Problema Lietuvos globos institucijose gyvena daugiau nei 4000 vaikų, kurie beveik visada yra atskirti nuo visuomenės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Globos centrai koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų.
Tikslas: įtraukti kitataučius vaikus į Lietuvos švietimą ir visuomenę
Šio tikslo siekiama per tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuris suteikia vaikams galimybes tolimesnei integracijai į visuomenę. Švietimo sistemą remia nauji ugdymo planai, leidžiantys perskirstyti pamokas, sudaryti individualius ugdymo planus ir papildomas lietuvių kalbos pamokas, kad atvykę iš karo zonų arba kitataučiai vaikai galėtų greičiau įsitraukti į bendrąją mokyklos veiklą. Pedagogai pabrėžia, kad svarbiausia yra užtikrinti kalbos įsisavinimą, kultūrinę adaptaciją ir saugų vaikų bei jaunų žmonių integracijos procesą.
Konkrečios iniciatyvos ir praktikos
- Vilniaus lietuvių namuose bei kitose mokyklose ugdomas kitataučių vaikų įsitraukimas į lietuvių kalbos ir kultūros aplinką, teikiant individualias pamokas ir papildomąją pagalbą.
- Ukrainiečių vaikų integracijai svarbus mokytojų palaikymas, kalbos mokėjimas ir gebėjimas taikyti įvairius mokymo metodus, kad vaikai jaustųsi saugūs ir galėtų įsilieti į klasės gyvenimą.
- Laikinųjų globos centrų veikla, kuria siekiama užtikrinti vaikų saugumą ir tinkamą priežiūrą, suteikti trumpalaikę globa ir parengti įvaikinimo ar nuolatinės globos procesus, kai tai būtina.
- Globos centrų organizuojami renginiai, festivaliai ir edukacinės programos, kuriose dalyvauja globėjai, įtėviai, vaikai ir jų šeimos, siekiant skatinti bendrystę ir tarpusavio supratimą.
- Finansinė parama globotiems vaikams: išmokos už vieną vaiką, pagalbos pinigai už daugiau vaikų, vienkartinės įsikūrimo išmokos ir savivaldybių parama globėjams bei jų šeimoms.
Viena svarbiausių problemų - diskriminacijos ir nelygybės bei ribotos galimybės vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, įgyti kokybišką švietimą ir pasiekti sėkmingą ateitį. Tačiau per bendrą įsitraukimą ir sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą galima siekti, kad kitataučių vaikų integracija į Lietuvos švietimą būtų kuo sėkmingesnė.
Švietimo ministerijos požiūris
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvos mokyklose mokosi 518 vaikų, atvykusių iš Ukrainos. Mokiniai gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar mobiliojoje grupėje, jam gali būti sudaromas individualus ugdymo planas ir papildomos lietuvių kalbos pamokos. Taip pat atvykusiems ukrainiečiams ir kitataučiams nėra specifinės programos - taikomi bendrieji pagalbos mechanizmai, užtikrinantys jų integraciją į ugdymo procesą.
Pedagogai ir socialiniai darbuotojai akcentuoja, kad pirmasis žingsnis į integraciją - kalbos mokėjimas ir kultūrinis prisitaikymas. Reikalingas įsiklausymas į atvykusių vaikų istorijas, lėtinis, bet nuoseklus jų integracijos procesas. Svarbu ne tik vaikų prisitaikymas, bet ir suaugusiųjų pasirengimas prisitaikyti prie naujų poreikių ir aplinkybių.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Vilniuje, Kaune, Kernavėje ir kitose vietovėse vykdomos edukacinės programos, kultūrinės ekskursijos ir užimtumo veiklos, kurios padeda vaikams iš Ukrainos pažinti Lietuvą, o Lietuvos mokiniai - geriau pažinti kitataučius vaikus. Tokios iniciatyvos stiprina visos bendruomenės saugumą ir įtrauktį.
Svarbus aspektas - nemokami ar kompensuojami kursai, kurie padeda tėvams ir globėjams įgyti įgūdžių, reikalingų vaikų priežiūrai ir ugdymui, taip pat - tarpinstitucinės komandos veikla sprendžiant konkrečias situacijas ir pateikiant realius sprendimus šeimoms bei vaikams.
Kas keičia situaciją į gerąją pusę
- Koordinuotas globos centrų darbas ir tarpinstitucioninis bendradarbiavimas, siekiant sukurti aiškius procesus ir teisinius pagrindus vaikų globos ir įvaikinimo klausimams.
- Pagalbos išmokų sistemos, kurios užtikrina šeimoms stabilias finansines sąlygas prižiūrėti vaikus ir užtikrinti jų poreikius.
- Švietimo įstaigų lankstumas ir gebėjimas pritaikyti programas atvykusiems vaikams, kuriant sąlygas jų integracijai į klasių kolektyvą.
- Socialiniai ir kultūriniai renginiai, skatinantys bendrystę, supratimą ir toleranciją tarp skirtingų kultūrų.
- Specialistų (psichologų, socialinių pedagogų) pagalba, kuri padeda vaikams perėjus į naują aplinką įveikti traumas ir įgauti socialines bei kalbines kompetencijas.
Jau dabar matyti teigiami pokyčiai: daug vaikų, atvykusių iš Ukrainos, sėkmingai integruojasi į Lietuvos mokyklas, baigia pirmuosius metus ar netstoja į aukštąsias mokyklas, o mokytojai ir globėjai vis labiau įsitraukia į šį procesą. Tačiau dar daug darbo - reikia toliau plėtoti tinkamus modelius, užtikrinti nuolatinį finansavimą, plėsti edukacines ir psichosocialines paslaugas, gerinti bendradarbiavimą tarp institucijų ir bendruomenės narių.
Įvaikinimas ir laikinoji globa
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Laikinoji globa - laikina be tėvų globos likusio vaiko priežiūra ir ugdymas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Globa šeimoje, šeimynoje ir institucijoje
Globa (rūpyba) šeimoje - tai globa iki trijų vaikų, globoja natūrali šeima. Globa (rūpyba) šeimynoje - keturi ir daugiau vaikų globojimo režimas šeimoje, kai globoja juridinis asmuo (šeimyna). Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą vaikams ir jų šeimoms.
Projekto failai ir bendradarbiavimo su mokyklomis pavyzdžiai rodo, kad integracija reikalauja ne tik teisinio, bet ir švietimo bei kultūrinio požiūrio pokyčių. Svarbu skatinti tarpusavio supratimą, suteikti įrankius mokytojams ir tėvams prisitaikyti prie naujų poreikių, bei užtikrinti vaikams saugią ir įtraukią mokymosi aplinką.
Apibendrindami galime pasakyti, kad vaikų integracija į visuomenę Lietuvoje priklauso nuo nuoseklaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, finansinės paramos, gebėjimo įtraukti kalbos mokymą ir kultūrinį prisitaikymą, bei nuo visos bendruomenės atsakomybės už saugią ir įtraukią vaikystę.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
tags: #vaiku #namuose #kitatauciai