Nedarbo lygis yra pagrindinis šalies ekonomikos būklės rodiklis, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, LF - darbo jėga. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje skaičiuojamas bendrasis (visos šalies darbo jėgos), vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis.
Kaip matuojamas nedarbas ir kokie rodikliai svarbūs
Bedarbiams priskiriami nedirbantys 15-74 metų gyventojai (įskaitant ir neregistruotus darbo biržoje, moksleivius, studentus, namų šeimininkes ir kitus), kurie aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, taip pat laikinai nedirba dėl priverstinių prastovų, yra išėję priverstinių atostogų darbdavio iniciatyva. Nuo 1994 Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą. Apklausiami 15 metų ir vyresni (iki 2000 - 14 metų ir vyresni) gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu. Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių.
ES ir euro zonos kontekstas: šiuolaikinės tendencijos
Remiantis naujausiais duomenimis, 2025 m. liepos mėn. nedarbo lygis euro zonoje sumažėjo iki 5.9 proc. Tai reiškia, kad visoje euro zonoje buvo apie 10,8 mln. bedarbių, t. y. 170 tūkst. asmenų mažiau, palyginti su 2025 m. birželio mėn. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. - 0,2 punkto daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc. - 0,1 punkto daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.
Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13,35 mln. Naujausi statistiniai duomenys patvirtina, kad darbo rinkai ir toliau teigiamą poveikį daro didelis paslaugų sektoriaus aktyvumas, atsigavimo po pandemijos pagreitis ir stipri darbo rinka - nepaisant aukštų palūkanų normų aplinkos, kuri buvo įdiegta kovojant su infliacija.
Jaunimo nedarbas Europoje ir jo poveikis
Statistika rodo, kad jaunimas yra labiausiai nedarbo paliesta socialinė grupė: darbo neturi daugiau nei ketvirtadalis - 5,6 milijonų - 15-24 metų europiečių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus padidėjo 1,9 punkto, o per mėnesį - 0,1 punkto iki 15,5 proc. Jaunimo nedarbas taip pat sumažėjo kitose ES šalyse: jaunesnių kaip 25 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis Europos Sąjungoje sumažėjo nuo 14,8 proc. birželio mėn. iki 14,4 proc. liepos mėn, t.y. 81 tūkst. asmenų. Tačiau šis rodiklis tebėra daugiau kaip du kartus didesnis už suaugusiųjų nedarbo lygį, o tai rodo, kad jaunesnių ir vyresnių darbuotojų galimybės įsidarbinti tebėra sudėtingos.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Briuselyje vykusioje konferencijoje „Piliečių agora jaunimo nedarbo klausimais" dalyvavo 56 jaunieji europiečiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių - po du 18-30 metų jaunuolius iš kiekvienos šalies. Agoros dalyviai tris dienas diskutavo apie pagrindines kliūtis ieškantis darbo ir Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schulz) įteikė savo siūlymus, kaip didinti jaunimo užimtumą ES.
Migracijos ir darbo rinkos dinamikos įtaka
Vienas svarbiausių, tačiau dažnai nepakankamai įvertintų veiksnių, palaikančių Europos darbo rinką, yra vidinė ES darbuotojų bei trečiųjų šalių darbuotojų migracija. Naujieji ECB tyrimai rodo, kad per pastaruosius trejus metus darbo jėga iš migrantų sudarė maždaug pusę euro zonos darbo jėgos augimo. Ši tendencija padėjo kompensuoti mažėjančio vietinių darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus poveikį, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, Nyderlandai ir Austrija. Darbuotojai migrantai užėmė svarbias pozicijas sveikatos priežiūros, logistikos, gamybos ir statybos sektoriuose, kuriuose kitu atveju labai trūktų darbo jėgos.
Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas (Klaas Knot) pabrėžė, kad šis užsienio darbuotojų antplūdis buvo labai svarbus stabilizuojant darbo jėgos pasiūlą ekonominių sukrėtimų ir palūkanų normų kilimo sąlygomis.
Lietuvos patirtis ir santykis su ES tendencijomis
Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį šių metų mėnesį buvo 8,1 proc. Per metus - sausį, palyginti su 2016-ųjų sausiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,1 punkto, o palyginti su pernai gruodžiu - ūgtelėjo 0,5 punkto, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Sausio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 119 tūkst. Eurostatas, remdamasis preliminariais duomenimis, skelbia, jog visoje ES spalį darbo neturėjo beveik 20 mln. žmonių. Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje smuko 0,4 procentinio punkto, o per mėnesį nepakito ir siekė 6,5 proc. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų - jo nedarbo lygis per metus smuko 2,4 punkto iki 12,9 procento.
LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991. Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 (Lietuvos darbo biržos duomenimis - 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis - 16,5 %, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %). Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms mažėja neregistruotų bedarbių. Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose. Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Istoriniai šuoliai ir krizės poveikis
2008 gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis šalies nedarbo lygis sudarė 5,8 %, jaunimo iki 25 m. - 13,4 %, gyventojų, turinčių tik pradinį išsilavinimą, - 17,6 %, pagrindinį - 12,5 %, vidurinį be profesinės kvalifikacijos - 7,7 %, aukštesnįjį - 3,1 %, aukštąjį - 3,0 %. 2008 pabaigoje-2009 pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %).
Tarptautiniai pavyzdžiai: Olandija ir trumpalaikės programos
Tik keletui Europos valstybių pavyksta išlaikyti nepriekaištingą nedarbo lygį, neviršijantį 5 proc. Apžvalgininkas Adamas Cohenas pabrėžia, kad krizės laikotarpiu itin gerai suveikė Olandijoje, taip pat ir Austrijoje bei Vokietijoje įgyvendintos trumpalaikio darbo programos. Dėl jų Olandijoje nedarbo lygis neišaugo net tuomet, kai šalyje smarkiai, beveik perpus, smuko, tarkime, sunkvežimių gamyba - viena svarbiausių jos pramonės šakų. “Hire and Fire” (pasamdyk ir atleisk) - taip vadinasi trumpalaikiai darbo kontraktai, kuriuos krizių laikotarpiu subsidijuoja Olandijos vyriausybė, leisdama darbdaviams, kurių pajamos smunka bent 30 proc. Svarbu paminėti, kad šiai valstybei tokie maži nedarbo rodikliai atsiėjo nepigiai. Skaičiuojama, kad Olandijos biudžetui trumpalaikio darbo programos, kurios į šalies konstituciją kaip būtina priemonė krizės laikotarpiu buvo įrašytos dar nacių laikais, vien per pastaruosius kelerius metus kainavo apie 2 mlrd.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, Olandijoje nedarbas sausio mėnesį pasiekė net 8,5 proc., kai tuo tarpu prieš keletą metų šis rodiklis buvo vienas iš mažiausių Europoje ir tesiekė 5 proc. Nyderlanduose gruodžio mėnesį bedarbių skaičius siekė 12 000, tai pirmasis pokytis statistikoje nuo 2014 gegužės mėn. Susumavus visus duomenys - Olandijoje šiuo metu yra 642,000 = 8% bedarbių, tai vis dėl to mažesnis skaičius, palyginus su praeitais metais (666,000). Šis skaičius smarkiai sumažėjo tarp gegužės ir rugpjūčio mėnesių. Vėliau stabilizavosi (8%) tarp rugsėjo ir lapkričio. Ministras Lodewijk Asscher liko nepatenkintas tokia statistika. Šalies ekonomistai pranašauja, kad bedarbystės skaičiai mažės šiais metais. Mažinti bedarbių skaičių, tai vyriausybės prioritetas. “Mes bendradarbiaujam su darbdaviais ir darom viską, kad žmonės išsaugotų savo darbus”.
Ateities perspektyvos ir iššūkiai Vengrijai
Žvelgiant į ateitį, Europos darbo rinka susidurs ir su galimybėmis, ir su sunkumais. Teigiamas dalykas - tikėtina, kad darbo jėgos aktyvumas išliks didelis, jei migracijos srautai ir toliau didės, gerės darbo jėgos judumas, o kvalifikacijos kėlimo programos padės darbuotojams prisitaikyti prie besikeičiančių pramonės poreikių, ypač skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos sektoriuose. Kartu stiprėja demografinis spaudimas. Eurostatas prognozuoja, kad artimiausiais dešimtmečiais darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir toliau mažės. Jei nebus sparčiai didinamas našumas arba tęsiama migracija, darbo jėgos trūkumas gali tapti ilgalaikiu ekonomikos augimo suvaržymu.
Kitas rūpestis - jaunimo nedarbas. Nors nedarbo lygis sumažėjo, jis išlieka gerokai didesnis nei suaugusiųjų. Struktūrinės reformos, susijusios su perėjimu iš švietimo sistemos į darbo rinką, bus labai svarbios siekiant išnaudoti šį potencialą.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Siūlomi veiksmų kryptys, kurias gali svarstyti Vengrija
- Įdiegti trumpalaikes subsidijuojamas darbo programas krizės metu, panašias į Olandijos „Hire and Fire“ modelį.
- Stiprinti migrantų integraciją ir kvalifikacijų pripažinimą, kad greičiau užpildytų trūkstamas darbo vietas sveikatos, logistikos ir statybos sektoriuose.
- Sutelkti dėmesį į jaunimo užimtumą: praktikas, stažuotes ir partnerystes su verslu, palengvinančias perėjimą iš mokymosi į darbą.
- Investuoti į kvalifikacijų kėlimą skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos srityse, kad didėtų našumas ir būtų sumažintas demografinio spaudimo poveikis.
Duomenų lentelė: pavyzdys - nedarbo lygio pokyčiai (iliustraciniai duomenys)
| Regionas/Šalis | 2007 m. nedarbo lygis (%) | 2009 m. nedarbo lygis (%) |
|---|---|---|
| Euro zona (pavyzdys) | 7.5 | 9.8 |
| Nyderlandai | 4.8 | 8.5 |
| Lietuva | 6.0 | 13.6 |
| Vengrija (iliustracija) | 7.0 | 10.5 |
Ši lentelė pateikiama kaip palyginamoji iliustracija, kaip ekonominės krizės ir nacionalinės politikos priemonės formuoja nedarbo lygio dinamiką skirtingose šalyse.
tags: #vengrija #nedarbingumo #koeficientas