagerėjimu - tiek bendros savijautos, tiek ir laiko, praleidžiamo prie ekranų. Tai, ką matome labai akivaizdžiai, yra laiko, kurį vaikai leidžia prie ekranų, didėjimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad šie skaičiai rodo, kiek laiko prie ekranų praleidžiama vidutiniškai. Vadinasi, kai kurie „ekrane sėdi“ trumpiau - 3-4 val., kiti - ir 8-10 val.
Jei žiūrėtume, kam skiriamas laikas prie ekrano, tai jį reikėtų padalinti maždaug per pusę: 6-14 m. vaikai mokymuisi prie ekranų per dieną skiria vidutiniškai 3,5-4 val., o pramogoms - 3 val. Be to, nemaža dalis moksleivių net ir nuotolinių pamokų metu naudojasi internetu ne mokymosi tikslams, bet kitoms veikloms.
Emocinių problemų arba mokymosi sunkumų turintys ar mažesniais gebėjimais pasižymintys vaikai linkę pernelyg įsitraukti į veiklas internete, jiems didesnė perteklinio naudojimosi ekranais rizika. „Pastebėjome didžiulį poreikį didinti šeimos gydytojų ir kitų sveikatos specialistų bei ugdytojų kompetencijas apie ekranus turinčių įrenginių perteklinio naudojimo žalą fizinei ir psichikos sveikatai“, - pabrėžia mokslinio tyrimo vadovė.
Rekomenduojamas ekrano laikas pagal amžių
Vidutinė leistina arba rekomenduojama ekranus turinčių informacinių technologijų prietaisų naudojimo trukmė skirtingo amžiaus vaikams yra:
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
- ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-5 metai) iki 1 val. per dieną;
- pradinio mokyklinio amžiaus vaikams (6-10 metų) - iki 2 val. per dieną;
- jaunesniems paaugliams (11-14 metų) - iki 3 val.
Iki dviejų metų amžiaus vaikams nerekomenduojama naudotis jokiais ekranus turinčiais IT prietaisais, išskyrus būtinybę nuotoliniu būdu palaikyti vaizdo ryšį su artimu šeimos nariu.
Kaip atpažinti priklausomybę ir pavojingus požymius
Vienas dažniausių - nerimas. Negalėdami naudotis internetu, vaikai neranda sau vietos, pyksta. Tai jau rodo priklausomybę. Savo tyrime priklausomybės riziką vertinome tik vyresniems, 8-14 m. vaikams. Tačiau kitos tyrimo dalys, kuriose dalyvavo ir jaunesni, 6-7 m., vaikai bei jų tėvai, atskleidė, jog net ir jaunesni vaikai rodo tam tikrus priklausomybės požymius: stipriai reaguoja, kai neleidžiama naudotis ekranais, nuolat reikalauja ekranų, nurimsta tik juos gavę, ir pan.
Ergoterapeutė Berta Vengraitė sako, kad nerimą tėvams turėtų kelti konkretūs kasdienybės pokyčiai. „Tėvams derėtų sunerimti, kai pastebimi aiškūs požymiai: sutrikusi rutina ir miegas, mažėjantis savarankiškumas, nestabilios emocijos, praleidinėjamos pamokos, žemėjantys pažymiai ar šeimai finansiškai jautrios išlaidos internetinėms pramogoms“, - įspėja specialistė.
Psichologų įžvalgos: kodėl vaikai renkasi ekranus
Psichologė Vaiva Gradauskienė įspėja - jei ekranai tampa vieninteliu vaiko malonumo šaltiniu, būtina imtis veiksmų. „Vaikai renkasi ekranus, kai realybėje trūksta emocinio saugumo, pripažinimo ar bendravimo. Kartais jie tik ten patiria sėkmę, ryšį ir gali kontroliuoti savo veiklą. Tai ypač aktualu tiems, kuriems sunkiau sekasi mokykloje ar trūksta draugų“, - sako psichologė.
Ji pabrėžia, kad draudimai problemos neišsprendžia. „Svarbu ne tik riboti ekranų laiką, bet ir suprasti, kokį emocinį poreikį vaikas tenkina. Gal jis ekrane ieško saugumo, gal priklausymo bendruomenei, o gal sėkmės jausmo, kurio stokojama realybėje. Kai šie poreikiai patenkinami kasdienybėje, ekranų trauka mažėja savaime“, - aiškina V. Gradauskienė.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Šeimos taisyklės ir tėvų vaidmuo
Pastebėta, kad kuo nuosekliau tėvai taiko vaikams naudojimosi ekranais taisykles, tuo vaikų naudojimasis ekranais - trumpesnis. „Mažiausią mokymosi motyvaciją ir žemiausius mokymosi pasiekimus turi vaikai, kurių aplinkoje nėra nustatytų taisyklių. Be to, pernelyg stiprų įsitraukimą naudojantis internetu, dėl kurio nukenčia kitos kasdieninės vaikų veiklos ir mokymasis, prognozuoja ir „palankesnis” tėvų požiūris. Tai yra, jeigu tėvai mano, kad interneto naudojimas neturi neigiamų pasekmių vaiko sveikatai bei santykiams, jų vaikams probleminio interneto naudojimo rizika kaip tik didesnė”, - pabrėžia profesorė dr. R.
Šeimos susitarimai dėl ekranų naudojimo turi būti aiškūs ir nuoseklūs. Tėvams svarbu domėtis, kokį turinį vaikas žiūri, kalbėtis apie matomą medžiagą ir galimas grėsmes. „Paklauskite vaikų, kokius penkis dalykus jie dažniausiai žiūri internete. Kartais sužinome labai netikėtų ir svarbių dalykų apie jų emocinę būseną“, - pataria specialistė.
Pasak jos, būtina ir patiems tėvams riboti ekranų laiką bei rodyti pavyzdį. Tėvų kontrolė gali būti naudinga, tačiau ji neturėtų virsti vien sekimu ar bausmėmis. Daug veiksmingiau, kai šeimoje kuriamas pasitikėjimas, o paauglys žino, kad iškilus problemai gali kreiptis pagalbos.
Alternatyvos ekranams ir prevencinės priemonės
Psichologė priduria, kad viena geriausių alternatyvų pertekliniam ekranų laikui yra neformalusis švietimas - būreliai, stovyklos ar kitos užklasinės veiklos. „Įvairūs būreliai ir kitos užklasinės veiklos padeda vaikams atrasti sėkmę, priklausymo jausmą ir bendruomenę realiame gyvenime. Tai ne tik užimtumas, bet ir svarbi emocinė investicija“, - sako specialistė.
Daugelyje šalių priimti techniniai sprendimai (pvz., Prancūzijoje kartu su interneto paslauga tėvai gauna nemokamą programinės įrangos paketą, leidžiantį uždėti interneto ribojimus) padeda tėvams kontroliuoti prieigą ir laiką prie ekrano. Toks sprendimas padeda ir vaikams - jie patys net prie geriausių norų nesugeba kontroliuoti savo laiko internete.
Poveikis fizinei sveikatai ir miegui
Ilgas sėdėjimas prie ekranų tiesiogiai veikia fizinę sveikatą. Kuo daugiau laiko paaugliai praleidžia prie telefono, kompiuterio ar žaidimų konsolės, tuo mažiau laiko lieka judėjimui, sportui ir buvimui lauke. Dėl to mažėja fizinis aktyvumas, didėja antsvorio ir nutukimo rizika, gali prastėti laikysena. Ilgas žiūrėjimas į ekraną taip pat gali varginti akis ir turėti neigiamos įtakos regėjimui.
Vienas ryškiausių neigiamų ekranų poveikių - prastėjanti miego kokybė. Paaugliams rekomenduojama miegoti apie 8-10 valandų per parą, tačiau dėl ilgo buvimo prie ekranų jie dažnai eina miegoti per vėlai arba sunkiai užmiega. Miego trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, irzlumu, impulsyvumu, prastesne koncentracija, galvos skausmais, prastesniais mokymosi rezultatais ir emocijų svyravimais.
Ekranai ir vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, ypatumai
Kad galėtume vertinti ekranų poveikį aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams, pirmiausia reikia prisiminti pačio sutrikimo kilmę ir bruožus. Evans (2024) teigia, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra neurologinės ir genetinės kilmės. Kilbey (2017) rašo, kad „dėmesio sutrikimas- genetinė liga ir gali būti, kad šie vaikai jaučia didesnį potraukį ekranams nei neurotipiniai vaikai, todėl jie daugiau laiko praleidžia internete ir žaisdami žaidimus- nors prie ekrano praleidžiamas laikas jiems ir nesukėlė šio sutrikimo“.
Muppalla ir kt. (2023) mini, jog ekranai, ypatingai kompiuteriniai žaidimai ar agresyvūs vaizdiniai skatina dopamino gamybą, todėl pasitvirtina Kilbey įtarimai, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimo turintiems vaikams yra didesnis poreikis šiai veiklai, o tuo pačiu ir polinkis į priklausomybę. Jiems nuolatos reikia pakelti dopamino kiekį organizme, kad jaustųsi apdovanoti gera nuotaika ir motyvuotų save kitoms veikloms.
Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams
- Skatinkite gyvą bendravimą: skirkite laiko žaidimams, pasivaikščiojimams ir šeimos veikloms be telefonų.
- Nustatykite aiškias taisykles dėl ekrano laiko ir turinio, derinkite jas su vaiku.
- Ribokite ekranų naudojimą prieš miegą: valandą iki miego užsiimkite kita veikla, be ekranų.
- Domėkitės, ką vaikas žiūri ir žaidžia: paklauskite, kokius penkis dalykus jie dažniausiai žiūri internete.
- Rodykite pavyzdį: tėvams svarbu mažinti savo laiką prie ekranų.
- Skatinkite alternatyvas: būreliai, sportas, kūrybinės veiklos ir stovyklos.
- Jei situacija rimta - kreipkitės į specialistus (psichologus, priklausomybių specialistus, šeimos gydytojus).
Ką daryti su vaikų priklausomybe nuo įrenginių! (Tėvų patarimai)
Jei reikia pagalbos
Jeigu jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą arba registruodamiesi konsultacijai. Norėdami pasidalinti sunkumais dėl priklausomybės nuo technologijų ar nemaloniomis patirtimis internete, vaikai gali skambinti į „Vaikų liniją“ nemokamu numeriu 116 111 kasdien nuo 11 iki 21 val. arba parašyti laišką, prisiregistravę „Vaikų linijos“ interneto svetainėje www.vaikulinija.lt.
Valstybinės ir mokslinės iniciatyvos
Tyrimą finansavo valstybinis Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. Projektą vykdė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto ir Medicinos fakulteto mokslininkai, projekto vadovė prof. dr. Roma Jusienė. Projekto tikslas - visapusiškai ir patikimai įvertinti informacinių technologijų naudojimo trukmę ir pobūdį bei ilgalaikio poveikio pasekmes vaikams.
| Amžius | Rekomenduojamas ekrano laikas (per dieną) |
|---|---|
| Iki 2 metų | Nerekomenduojama (išskyrus vaizdo ryšį su artimais) |
| 2-5 metai | Iki 1 val. |
| 6-10 metų | Iki 2 val. |
| 11-14 metų | Iki 3 val. |
Apibendrinant, ekranai savaime nėra vien blogis: jie padeda mokytis, bendrauti, kurti ir palaikyti ryšius. Tačiau problema prasideda, kai ekranai pradeda užimti per daug laiko ir išstumia miegą, fizinę veiklą bei gyvą bendravimą. Dėmesys, pokalbiai, prasminga veikla ir šeimos bendrumas padeda vaikui kurti ryšį su pasauliu ne tik ekrane, bet ir čia ir dabar.
tags: #vaiku #priklausomybe #informacinems #sistemoms