Vidutinis darbo užmokestis (VDU) yra kertinė sąvoka, nuo kurios priklauso atostoginiai, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, ligos pašalpos dalis, kurią moka darbdavys, ir kitos svarbios išmokos. Nors iš pirmo žvilgsnio VDU skaičiavimas gali atrodyti buhalterių rūpestis, suprasti jo principus naudinga kiekvienam darbuotojui ir darbdaviui.
Ką reiškia skaičiuoti atostoginius remiantis VDU
Atostoginiai skaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį, tačiau nėra įtraukiamas apmokėjimas už nedirbtą darbuotojo laiką - prastovos, nedarbingumo, nemokamų atostogų ir pan. Todėl paskelbta prastova ar nedarbingumas jokios įtakos darbuotojo kasmetinėms atostogoms dažniausiai neturės.
„Kasmetinės atostogos taip pat „užsidirbamos“, kai darbuotojas serga ar yra prastovoje. Antra, apskaičiuojant atostoginius, anksčiau gautas atlyginimas už prastovą arba darbuotojui išmokėta nedarbingumo pašalpa iš darbdavio taip pat įtakos atostoginių dydžiui neturi. Minėtos išmokos nėra įtraukiamos, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį“, - aiškina auditorė J. Navikienė.
Kada prastova ar nedarbingumas sumažina atostoginius
Vis dėlto yra situacijų, kai atostoginiai darbuotojui gali sumažėti. Jeigu prastova ar nedarbingumas tęsiasi ilgiau, pavyzdžiui, tris ir daugiau mėnesių ir iš karto po to darbuotojui suteikiamos atostogos, tuomet iškyla klausimas - kaip skaičiuoti atostoginius?
„Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, reikia vidutinį darbo užmokestį ir juo remiantis paskaičiuoti atostoginius iš darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. O darbo sutartyje ne visada įmanoma tiksliai nustatyti visas darbo užmokesčio dalis - ne tik pagrindinę - bazinę darbo užmokesčio dalį, bet ir priedus bei kitas dalis. Todėl, pavyzdžiui, nesant nustatytos stabilios mėnesio priedo sumos, darbuotojui vidutinis darbo užmokestis gali būti paskaičiuotas tik iš pagrindinės darbo užmokesčio dalies, vadinasi, atostoginiai gali sumažėti“, - pavyzdį pateikia auditorė.
Taip pat skaitykite: Atostogų skaičiavimas: praktiniai pavyzdžiai
Ji pažymi, kad darbo sutartyje turėtų būti aiškiai ir konkrečiai aprašytos visos sudėtinės darbo užmokesčio dalys ir (ar) apskaičiavimo metodika. Tuomet atostoginių suma būtų stabilesnė. „Deja, ne visi darbdaviai dar tai yra numatę“, - sako pašnekovė.
Kas įtraukiama į VDU ir kas ne
Ne visos sumos, kurias darbuotojas gauna iš darbdavio, įtraukiamos į VDU skaičiavimą. Į VDU įtraukiamos:
- pagrindinis darbo užmokestis: mėnesinė alga, valandinis atlygis, dieninis atlygis;
- papildomas darbo užmokestis: priedai už kvalifikaciją, profesinius įgūdžius, darbo stažą (jei jie sistemingi ir numatyti darbo sutartyje ar vidaus tvarkose);
- priimokos už viršvalandinį darbą, darbą naktimis, poilsio ir švenčių dienomis;
- metinės ar periodinės premijos, įtraukiamos proporcingai (pvz., metinė premija dalijama iš 12 ir į skaičiuojamojo laikotarpio kiekvieno mėnesio pajamas įtraukiama 1/12 dalis);
- kitos nuolatinės, atlygio už darbą prigimties išmokos.
Į VDU neįskaitomos:
- vienkartinio pobūdžio, nesistemingos išmokos (pvz., Kalėdinė dovana);
- kompensacinio pobūdžio išmokos: dienpinigiai, komandiruočių išlaidų kompensacijos, kompensacijos už įrankių naudojimą;
- pašalpos ir socialinės išmokos: „Sodros“ ligos išmokos, motinystės/tėvystės išmokos;
- delspinigiai, materialinės pašalpos, išmokos pagal civilines sutartis ir kt.
Skaičiuojamasis laikotarpis ir formulė
Standartinis skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį darbuotojui pradedama mokėti VDU (pvz., jei atostogos prasideda liepą, imami balandis, gegužė, birželis). VDU apskaičiuojamas formule:
VDU (vidutinis dieninis arba valandinis darbo užmokestis) = Skaičiuojamojo laikotarpio į VDU įskaitomas darbo užmokestis / Skaičiuojamojo laikotarpio faktiškai dirbtų arba pagal grafiką planuotų dirbti dienų (valandų) skaičius.
Taip pat skaitykite: Biuletenis ir atostogų išmoka
Skaičiuojant VDDU (vidutinį dieninį DU) naudojamas faktinių dirbtų dienų skaičius pagal darbo grafiką; VVDU (vidutinį valandinį DU) taikoma, kai darbuotojas turi valandinį atlyginimą arba naudojama suminė darbo laiko apskaita.
Specialios situacijos dėl trijų mėnesių laikotarpio
Apraše numatytos išimtys, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei trys mėnesiai, arba per skaičiuojamąjį laikotarpį nedirbo ir neturėjo pajamų. Tokiais atvejais VDU skaičiuojamas iš faktiškai įmonėje dirbto laiko arba pagal darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį. Jei darbo sutartyje darbo užmokestis nenurodytas arba nurodytas mažesnis nei minimali MMA, skaičiavimui naudojama tuo metu galiojanti MMA ar MVA.
Praktinis pavyzdys: atostoginių skaičiavimas esant prastovai
J. Navikienė pateikė pavyzdį, kaip būtų skaičiuojami atostoginiai darbuotojui, per mėnesį uždirbančiam 1000 Eur „į rankas“. Jeigu darbuotojas birželio mėnesį planuoja išeiti atostogauti, tuomet atostoginiai būtų skaičiuojami iš kovo, balandžio ir gegužės mėnesio duomenų. Tarkime, darbuotojui nuo kovo 16 d. paskelbta prastova, kuri tęsiasi iki gegužės 31 d. Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, skaičiuojant atostoginius, reikia įtraukti tik atlyginimą už darbą, bet ne apmokėjimą už prastovą.
Jeigu darbuotojas per vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį - kovą, balandį ir gegužę - dirbo tik nuo kovo pirmos iki penkioliktos dienos ir už pusę kovo mėnesio buvo išmokėta, pavyzdžiui, 500 eurų alga, nes dirbo tik pusę mėnesio, vadinasi, atostoginiai už 20 darbo dienų kasmetinių atostogų arba keturias savaites atostogų būtų 1000 eurų. Tai reiškia, kad dėl prastovos paskelbimo darbuotojas nenukentės - šiuo atveju atostoginiai nesumažės.
Kada labiausiai apsimoka išeiti atostogauti
Anot mokesčių konsultantės, pirmoji priežastis, dėl kurios atostoginių suma būtų pati didžiausia, - kai prieš atostogų mėnesį trijų mėnesių laikotarpyje yra gauta didžiausia alga, įskaitant ir mėnesio priedus. Antroji priežastis - jeigu darbuotojui už darbo rezultatus buvo išmokėta metinė ar trumpesnio laikotarpio premija, kuri taip pat didina atostoginių sumą.
Taip pat skaitykite: Darbuotojo atostoginiai sirgus: išsamus vadovas
„Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų ieškoti palankiausių laikotarpių. Jeigu darbuotojo alga nekinta, įprastai ir atostoginių suma bus labai panašaus dydžio, t. y. tokio paties dydžio kaip ir alga“, - aiškina J. Navikienė.
Ar darbuotojas nepraras teisės į atostogas po prastovos?
VDI atkreipia dėmesį, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
„Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai. Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas“, - rašoma VDI pranešime.
Ar darbdavys gali neleisti išeiti vasarą atostogauti?
Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti.
VDI primena, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Praktiniai patarimai ir pavyzdys darbuotojui, planuojančiam atostogas
Jei darbuotojas prašo išleisti kasmetinių atostogų, svarbu dokumentuoti panaudotų atostogų laikotarpius ir likučius, ypač jei darbo metais yra nemokamų atostogų, prastovų ar ligos laikotarpių. Pavyzdys pateiktas: darbuotojas dirba nuo 2016-11-14, nori išeiti atostogauti nuo 2018-03-20 iki 2018-03-31. Per 2016-2017 metus jam jau suteikta 75 kalendorinės dienos atostogų per kelis laikotarpius. Autorius aprašo, kaip skaičiuoti nepilnų darbo metų atostogų sukaupimą: paprastu atveju į tuos metus įskaitomos 14 k.d., kitos sutrumpina darbo metus, taikoma formulė 365 - (75 - 14) = 304 k.d. ir pagal tai skaičiuojamas sukauptų dienų skaičius.
Taip pat nurodyta praktika: jei atostogos suteikiamos darbo dienomis, reikėjo apskaičiuoti likutį 06.30 dienai, jas suapvalinti į didesnę pusę, o paskui jau skaičiuoti darbo dienomis. Rekomenduojama turėti skaičiuoklę, kurioje žymėtumėte už kurį laikotarpį panaudotos atostogos ir kiek dar liko - tai palengvina apskaitą ir dokumentavimą.
Ligų ir nedarbingumo įtaka VDU ir atostoginiams
Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama, kai tos dienos pagal darbuotojo darbo grafiką yra darbo dienos. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką. Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbuotojo dėl ligos prarastas pajamas. Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonės lėšų neskaičiuojama.
Sudėtingesni atvejai: indeksavimas ir darbo užmokesčio pokyčiai
Jeigu skaičiuojamuoju laikotarpiu ar po jo, bet iki išmokos mokėjimo pradžios, darbuotojui buvo padidintas darbo užmokestis (pvz., dėl pareigų pasikeitimo, bendro algų kėlimo), taikomas indeksavimas: pajamos, gautos iki padidinimo, yra padidinamos koeficientu, apskaičiuotu dalinant naują DU iš senojo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į atvejus, kai darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dalį laiko sirgo ar buvo atostogose - tada neįskaitomos dienos ar valandos, kai faktiškai nedirbo įmonėje, ir taip gali keistis darbo dienų skaičius vardiklyje, kas turės įtakos VDU dydžiui.
Trumpas praktinis skaičiavimų eiliškumas
- Nustatomas skaičiuojamasis laikotarpis (pvz., trys mėnesiai prieš atostogas).
- Surenkamos visos per tą laikotarpį darbuotojui priskaičiuotos pajamos.
- Iš šių pajamų atrenkamos tik tos, kurios pagal Aprašą įtraukiamos į VDU.
- Susumuojamos į VDU įtraukiamos pajamos - gaunama bendra skaičiuojamojo laikotarpio VDU bazė.
- Suskaičiuojamos faktiškai dirbtos dienos (ar valandos) per tą patį laikotarpį pagal darbuotojo grafiką.
- VDU bazė dalinama iš dirbtų dienų (valandų) skaičiaus - gaunamas VDDU (ar VVDU).
- Atostoginiai skaičiuojami dauginant VDDU (ar VVDU) iš atostogų laikotarpiu priklausančių darbo dienų (valandų).
Rekomendacijos darbdaviams ir darbuotojams
- Darbo sutartyje aiškiai ir konkrečiai aprašykite visas darbo užmokesčio dalis bei apskaičiavimo metodiką (pagrindinę dalį, priedus, premijas) - tai užtikrins stabilesnę atostoginių apskaičiavimo praktiką.
- Dokumentuokite visas prastovas, nedarbingumus ir nemokamas atostogas, kad būtų aišku, kokios pajamos įtraukiamos į VDU skaičiavimą.
- Planuodami atostogas, vertinkite paskutinių trijų mėnesių pajamas - jei vienu iš mėnesių gaunate didesnę algą ar premiją, apsimoka pasirinkti atostogų laiką, kai VDU yra didžiausias.
- Naudokite skaičiuokles ar apskaitos įrankius, kuriuose žymimi periodai, panaudotos atostogos ir jų likučiai - tai palengvina teisinių reikalavimų vykdymą ir apskaitą.
Trumpas praktinis pavyzdžių suvestinė (lentelė)
| Palyginimas | Ką įtraukiame | Ką neįtraukiame |
|---|---|---|
| Pagrindinis atlyginimas | Taip | - |
| Nuolatiniai priedai ir periodinės premijos | Taip (proporcingai) | Vienkartinės premijos - ne |
| Prastovos, nedarbingumo išmokos („Sodra“) | Ne | Ne |
| Dienpinigiai, komandiruočių kompensacijos | Ne | Ne |
Suprantama, kad praktikoje gali kilti sudėtingesnių klausimų - pavyzdžiui, kaip dokumentuoti prastovas, kaip elgtis su ilgesnėmis ligomis ar kaip indeksuoti pajamas po algos pakėlimo. Tokiais atvejais verta konsultuotis su buhalteriu, personalo specialistu arba auditoriumi.
Šis straipsnis remiasi teisės aktais ir praktika, paaiškintą J. Navikienės bei Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijomis ir pateikia pagrindinius principus, kaip skaičiuojami atostoginiai, kada prastovos ar nedarbingumas neturi įtakos atostoginiams, o kada atostoginiai gali sumažėti.
tags: #atostoginiai #ieina #skaiciuojant #vdu #uz #2