Šiame straipsnyje aptariami įvairūs aspektai, susiję su slaugos studijomis, baigiamojo darbo temomis, tyrimų metodikomis ir etikos klausimais. Taip pat nagrinėjami kokybiniai ir kiekybiniai tyrimo metodai, duomenų analizės būdai ir kitos svarbios temos.
Studijų Programų Keitimas ir Specializacijos
Studentai, studijuojantys Vilniaus kolegijoje bendrosios praktikos slaugą, gali kreiptis į fakulteto Studijų skyrių dėl studijų programos keitimo. Studijų programą po pirmo semestro galima keisti, jeigu yra laisvų vietų.
Baigus bendrosios praktikos slaugą, galima tęsti studijas specializacijoje "Anestezija ir intensyvioji slauga". Dėl priėmimo į specializaciją laiko ir kursų trukmės reikėtų kreiptis į Sveikatos priežiūros fakulteto Studijų skyrių.
Studentų Šalinimas ir Akademinės Skolos
Studentas, studijuojantis valstybės nefinansuojamoje vietoje, gali būti išbrauktas iš studentų sąrašų, jei nevykdo finansinių įsipareigojimų arba nevykdo studijų programos reikalavimų.
Pagal Vilniaus kolegijos Studijų tvarką, studentai išbraukiami iš studentų sąrašų, jeigu turi daugiau negu 20 kreditų akademinių skolų.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Atlyginimai Baigus Studijas
Kokį atlyginimą mokėti darbuotojui, sprendžia darbdavys, pagal tai, kokio specialisto jam reikia. Atlyginimų nenustato nei universitetas, nei kolegija.
Baigiamojo Darbo Gynimas
Jei studentas buvo pašalintas iš studentų sąrašų neapgynęs bakalauro, jis gali vėl bandyti ginti bakalaurą. Sprendimą dėl baigiamojo darbo temos priims katedra, kai pateiksite registruoti darbo temą.
Tyrimų Metodika Baigiamajame Darbe
Empirinio Pobūdžio Tyrimai
Empirinio pobūdžio tyrimuose būtina aptarti tiriamųjų kontingentą (populiaciją). Svarbu išsamiai charakterizuoti tiriamųjų kontingentą, nes tai parodo darbo reprezentatyvumą (nurodant tiriamųjų skaičių, šioje dalyje galima pateikti ir aprašyti sociodemografinius duomenis). Tyrėjas turi nurodyti tiriamųjų atrankos kriterijus.
Pavyzdžiui, bendrosios praktikos slaugos specialybės studentas savo baigiamajame darbe siekia įrodyti V. A. Mocarto muzikos terapijos poveikį pooperaciniam skausmui malšinti. Tuomet labai svarbu, kad tiriamųjų grupę sudarytų pacientai, kuriems atliktos operacijos. Šiuo atveju studentui būtina atsižvelgti ir į operacijos atlikimo laiką ar net pobūdį. Siekiant reprezentatyvaus tiriamųjų įtraukimo į tyrimą kriterijaus, siūloma naudotis konkrečiomis formulėmis.
Tyrimo Metodai
Tyrimo metodika charakterizuoja techninių priemonių (būdų) ir taisyklių visumą. Tyrimo metodai - tai tam tikros pažintinės ir praktinės informacijos gavimo būdai. Rengiant teorinio pobūdžio baigiamuosius darbus, dažniausiai taikomi mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės metodai.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Taikomojo pobūdžio baigiamuosiuose darbuose, be mokslinės literatūros analizės ir dokumentų analizės metodų, paprastai taikomi apklausos metodai - apklausa raštu, interviu, statistinė analizė. Atskiro tyrimo metodo taikymas turi būti pagrįstas, t. y. paaiškinta, kad būtent tuo metodu bus gauta informacija. Įvardijama, kokio tipo (uždari, atviri) klausimai buvo naudoti, kiek jų buvo, nurodoma, ką ir kokiais klausimais (ar jų blokais) buvo siekiama vertinti. Jei naudojamas standartizuotas ar kito autoriaus parengtas tyrimo instrumentas, nurodomas tyrimo instrumento autorius, publikavimo metai.
Duomenų Analizė
Atsakymai į pateiktus kiekybinio tyrimo klausimus yra grupuojami. Nominalinė skalė leidžia nustatyti kategoriją, kuriai priklauso požymio vertė, tačiau ta vertė nepasižymi didėjimo tvarka. Pavyzdžiui, galima suskirstyti žmones pagal jų lytį, rasę, gyvenamąją vietą, taip pat pagal įpročius ir pan. Dažniausias būdas, naudojamas duomenims apibendrinti nominaline skale, yra kategorijų dažnio nurodymas procentais.
Ranginė skalė tinka kategorijoms, kurias galima suskirstyti didėjimo tvarka. Kintamieji, vertinami rangine skale, suteikia daugiau informacijos negu nominalinės skalės kintamieji. Šios skalės paskirtis - sugraduoti skalę pagal tam tikrus vienetus. Dažniausiai naudojama amžiui, temperatūrai vertinti.
Apklausos
Daug dėmesio turi būti teikiama klausimams formuluoti. Apklausas galima vykdyti žodžiu ir raštu. Prieš atliekant apklausą visada reikia prisistatyti respondentams, nurodyti, kokiai studijų institucijai bei studijų programai atstovaujate, trumpai pristatyti tyrimo tikslą, paaiškinti tiriamiesiems, kad jų dalyvavimas apklausoje yra anoniminis.
Prieš atliekant apklausas, kaip ir vykdant kitus tyrimus, reikia suderinti etinius tyrimo atlikimo klausimus su asmens sveikatos priežiūros, socialinio darbo, grožio terapijos ar kt.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Tyrimų Etika
Baigiamuosiuose darbuose studentai gali naudotis jau parengtomis įvairiomis standartizuotomis metodikomis (testais). Bendra ir ypač svarbi tyrimų etikos ypatybė - leidimo gavimas iš institucijų ar organizacijų, kuriose atliekamas tyrimas.
„Prieš atliekant tyrimą buvo gautas leidimas iš X asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijos. Tiriamieji tyrime dalyvavo savanoriškai, buvo gautas paralyžiuotų pacientų ir jų artimųjų sutikimas. Taip pat buvo suteikta informacija apie šį tyrimą, nurodant tyrimo tikslą, tyrėjo funkcijas, galimybę susipažinti su tyrimo rezultatais.
Kiekybinės Analizės Metodai
Kiekybinės analizės metodai grindžiami taikomosios statistikos programų paketų naudojimu surinktiems duomenims apdoroti. Pastaruoju metu visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje, yra naudojamos programinės duomenų analizės priemonės (pavyzdžiui, SPSS, PSPP ar kt.).
Aprašant tyrimo rezultatus reikia apibendrinti surinktus duomenis, išskiriant ir išryškinant svarbias tiriamų objektų aibės ar jos poaibių charakteristikas.
Vidurkis. Populiacijos vidurkis žymimas graikiška raide μ. Imties vidurkis žymimas x (x - kintamojo simbolis. Vietoje x gali būti kita raidė).
Moda yra dažniausiai pasitaikanti variacinės eilutės reikšmė.
Mediana - vidurinė variacinės eilutės reikšmė. Kitaip tariant, vienodas stebėjimų skaičius turi mažesnių ir didesnių už medianą reikšmių. Žymima Md.
Kvantiliai suskirsto variacinę eilutę į lygias dalis, turinčias po vienodai procentų visų stebėjimų. Kvantiliai, suskirstantys variacinę eilutę į ketvirčius, vadinami kvartiliais.
Dažnai tyrime gauta informacija arba jos dalis išreiškiama skaičiais (pavyzdžiui, lovadieniai per tam tikrą laikotarpį) arba tam tikrų kategorijų pavadinimais (pavyzdžiui, ligonių lytis, mėgstamiausias maistas, naudojamos burnos ar kūno priežiūros priemonės ir pan.).
Svarbu neapsiriboti tik kiekybine gautų rezultatų išraiška, tačiau tikslinga ir kokybiškai juos interpretuoti, t. y. akcentuoti, ką rodo gauti skaičiai ar procentai, kokios matomos tendencijos.
Vienas iš paprastų būdų tyrimo duomenims pristatyti - pateikti dažnių pasiskirstymą. Tačiau, jei kintamasis turi daug reikšmių (pavyzdžiui, amžius, kūno masės indeksas (KMI) ar pan.), patartina jas grupuoti. Kintamųjų reikšmės grupuojamos pagal tam tikrus kriterijus. Amžius grupuojamas kas dešimt metų, taip pat amžių galima grupuoti pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) pateikiamas rekomendacijas.
Dviejų kintamųjų analizės metodai naudojami tada, kai norima analizuoti įvairius dviejų kintamųjų ryšius, turinčius įtakos vienas kitam.
Grafinis Duomenų Vaizdavimas
Paveikslu laikoma bet kokia grafinio pobūdžio informacija (išskyrus lenteles): fotografijos, piešiniai, brėžiniai, schemos, statistinius-kiekybinius procesus atspindintys grafikai ir pan. Kiekvieną grafinį vaizdą būtina numeruoti ir pavadinti. Paveikslų pavadinimai rašomi apačioje, sutrumpintai nurodant jo numerį ir pavadinimą.
Pavadinimas turi aiškiai įvardinti paveikslo turinį, rašomas vartojant paveikslo turinį apibūdinančius raktinius žodžius ir jungiant juos į logiškai prasmingą sakinį. Pavadinime skliaustuose nurodomas absoliutus atsakiusiųjų į pateiktą klausimą skaičius N.
Renkantis diagramą reikia atsižvelgti į duomenų tipą. Vardų (nominalinės) skalės kintamieji gali būti pateikiami tik stulpelinėmis ar skritulinėmis diagramomis. Klaidinga, kai vardų skalės kintamieji (pavyzdžiui, lytis, tautybė) pateikiami linijinės diagramos pavidalu (Merkys ir kt., 2004). Tvarkos skalės kintamieji gali būti pateikiami stulpelinėmis ir skritulinėmis diagramomis.
Pasitaiko, jog vaizduojant duomenis neteisingai pasirenkamos koordinatės ašys. Laikas turi būti išdėstomas X ašyje.
Spalvų perteklius mažina paveikslo efektyvumą. Paveikslas turi būti informatyvus tiek atspausdintas spalvotai, tiek nespalvotai.
Vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis perskirtas duomenų sankaupas vadiname lentelėmis. Lentelės ir paveikslai numeruojami atskirai, skirtingose vietose žymimi jų pavadinimai. Lentelės pavadinimas rašomas centruotai, pasviruoju, neparyškintu šriftu. Po lentelės pavadinimu paliekama 6 pt dydžio tarpas. Rekomenduojamas lentelių teksto dydis - 11 pt. Tarpas tarp pastraipų eilučių neformuojamas.
Jei paveikslas ar lentelė sudaryti darbo autoriaus, tai turi atsispindėti tekste. Kitais atvejais būtina nurodyti tikslų literatūros šaltinį, iš kurio paimti grafiniai vaizdai ar kitos iliustracijos.
Komentuojant lentelėse pateiktus tyrimo rezultatus, pagrindinis tekstas neturi tiesiogiai ir smulkmeniškai atpasakoti lentelės duomenų. Lentelės stulpelyje ženklų skaičius po kablelio negali skirtis. Lentelių nuorodos tekste rašomos kaip parodyta 2 lentelėje.
Rengiant tyrimo instrumentą ar apgalvojant tyrimo eigą, reikia prisiminti, jog viso proceso metu neturi būti pažeistos tiriamųjų (subjektų) teisės. Teisė būti informuotam apie tyrimą (rizikos elementus, naudą, tyrėjo funkcijas).
Kokybinis Tyrimas
Kokybinis tyrimas yra multimetodas, siejamas su interpretaciniu, natūralistiniu požiūriu į tiriamą subjektą tais terminais, kokį jį suvokia žmonės. Visi tyrinėtojai sutinka, kad kokybinis tyrimas turi vykti natūralioje aplinkoje, kur duomenų rinkimo instrumentas yra pats tyrėjas. Jis renka informaciją žodžių ir paveikslų (vaizdų) pavidalu, įsiklauso į dalyvių nuomonę, analizuoja informaciją induktyviu būdu, aprašo procesą vaizdžia ir įtaigia kalba (Luobikienė, 2008).
Kokybinio Tyrimo Strategijos
- Naratyvas (angl. narrative)
- Fenomenologija (angl. phenomenology)
- Etnografija (angl. ethnography)
- Grindžiamoji teorija (angl. grounded theory)
- Atvejų studija (angl. case study)
- Veiksmo tyrimas dalyvaujant (angl. participatory action research)
- Autoetnografija (angl.)
Duomenų Rinkimo Priemonės
Interviu yra viena svarbiausių kokybinio tyrimo duomenų rinkimo priemonių. Tai yra labai geras priartėjimo prie žmonių suvokimo, reikšmių, situacijų apibrėžimo ir realybės konstravimo būdas (Luobikienė, 2008). Interviu gali būti įvairių tipų: struktūruoti (arba formalizuoti), nestruktūruoti (arba neformalizuoti, gilieji), kryptingi (iš dalies struktūruoti) grupiniai interviu (tikslinės grupės (angl. focus group)).
Atliekant kokybinį tyrimą interviu kartu yra ir stebėjimas: tyrėjas ne tik girdi, ką informantas sako, bet ir mato, kaip jis kalba, kaip tuo metu elgiasi. Stebėjimas yra duomenų rinkimo instrumentas, padedantis tyrėjui surinkti duomenis apie individų elgesį ir veiklas tyrimo lauke (Creswell, 2009). Stebėjimas gali būti įvairių tipų: struktūruotas ir nestruktūruotas bei stebėjimas dalyvaujant.
Dokumentai - įvairūs žmonių veiklos produktai (Rupšienė, 2007). Tyrėjas gali analizuoti viešuosius (pavyzdžiui, laikraščius) arba privačiuosius (pavyzdžiui, dienoraščius, elektroninius laiškus) dokumentus (Cresswell, 2009).
Duomenų Fiksavimas ir Analizė
Tyrėjas turi iš anksto numatyti kokybinio tyrimo duomenų fiksavimo būdą. Techninės duomenų fiksavimo priemonės leidžia užtikrinti, kad nebus prarasta daug svarbios informacijos: žodžių ar vaizdų, asmens kalbėjimo stiliaus ir greičio. Vis dėlto techninių priemonių naudojimas dar nereiškia, kad reikia atsisakyti rengti tyrimo lauko užrašus.
Tyrėjui fiksuojant tyrimo duomenis raštu, kyla pavojus prarasti dalį svarbios informacijos, tačiau tuomet informantai paprastai jaučiasi natūraliau. Stebėjimo metu įprasta naudoti dienoraščius arba tyrimo lauko užrašus, kuriuose aprašoma visa tai, kas stebima.
Kokybinio tyrimo duomenų perrašymas vadinamas transkribavimu. Transkribuojant duomenis labai svarbu detalumas ir tyrėjo kruopštumas, nes transkribavimas yra daug laiko užimanti procedūra. Vienas iš būdų kokybinio tyrimo duomenų analizei - kodavimo ir kategorizavimo sistemos naudojimas. Tyrėjas pats turi išvysti savo kodų ir kategorijų sistemą.
Kokybinio tyrimo interpretavimas - prasmės suteikimas tam, ką atskleidė informantai. Kaip išskirtinė kokybinio tyrimo duomenų analizės dalis yra tyrėjo refleksijos.
tags: #slaugos #studijos #uzsienyje #baigiamasis #darbas