Jeigu po jūsų įrašu socialiniuose tinkluose staiga pasipylė šimtai komentarų, dažniausiai neigiamų, pasikartojančio naratyvo, iš keistai atrodančių paskyrų, tikėtina, tapote interneto botų taikiniu.
Lapkričio 21-ąją istorijos mokytojas ANTANAS JONUŠAS savo feisbuko paskyroje pasidalijo įrašu, kaip kartu su mokiniais dalyvauja kultūros bendruomenės mitinge.
Mokytojas suprato: tai interneto botų darbas. Pasak jo, su tuo pačiu susidūrė ir daugiau mitinge dalyvavusių žmonių.
A. Jonušo teigimu, tokia veikla, galimai organizuota priešiškų valstybių, yra kenkėjiška, daro poveikį viešajai nuomonei ir demokratijos kokybei. „Tai susiję su žmonių nusivylimu politika ir atsiribojimu nuo jos.
Mokytojas mano, kad patyrus informacinę ataką pagalbą turėtų siūlyti ir valstybė.
Taip pat skaitykite: Naujo NT mokesčio perspektyvos, Sinkevičiaus vertinimas
Kaip atpažinti interneto botus?
Kibernetinio saugumo ekspertė AGNĖ TURSKIENĖ aiškina, kad socialinių tinklų botai yra automatizuotos paskyros, imituojančios realius vartotojus.
„Sėkmingą botų išnaudojimą lemia žmogaus socialinės psichologijos principas. Žmogus natūraliai linksta tikėti, kad teisinga tai, ką daro dauguma. Jeigu po jautria politine tema matai šimtus vienos nuomonės komentarų, pasąmoningai pradedi manyti, kad taip galvoja visi.
Botams net nereikia būti įtikinamiems, jiems pakanka sukurti bendrą daugumos iliuziją, o likusį darbą atliks žmogaus psichologija.
Analizuojant koordinuotas informacines atakas matyti, kad ties tam tikromis temomis botų ir fiktyvių paskyrų aktyvumas gali siekti 25-30 proc. bendro srauto“, - dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja A. Turskienė.
Minėtas modelis veikia tiek socialinių tinklų algoritmus, tiek žmonių elgesį: „Formulė gana paprasta: trumpu laikotarpiu paleidžiamas intensyvus komentarų ir žinučių srautas, algoritmai tai priima kaip staigų organišką susidomėjimą, ir tema pradedama plačiai rodyti realiems, panašias pažiūras turintiems vartotojams.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai el. pašto rinkodarai
Nuo to momento ataka pereina į antrą fazę - tęsia tikri žmonės, nuoširdžiai įsitraukiantys į sukurtą konfliktą.
Šiandien atskirti pavienį botą darosi vis sunkiau, kadangi dirbtinis intelektas padeda kurti įtikinamas nuotraukas, rašyti taisyklinga kalba ir generuoti realiai atrodančią paskyros istoriją.
Todėl, pasak A. Turskienės, „Pirmas indikatorius - sinchroniškumas. Pačiam žmogui gali būti paprasčiau identifikuoti pagal kalbos struktūrą - botai sistemingai vartoja daugiau grotažymių, šūkių, automatizuotų frazių.
Realūs žmonės labiau įsitraukia į dialogą, klausia, replikuoja, reaguoja, reiškia emocijas. Jeigu matome daug vienakrypčių, deklaratyvių teiginių ir mažai tikro ginčo, greičiausiai diskusija nenatūrali.
Nepaisant visų šių požymių, žmonės linkę vadovautis bendra nuotaika net ir tada, kai žino, jog dalis balsų nėra tikri. Mokslas tokį reiškinį aiškina bandos instinktu: „Racionalus suvokimas praktikoje ne visada priverčia elgtis kitaip.
Taip pat skaitykite: Kolegija ir M. Jonušas
Botų atakos dažniausiai nukreipiamos į politinį lauką ar bet kuriuos kitus visuomenės dėmesio sulaukiančius klausimus. „Pasirenkami konfliktiniai taškai, tokie kaip rinkimai, protestai arba sprendimai dėl svarbių klausimų - saugumo, finansų. Vos įvyksta kas nors reikšminga, įjungiamas botų tinklas.
2025 metų balandžio mėnesį Filipinuose atlikta analizė parodė, kad suėmus buvusį prezidentą maždaug trečdalis komentavusiųjų paskyrų X platformoje buvo netikros“, - teigia A. Turskienė.
Socialinių tinklų reguliavimas ir apsauga
Kalbėdama apie socialinių tinklų reguliavimą, kibernetinio saugumo ekspertė pabrėžia - „Meta“ pašalina milijonus netikrų, automatizuotų paskyrų dar prieš joms pasiekiant vartotojus.
Konkrečių veiksmų ėmėsi ir Elono Musko valdoma platforma X, pristatydama naują funkciją - šalies žymą (angl. „Ši funkcija pirmą kartą aiškiai parodė, kad nemaža dalis vartotojų, imituojančių vietinius profilius ir aktyviausiai komentuojančių politines temas, jungėsi iš kitų žemynų.
A. Turskienės teigimu, apsauga nuo informacinių atakų pirmiausia turėtų pasirūpinti ne valstybės institucijos, o socialinių tinklų valdytojai. „Jie vieninteliai mato visą techninį vaizdą: nuo IP adresų, geografinių prisijungimų iki automatinių elgesio modelių.
Kiekviena platforma turi savo vidines formas, kurios leidžia pranešti ne tik apie pavienes netikras paskyras, bet ir apie koordinuotą veiklą. Svarbu pridėti kuo daugiau tai įrodančios medžiagos: ekrano nuotraukas, komentarus ir žinutes, botų profilių nuorodas, taip pat laiką, kada vyko suintensyvėjimas“, - vardija A. Turskienė.
Vis dėlto įtarus, kad asmeninė paskyra gali būti atakuojama interneto botų, specialistė siūlo kreiptis ir į aukštesnes institucijas, tokias kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro informavimo sistema. „Institucija, matydama poreikį, gali nukreipti žmogų į tolesnį procesą.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo informacinių atakų:
- Praneškite apie netikras paskyras socialinių tinklų platformose.
- Kreipkitės į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.
- Būkite kritiški vertindami informaciją socialiniuose tinkluose.
- Atkreipkite dėmesį į komentarus ir paskyrų profilius.
„Įrašus tryniau ir blokavau visą dieną, srautas nesustojo dar kelias dienas po to. „Prieštaringų temų savo puslapyje nevengiu, žinau, kad jos sulaukia daug dėmesio, tik jis būna iš realių žmonių, kurie nori padiskutuoti, pasiginčyti, išsakyti savo nuomonę. Šį kartą buvau nustebintas netikrų paskyrų kiekio: viena profilio nuotrauka, dažniausiai su gyvūnu arba gėle, o toliau - tuščias profilis arba tarp draugų sąraše tik trys žmonės. Istorijos mokytojas Antanas Jonušas.
Kas yra robotas? Robotų tipai ir jų veikimas (atnaujinta 2024 m.)
tags: #mindaugas #jonusas #socialiniai #tinklai