“Ne finansų ministrui spręsti, kas turėtų būti, o kas ne. Taip jis komentavo Viliaus Šapokos pasisakymą, kad sudarant 2021 m. …” (pakartotas kontekstas temai apie valstybines pensijas ir jų reformą).
Tarpinis įžvalgas apie pensijų politinį kontekstą
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Lietuvos ekonominė situacija leidžia įvesti 13-ąją pensiją - “Sodros” rezerve yra virš 560 mln.
„Finansų ministras gali sakyti tai, ką jis pats mano, bet jis negali kalbėti už Vyriausybę ir Seimą. (...) Seimas turėtų priimti šitą sprendimą“, - pareiškė žurnalistams R.
„Ji įteisinta visoje eilėje Europos Sąjungos šalių ir taip pat kaimyninėje Lenkijoje. Mūsų ekonominė situacija yra tokia, „Sodros“ rezervai - virš 560 mln. Eur - yra tokie, kad mes galime tai sau leisti“, - sakė R.
Esminiai argumentai dėl 13-osios pensijos
„Tryliktoji pensija yra mažiau taiklus problemos sprendimas, nes įvedama kaip absoliuti suma visiems, nepriklausomai nuo pensijos dydžio“, - žurnalistams Tauragėje sakė G.
Taip pat skaitykite: Ūkininkų pensijų sistema Lietuvoje
„Mes už tai, kad būtų sistemininis požiūris, kad turėtume aiškią pensijų didinimo programą ir vienas iš pagrindinių jos principų būtų aplenkiantis arba spartesnis pensijų didėjimas, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu“, - pabrėžė G.
Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai reikės apie 120-180 mln. Eur, ją gautų apie 600.000 žmonių.
Seimo ir vyriausybės vaidmuo bei ateities kelių matymas
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad sprendimą dėl 13-tos pensijos įteisinimo turėtų priimti jau kitos kadencijos Seimas.
Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos, kaip ir kasmet, tačiau Seime svarstoma, kaip pakeisti dabartinę pensijų indeksavimo formulę, kad jos ateityje didėtų, o ne išliktų tokio pat dydžio arba mažėtų.
Premjeras Saulius Skvernelis Seimui pristatė 2017 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą. „Daugelyje sričių mums pavyko pasiekti itin pozityvių rezultatų, viršyti lūkesčius, nemažai tikslų įgyvendinta greičiau, nei planavome. Skaičiai iškalbingi.“
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
Ekonominės indikacijos ir socialinės apsaugos strategiškai siekiai
Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Vyriausybė tvirtina, kad kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirta daugiau nei 600 mln. Taikyti įvairūs sprendimo būdai. Pirmą kartą priimtas politinis sprendimas mokėti universalią išmoką vaikui (vadinamuosius „vaiko pinigus“).
Pernai padaryti sprendimai leido didinti senjorų pajamas. Tai palietė daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų.
Prieš metus buvo pasiekti tarptautiniai ir vidiniai rodikliai apie verslo aplinkos gerėjimą: Doing Business - Lietuva 16 vietoje tarp 190 šalių.
Švietimo ir sveikatos sektorių reformos
S. Skvernelis išskyrė švietimo struktūrinę reformą: 2017 m. padėti pamatai etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui, kuris įsigalios nuo šių metų rudens. Tai leis kelti mokytojų atlyginimus.
Dar viena svarbi sritis - Sveikatos apsaugos sistema. 2017 m. „Noriu pabrėžti vieną dalyką - mes padarėme tai, ką kitos partijos ne vienų rinkimų metu žadėjo, tačiau vėliau taip ir neatrasdavo tam stiprybės.“
Taip pat skaitykite: Čempionų finansinė padėtis
Pareigūnų ir teisėjų pensijų klausimas
Privilegijuotųjų pensijos - Senatvės pensija laikoma socialinio draudimo išmoka; pareigūnų pensijų sistema turi specifinių stažų reikalavimų. Šalia jų gali būti mokamos valstybinės pensijos dėl tam tikrų statusų, nuopelnų ar tarnybos.
Anksčiau minimalus pareigūnų stažo reikalavimas buvo 20 m, o visiems kitiems - 35 m. S. Skvernelio patarėjas patvirtino, kad jo viršininkas gauna pareigūno pensiją, nes dar 1994 m. pradėjo dirbti Policijos akademijoje.
Siūlyta sujungti pareigūnų pensiją su SODROS pensija, įgyvendinant palaipsniui, kad sulaukus pensinio amžiaus būtų mokama viena didesnė pensija. Taip pat siūlyta riboti pensiją iki pensinio amžiaus ir kartu skirti stipendiją persikvalifikavimui.
Dabartinė sistema yra linkusi plėstis, teisinis išmokų reglamentavimas skirtingas, o pensijų dydžiai labai įvairuoja: pvz., politiniai kaliniai ir tremtiniai gauna po 62 eurus, teisėjai - vidutiniškai apie 900 eurų.
Kokios reformos laukia rudens?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigia, kad dabartinė sistema reikalauja pertvarkos: teisiniai reglamentavimai skirtingi, o išmokų dydžiai skirtingi priklausomai nuo pareigų ir stažo. „Reikiami teisės aktų projektai galės būti parengti, kai bus sutarta dėl tikslios pertvarkos vizijos. Tai gali nutikti ne anksčiau nei šių metų rudenį“, - komentavo E. Samoškaitė.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Nors yra gvildentos įvairios reformos galimybės, daug kurių įgyvendinimas priklauso nuo politinio susitarimo ir interesų grupių įsitraukimo. Lietuvos socialinė apsauga ir darbas ministerija žada rudenį pristatyti konkretų pertvarkos planą, kuris apimtų teisės aktų projektus ir stažo reikalavimų apibrėžimus.
Privatūs asmenys, pareigūnai, teisėjai ir sportininkai įtrauktas į skirtingas valstybinių pensijų kategorijas, todėl jų išmokų dydžiai bei sąlygos priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio, stažo ir statuso.
tags: #ar #gauna #skvernelis #pensija