Byla, kuri ilgą laiką dominuoja viešojoje erdvėje, apima tiek ikiteisminį tyrimą, tiek kelis teismo etapus - nuo pirmosios instancijos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) kasacinio sprendimo. Kauno apygardos teismas pirmadienį dėl piktnaudžiavimo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis kaltu pripažino Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Kauno apygardos teismas pirmadienį dėl piktnaudžiavimo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis kaltu pripažino Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių.
Teismų praktiką ir bylos esmę apibūdina kelios pagrindinės aplinkybės: byloje surinkti duomenys, pateikti kaltinimai, nuosprendžiai žemesnėse instancijose ir galutinis LAT sprendimas. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019-2023 m. Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1 tūkst. 487 eurų turtinės žalos. Byloje surinkti ir apeliacinio proceso metu dar kartą įvertinti įrodymai patvirtino, kad kaltinime nurodytas telefono abonento numeris nebuvo naudojamas tarnybos tikslais (juo naudojosi M. Sinkevičiaus sutuoktinė, o pats M. Sinkevičius jį naudojo tik šeimos ir asmeniniams poreikiams tenkinti).
Kaltinimai ir bylos faktai
Teisėsauga skelbė, kad M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės administracijai per ketverius metus pateikė 16 suklastotų išmokų avanso apyskaitų, kuriose nurodė su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijusias mobiliojo ryšio, internetinės televizijos ir televizorių įsigijimo išlaidas (iš viso 1 487 Eur) ir šią pinigų sumą neteisėtai pasisavino. Byloje buvo nustatyta, kad Mindaugas Sinkevičius, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, į 2019-2023 m. išmokų avanso apyskaitas įrašė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas jam buvo galimas pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentus, bet ir tas, kurios buvo patirtos ne vykdant jo tarnybinę veiklą ir negalėjo būti atlyginamos: mėnesinį mokestį už suteiktas ryšių paslaugas, susijusias su sutuoktinės ir savo asmeninėms reikmėms naudojamo abonento numerio išlaidomis, mėnesinį mokestį už internetinės televizijos išlaidas ir mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos (televizorių) išlaidas (iš viso 1487,62 Eur), ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė Jonavos rajono savivaldybės administracijai.
Teismų sprendimai ir jų motyvai
Kauno apygardos teismas pernai gegužę M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas. Teisėja Laima Šeputienė paskelbė, kad M. Sinkevičiaus nusikaltimai teisme buvo įrodyti, jis suklastojo dokumentus, valstybė dėl jo įvykdytų nusikaltimų patyrė didelę neturtinę žalą. Pasak teisėjos, kaltinimai pagrįsti objektyviais duomenimis - dokumentais.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai rugsėjo 19 d. buvo palikęs galioti anksčiau pirmosios instancijos priimtą nutartį, kuria Jonavos meras M. Sinkevičius pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, turto pasisavinimo. Politikui buvo skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Apeliacinio teismo nuosprendis aukščiausiai instancijai M. Sinkevičius apskundė pernai lapkritį.
Taip pat skaitykite: Naujo NT mokesčio perspektyvos, Sinkevičiaus vertinimas
Tačiau pernai kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą socialdemokrato atžvilgiu nutraukė ir taip jis grįžo į pareigas bei aktyvią politiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastytu dokumentu ir turto pasisavinimo. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta. Šis LAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
LAT motyvacijos pagrindai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, paneigdamas abiejų instancijų teismų padarytas išvadas, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis) sudėties būtinąjį požymį - didelę žalą. M. Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo siejami tik su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, Valstybės politikų elgesio kodekso bendrųjų nuostatų pažeidimais, nesilaikymu, už šiuos nustatyta ir drausminė (tarnybinė) atsakomybė; kaltinimai jam buvo pateikti tik kaip savivaldybės tarybos nariui, o didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis nustatytas vertinant visas tuo metu M. Sinkevičiaus pareigas (meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas) ir jo politinį svorį visuomenėje.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad M. Sinkevičiui per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra daug mažesnė nei kasacinio teismo praktikoje nurodoma didelė turtinė žala, kuri paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL (12 500 Eur). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai neperžengė drausminio (tarnybinio) nusižengimo ribų, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo objektyviai nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad M. Sinkevičiaus veiksmai atitinka piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumo laipsnį ir pobūdį ir jais buvo padaryta didelė neturtinė žala savivaldybės administracijai ir valstybei.
Grąžinti pinigai ir teisinės išlaidos
ELTA primena, kad trečiadienį LAT nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto buvusio Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą. Kasacinis teismas konstatavo, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino. Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta - visos neteisėtai gautos išmokos grąžintos dar iki pradedant teisminį tyrimą. ELTA primena, kad M. Sinkevičius pernai spalio pabaigoje sumokėjo teismo paskirtą 12,5 tūkst. eurų baudą, tačiau nusprendė toliau ginčyti nuosprendį. Dabar šie pinigai jam bus grąžinti.
M. Sinkevičius prieš pradedant nagrinėti bylą į savivaldybės biudžetą grąžino daugiau nei 4 tūkst. eurų - kelis kartus didesnę sumą, nei buvo kaltinamas pasisavinus. Byloje nurodoma, kad M. Sinkevičius prieš pradedant nagrinėti bylą į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų. Jis tvirtino, jog „Telia Lietuva“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia.
Taip pat skaitykite: Mindaugas Sinkevičius: karjeros kelias ir vadovavimo principai
Teisinių normų trūkumai ir įstatymų pakeitimai
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį ir į nustatytus įstatymu įtvirtinto reguliavimo trūkumus, ištaisytus tik 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Vietos savivaldos įstatymo 9, 12, 25 straipsnių pakeitimus, kuriais buvo nustatyta nauja savivaldybės tarybos narių atlyginimo tvarka ir panaikintos išmokos, skirtos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, ir 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna ir, svarbiausia, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius.
„Nesant tinkamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, vienodo visoms Lietuvos savivaldybėms, gali būti pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kai vienais atvejais buvus nors ir netobulam teisiniam reguliavimui galima rasti teisinį pagrindą asmenį traukti tam tikron atsakomybėn, o jos nesant - apskritai atsakomybės išvengti“, - paskelbė LAT.
Politinės pasekmės ir reakcijos
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiams, M. Sinkevičius neteko mero pareigų. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiam, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politikui panaikino mero įgaliojimus. VRK pirmininkė Lina Petronienė sako, kad jo mandatas yra panaikintas, ir tai reiškia, jog į Jonavos rajono mero pareigas jis grįžti negali. „Rinkimų kodeksas nenumato, kaip meras, kuriam buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, galėtų grįžti į pareigas be rinkimų (...).“
M. Sinkevičius paskelbė stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Lietuvos savivaldybių asociacija yra laikinai sustabdžiusi M. Sinkevičiaus vadovo šioje asociacijoje pareigas. Dėl šios bylos žlugo M. Sinkevičiaus politinė karjera. Jis prieš Seimo rinkimus buvo laikomas realiausiu socialdemokratų kandidatu į premjerus. Tačiau, teismas priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius M. Sinkevičius paliko Savivaldybių asociacijos vadovo ir Jonavos rajono mero postus, buvo išbrauktas iš Socialdemokratų rinkimų į Seimą sąrašo. Jis taip pat sustabdė narystę socialdemokratų partijoje.
Prezidentės ir premjero spaudos konferencija Prezidentūroje
Advokato ir partijos reakcijos
Kasaciniu skundu pasirūpinęs kaltinto politiko advokatas Arūnas Petrauskas 15min trečiadienį pareiškė, kad LAT verdiktą galima vadinti staigmena. „Kodėl netikėtas? Juk mes taip ir prašėm!“, - gera nuotaika tryško patyręs teisininkas. Anot M.Sinkevičiaus gynėjo, Aukščiausiasis Teismas šiuo atveju, kaip ir dažnai būna, „pasiima iš kasacinio skundą argumentą, kuris yra tinkamas“ ir jį išplėtoja.
Taip pat skaitykite: Ką verta žinoti apie „Sodros“ direktorių Mindaugą Sinkevičių?
Vilija Blinkevičiūtė sako, kad žemesnės instancijos teismai M. Sinkevičių nuteisė neadekvačiai. „Gerbiame galutinį ir neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Jis aiškiai pasakė, kad ankstesni teismai neadekvačiai ir neproporcingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą M. Sinkevičiui, esame ir anksčiau atkreipę dėmesį, kad ankstesnė paskirta bausmė ir padaryta žala - neproporcinga“, - BNS perduotame komentare cituojama V. Blinkevičiūtė.
Galimos pasekmės kitoms byloms
LAT trečiadienį nutraukus „čekiukų“ bylą buvusio Jonavos mero M. Sinkevičiaus atžvilgiu, teisėjai sako, kad suformuota praktika nebūtinai darys poveikį kitoms panašioms byloms. „Mūsų kolegija nagrinėjo konkrečią situaciją, konkrečius faktus, konkrečią teisinę situaciją ir priėmė sprendimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes“, - žurnalistams sakė LAT teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Prokuratūra dar neturi pozicijos LAT nutraukus M. Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, dėl būsimų savo veiksmų kitose panašiose bylose prokuratūra žada nuspręsti susipažinusi su teismo argumentais. „Sprendimai dėl šiuo metu atliekamų ikiteisminių tyrimų, susijusių su savivaldybių tarybų narių lėšomis veiklai, bus priimti detaliai susipaudžius su šios LAT nutarties argumentais ir įvertinus konkretaus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes“, - nurodė prokuratūra.
Bylos svarba praktikai
M. Sinkevičiaus byla gali būti pirmoji „čekiukų“ byla, pasiekusi LAT. Dauguma tokių bylų dar nagrinėjamos pirmos ar apeliacinės instancijos teismuose. LAT yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis - užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
| Bylos etapas | Pagrindinis sprendimas | Pasekmės |
|---|---|---|
| Ikiteisminis tyrimas (STT) | Pateikti kaltinimai dėl 16 apyskaitų, 1 487 Eur | Pradėtas baudžiamasis persekiojimas |
| Kauno apygardos teismas | Kaltas; 12,5 tūkst. Eur bauda; draudimas dirbti 3 metus | Panaikintos mero funkcijos; politinė krizė |
| Lietuvos apeliacinis teismas | Paliko galioti pirmos instancijos nuosprendį | Nuosprendis įsiteisino |
| Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) | Byla nutraukta; apkaltinamieji nuosprendžiai panaikinti | Baudžiamoji atsakomybė atmetama; grąžinti sumokėti pinigai |
Advokatas Arūnas Petrauskas atkreipė dėmesį, kad LAT šiuo sprendimu atkreipė dėmesį į dalykus, kuriuos ankstesni teismai neįvertino. „Reikia žiūrėti, kas yra padaryta, kaip yra padaryta. Reikia žiūrėti sumas. Ir dar vienas labai svarbus dalykas - reikia žiūrėti reglamentą“, - pamąstymais dalijosi pašnekovas.
Ką reiškia LAT sprendimas praktikoje?
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Kasacinis teismas mano, kad M. Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo siejami tik su bendrųjų elgesio normų pažeidimais, už kuriuos yra numatyta drausminė atsakomybė.
LAT konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė jį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vis dėlto LAT teisėjai pabrėžė, kad jų sprendimas priimtas atsižvelgus tik į konkrečius bylos faktus ir tai nebūtinai reikš, jog visos kitos analogiškos bylos bus sprendžiamos tokiu pat būdu. „Mūsų kolegija nagrinėjo konkrečią situaciją, konkrečius faktus, konkrečią teisinę situaciją ir priėmė sprendimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes“, - sakė teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Baigiant - byla atkreipė dėmesį į savivaldybių tvarką, viešųjų ir privačių interesų reguliavimą, teisės aktų netikslumus ir teisminės praktikos formavimąsi. LAT sprendimas pabrėžia, kad teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, nuoseklus ir leidžiantis taikyti tinkamas, proporcingas priemones, o baudžiamoji atsakomybė turi likti kraštutiniu instrumentu.
tags: #mindaugas #sinkevicius #sodros