Valdantieji norėtų įgyvendinti plačią viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu ketina didinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, politikams bei valstybės pareigūnams.
Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų. Visų pirma dėl to, kad vieniems darbo užmokestis turėtų augti vienu ypu ir stipriai, o kitiems - neaugti arba augti priklausomai nuo šalies ekonominės raidos. Ar taip nutiks, priklauso nuo daug veiksnių, bet kai kurios planuojamos pertvarkos detalės jau dabar kelia daug klausimų Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, savo pastabas išsakė Prezidentūra bei daug kitų institucijų.
Viešasis sektorius apima valstybės tarnautojus, įskaitant ir įstaigų vadovus, politikus, valstybės pareigūnus, taip pat prokurorus, teisėsaugos institucijų pareigūnus, karius, teisėjus bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus. Daugiausia klausimų, kaip visuomet, kyla dėl darbo užmokesčio. Paprastai darbo užmokesčio didinimas tam tikriems sektoriams yra susijęs su jo patrauklumo didinimu: kuo didesni atlyginimai, tuo noriau žmonės renkasi atitinkamą darbą, ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu skamba istorijos apie teisėjus, kurie palieka savo tarnybą dėl pernelyg žemo darbo užmokesčio. Valdantieji suplanavo, kad darbo užmokesčio skaičiavimas viešajame sektoriuje bus keičiamas: nustatomi nauji koeficientai, o planuojamų metų bazinė pareiginė alga bus lygi praėjusių metų vidutiniam šalies mėnesio darbo užmokesčiui.
Tokiu būdu, jeigu reformą rudenį pavyktų priimti, 2023 m. bazinė pareiginė alga būtų lygi 2021 m. vidutiniam mėnesiniam šalies atlyginimui - tai yra 1579,4 eurams. Bazinį pareiginės algos dydį ketinama peržiūrėti ne rečiau nei kas trejus metus. Tai nelabai patinka Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, nes reikštų, kad valstybės tarnautojų ir biudžetininkų algos būtų įšaldytos iki 2026 metų.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Vidaus reikalų ministerija teigia, kad konkretus bazinės algos peržiūros dažnumas bus fiksuotas „priklausomai nuo įstatymo įsigaliojimo datos ir kitų valstybės prioritetų (pavyzdžiui, energetinių išteklių kainų kompensavimo)“. Akivaizdu, kad sprendimas bus siejamas su kitais valstybės biudžeto įsipareigojimais, nes šiuo metu Vyriausybė susiduria su spaudimu nuo kitų metų iš dalies kompensuoti elektros energijos arba šildymo kainas gyventojams.
Tačiau jau dabar aišku, kad yra pasiryžimas stipriai didinti darbo užmokestį teisėjams, taip pat įvairių valstybės įstaigų vadovams, politikams ir valstybės pareigūnams. Jeigu reformai bus pritarta, pirmiausia atlyginimai kils teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams. Teisėjams ir valstybės pareigūnams tokia akimirka gali išaušti nuo 2023 m. sausio 1 d.
Apylinkės teismo teisėjo alga po reformos turėtų siekti apie 3,3 tūkst. „į rankas“, o Konstitucinio Teismo pirmininko - apie 5,2 tūkst. „į rankas“. Valstybės kontrolieriaus - 4,3 tūkst. „į rankas“, o vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus - apie 3 tūkst. „į rankas“.
„Mes kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija retrospektyviai pasižiūrėjome, kaip vyko darbo užmokesčio judėjimas nuo 2008-2009 m. Ir mes matome, kad iš principo jokio pakėlimo arba labai mažas pakėlimas buvo būtent teisėjams. Čia yra atsakymas į klausimą, kodėl jie yra pirmame etape. Taip pat pirmame etape yra valstybės pareigūnai, valstybės tarnybos įstaigų vadovai, nes visos reformos akcentas yra būtent vadovai“, - teigia V.
Valstybės įstaigų vadovams ir politikams atlyginimai būtų didinami nuo naujos kadencijos pradžios. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos, „Sodros“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar kitų valstybės įstaigų direktorių atlyginimas būtų didinami pasibaigus dabartinių vadovų kadencijoms ir surengus naują konkursą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Politikams didesni pinigai būtų skiriami po rinkimų. Merams - nuo 2023 metų pavasario, Seimo nariams, ministrams, premjerui - nuo 2024 metų pabaigos, prezidentui - nuo 2024 metų vidurio.
Tačiau paprastiems valstybės tarnautojams, kurie nėra įstaigų vadovai, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai šios reformos rėmuose greitu metu neaugs. Jie kol kas neaugs ir Vadovybės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, žvalgybos pareigūnams, statutiniams pareigūnams, prokurorams bei kariams.
Vadovas lems viską?
Už valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką atsakingas premjerės patarėjas V. Vasiliauskas akcentuoja, kad pagrindinė šios reformos ašis - valstybės įstaigų vadovai. Norima pritraukti kuo daugiau kompetentingų vadovų, suteikti jiems teisę tvarkytis įstaigoje taip, kaip atrodo efektyviausia, o rezultatai bus matuojami vėliau.
Taip daroma dėl to, kad šiuo metu padėtis tragiška - neįvyksta apie 55 proc. Todėl siūloma, kad valstybės įstaigų vadovų darbo užmokestis kiltų pastebimai: pavyzdžiui, Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros kancleriui - nuo 2,4 tūkst. iki 4,7 tūkst. „į rankas“, Vyriausybės įstaigos vadovams - nuo dabar gaunamų 1,8-2,3 tūkst. iki maždaug 1,7-4,5 tūkst. „į rankas“, bet čia priklausomai nuo grupės, mat tokios įstaigos pagal sprendimų priėmimo platumą, sudėtingumą ir kitus kriterijus skirstomos į keletą grupių.
Pati mintis yra valstybės įstaigų vadovus atrinkti centralizuotai, darbuotojus - decentralizuotai arba mišriai, suteikti vadovams gana aukštus darbo užmokesčius ir sudaryti sąlygas vadovauti organizacijoms taip, kaip jie įsivaizduoja geriausiai. „Įstaigos pačios tvarkysis turimo finansavimo ribose“, - teigia V. Vasiliauskas.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė sako, kad vadovų sluoksnio sustiprinimas gali turėti ir neigiamų pasekmių, nes „tiek didmiesčiuose, o ypač rajonuose, nepotizmas tiesiog klesti, dirbti priimami draugai, giminės ir artimieji, o vadovai dažnai renkasi per myliu nemyliu prizmę“.
„Projektuose numatyta, kad viskas bus vadovo rankose. Darbo krūvį - nustatys vadovas, kiek darbuotojų reikia - nustatys vadovas, kokį atlyginimą mokėti - nustatys vadovas“, - sako I. Petraitienė.
„Tai yra toks pavojus, kad aš net nežinau, kaip pasakyti. Nėra Lietuva dar tokiame lygmenyje, kad būtų objektyviai atsižvelgiama į darbą. Juk gyvenime visko būna: susipyksti, bet toliau dirbi, ieškai išeičių. Pas mus valstybės tarnyboje ypač daug arogancijos.
Tačiau V. Vasiliauskas į šį klausimą atsako klausimu. „Atsakysiu klausimu į klausimą: ar mes užkirtome kelią nepotizmui, mobingui, darbuotojų atsirinkimui pagal akių spalvą 100 procentų dabar? Turbūt ne. Ką aš noriu pasakyti? Iš principo mes bandome iš vertikalios sistemos, kokia yra dabar su labai smulkmenišku reglamentavimu, padaryti horizontalią ir suteikti daugiau diskrecijos vadovams.
Be jokios abejonės, mes suprantame, kad visiška laisvė galėtų įnešti sumaišties, todėl pagal modelį yra numatytos rekomendacijos, pavyzdžiui, koks rekomenduojamas darbo užmokestis turėtų būti atitinkamoms pareigybėms“, - atsakė premjerės patarėjas, pridurdamas, jog įstaigas iš dalies dar prižiūrės ir transformuotas Valstybės tarnybos departamentas.
„Mes pakete taip pat siūlome tokį instrumentą vadovams - tai yra tokį kaip akcininko laišką, kuriame būtų sudėliojama, ko tikimasi iš konkursą laimėjusio vadovo, sudėliojami metiniai tikslai. O paskui jau vertinama, kaip jam pavyko ar nepavyko pasiekti šių tikslų. Tai vėl yra bandymas įvesti kokybinius reikalavimus. Bet, kaip aš sakau, viskas priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus. Galime prigalvoti visokių koncepcijų, tobuliausių įstatymų, bet jeigu įgyvendinantys žmonės bus netinkami, tai nieko nebus“, -sako V. Vasiliauskas.
Naikins priedą už stažą, atims 2 atostogų dienas
Dar vienas valdžios užmojis yra panaikinti priedą už tarnybos valstybei stažą. Iš esmės toks priedas dabar priklauso visiems valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, politikams, teisėjams, teisėsaugos institucijų atstovams. Jeigu būtų pritarta reformai, stažas nebesiskaičiuotų.
Šiuo metu priedas už tarnybą valstybei sudaro po 1 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus tarnybos metus, bet bendras priedo dydis negali viršyti 30 proc. nuo pareiginės algos. Dėl to, pavyzdžiui, premjerės I. Šimonytės „plika“ pareiginė alga dabar sudaro 2,8 tūkst. eurų „į rankas“, bet realiai yra didesnė ir siekia 3,5 tūkst. „į rankas“.
Kaip pastebi profesinės sąjungos pirmininkė I. Petraitienė, priedą už stažą norima naikinti visiems, išskyrus teisėsaugos institucijų pareigūnus.
„Bet šiaip kuo tu ilgiau dirbti, tuo esi geresnis specialistas, turi daugiau patirties ir už tai gauni bonusą - apmokėjimą už darbo stažą. Tik pas mus toks minusas, kad atėjus jaunam specialistui niekas už tą stažą nemoka, todėl jaunam specialistui valstybės tarnyba nėra labai patraukli. Lygiai taip pat jeigu naujai pradeda dirbti įstaigos vadovas, kuris neturi valstybės tarnybos stažo, tai jo atlyginimas gali būti mažesnis nei jo pavaldinių, kurie ilgai dirba. Taigi šiokie tokie niuansai egzistuoja, juos reikia peržiūrėti ir išdiskutuoti, bet negalima taip visiems - chapt ir nubraukti“, - svarstė I. Petraitienė.
„Kodėl stažas dabar yra papildoma atlyginimo dedamoji? Mano giliu įsitikinimu, taip yra todėl, kad kažkaip galėtum „pagauti“ tą darbo rinką. Sakykime tiesiai šviesiai - taip yra dėl biednystės. Kai mes dabar pririšame bazę prie vidutinio darbo užmokesčio, tai, mano galva, stažo, kaip darbo užmokesčio dedamosios, nebereikia. Plius kai atlyginimo dedamoji yra ir stažas, tai naujai ateinantiems tas atlyginimas yra gerokai mažesnis palyginus su seniai dirbančiaisiais“, - sako V.
Kodėl toks priedas už stažą nenaikinamas teisėsaugos institucijų pareigūnams, prokurorams? Premjerės patarėjas mano, jog vienoda praktika turėtų būti taikoma visam viešojo administravimo sektoriui, tik tiek, kad statutiniai pareigūnai veikia pagal Vidaus tarnybos statutą, todėl šioje vietoje vyksta atskiros diskusijos.
Dar viena skaudžiai priimama naujovė yra kasmetinės apmokamos atostogos. Valdantieji savo reforma siekia valstybės tarnautojų darbo sąlygas priartinti prie dirbančiųjų pagal Darbo kodeksą. Remiantis Darbo kodeksu, kasmet bet kuris visu etatu, penkias dienas per savaitę dirbantis darbuotojas gali pretenduoti į 20 darbo dienų atostogas, o nepilnamečiai darbuotojai, neįgalieji, vieniši tėvai, auginantys vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., gali atostogauti 25 darbo dienas.
Dabar atostogų trukmė norima sulyginti. Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga mano, kad taip daryti negalima, nes valstybės tarnautojams taikomi aukštesni reikalavimai priimant į darbą, todėl turėtų būti ir papildomi bonusai.
„Šiaip mes darbo rinkoje turime tokią zoologijos sodo situaciją, kai iš principo kalbame apie tą patį - funkcijų atlikimą - bet turime keletą režimų. Turime institucijų, kur dirba trejopo tipo darbuotojai: tarkime, jei paimsime statutinę organizaciją, tai ten vieni žmonės dirba pagal statutą, kiti - pagal darbo sutartį ir Darbo kodeksą, treti - pagal valstybės tarnybos taisykles. Man, tiesą sakant, atrodo keistai. Todėl mūsų logika yra tokia - bandymas priartinti prie visuotinai priimto standarto, Darbo kodekso, kuris apima didžiąją dalį darbuotojų. Bet tų 2 dienų klausimas - yra techninė detalė. Šitas paketas yra bazinis variantas, bet tikrai niekas nedraudžia susitarti dėl papildomų atostogų per kolektyvines sutartis“, - mano V.
Baigiantis metams neretai darbdaviai nori paskatinti gerai dirbančius darbuotojus. Taigi jiems kyla klausimų, kaip darbo teisėje reglamentuojama premijų darbuotojams mokėjimo tvarka. Kai premija skiriama darbuotojui pagal pirmą tikslą ir premijos skyrimas yra numatytas darbo sutartyje arba vietiniame teisės akte, pavyzdžiui, darbo apmokėjimo sistemoje (DK 139 str.) arba kolektyvinėje sutartyje, tokiu atveju premijos mokėjimas yra darbdavio pareiga.
Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbdavys su darbuotoju gali susitarti arba darbdavys gali numatyti vietiniame teisės akte, kad premija išmokama, jei darbuotojas pasiekia nustatytus tikslus, darbo rezultatus. Net nutraukus darbo sutartį darbdavys vis tiek turės pareigą išmokėti sutartą ar numatytą premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu darbuotojas ir darbdavys nenusistato kitokio laikotarpio.
„Antru atveju, - akcentuoja specialistė, - kai darbdavys siekia darbuotoją paskatinti, premija išmokama darbdavio sprendimu, o darbuotojas tokios premijos reikalauti negali. Tai yra darbdavio teisė, bet ne pareiga skirti skatinamąją premiją. Pagal Darbo kodekso 140 str. 3 d. darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir jas padaryti prieinamas susipažinti visiems darbuotojams. Be to, darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų arba kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas (DK 34 str.
Kita premijų rūšis - darbdavio iniciatyva skiriamos skatinamosios premijos, kurios, jei skiriamos metų pabaigoje, neretai vadinamos „tryliktuoju atlyginimu“. Šios premijos yra skiriamos darbdavio iniciatyva, darbdaviui įvertinus darbuotojo rodomus rezultatus ir sugebėjimus vykdant darbo sutartyje sulygtą funkciją. Darbuotojo veiklos rezultatai yra vienas iš šios premijos skyrimo kriterijų. Kartais šios rūšies premijų skyrimas neaiškus tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, nes įprastai rezultatų sąvoka siejasi su konkrečių, iš anksto darbuotojui nustatytų rodiklių siekimu.
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė pabrėžia, kad skatinamajai premijai būdingos dvi sąlygos: ji skiriama išimtinai darbdavio valia - nėra teisinės pareigos ją mokėti, t. y. darbdavys pats priima sprendimą skirti premiją. Antra, premija skiriama ne už konkretų atliktą darbą ar pasiektus konkrečius rezultatus, o išskirtinai kaip individualus darbuotojo paskatinimas, apdovanojimas. Teisininkė akcentuoja, kad skatinamosioms premijoms būdingas laikinumas, t. y. Be to, skatinamosios premijos paprastai nėra iš anksto reglamentuotos įmonės arba įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
Šių premijų esminis tikslas - paskatinti darbuotoją. Darbo kodeksas numato darbdaviui teisę nemokėti darbuotojui skatinamosios premijos, jeigu darbuotojas per paskutinius 6 mėnesius padarė darbo teisės normose arba darbo sutartyje nustatytų pareigų pažeidimą (DK 142 str. 2 d.). Pavyzdžiui, jei darbdavys metų pabaigoje nori paskatinti visus darbuotojus premijomis, tokiu atveju jis premijos gali neskirti pažeidimą padariusiam darbuotojui.
Praktika prieš šventes atseikėti premijas valdininkams nėra nauja. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojai už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą gali būti skatinami nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka arba vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) gruodį kiek daugiau nei ketvirtadaliui darbuotojų nuo viso pareigybių skaičiaus išmokėjo vidutiniškai vienos pareiginės algos dydžio vienkartines išmokas, Delfi nurodė ministerijos komunikacijos skyrius.
„Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už socialinio dialogo plėtrą šalyje, socialinį dialogą su darbuotojais puoselėja ir ministerijos viduje, ragina tą daryti kitas organizacijas. Gruodžio mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje paskatinta kiek daugiau nei ketvirtadalis darbuotojų nuo viso pareigybių skaičiaus, jiems skirtos vidutiniškai vienos pareiginės algos dydžio vienkartinės išmokos. Taip įvertinti darbuotojų atlikti darbai, jų indėlis į ministerijos pasiektus tikslus. Kolektyvinėje sutartyje yra numatyta, kad kiekvienų kalendorinių metų IV ketvirtį darbdavys, esant teisiniam pagrindui ir turint sutaupytų darbo užmokesčio lėšų, darbuotojams skiria premijas už vienkartines ypatingos svarbos užduotis“, - rašome atsakyme.
Išmokas 44 darbuotojams ir kariams gruodį paskyrė Krašto apsaugos ministerija (KAM), kai iš viso per metus (įskaitant gruodį) jos skirtos 96 asmenims.
„Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai ir kariai yra skatinami piniginėmis premijomis už ypatingą pasižymėjimą atlikus svarbias užduotis. Tai yra viena iš darbuotojų motyvavimo priemonių. Šios išmokos siekia nuo 30 iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio, priklausomai nuo atliktos užduoties svarbos ir finansinių Krašto apsaugos ministerijos galimybių (sutaupyto darbo užmokesčio fondo lėšų). Iš viso Krašto apsaugos ministerijoje per šiuos metus paskatinti: 33 profesinės karo tarnybos kariai (premija už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje), 55 valstybės tarnautojai (vienkartinė piniginė išmoka, skirta atlikus ypatingos svarbos užduotį) ir 8 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (premija, skirta atlikus ministerijos veiklai ypač svarbią užduotį)“, - Delfi teigė KAM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Asta Galdikaitė.
Finansų ministerijoje gruodį premijas gavo du darbuotojai. „Gruodžio mėnesį Finansų ministerijoje dviem darbuotojams už ypatingos svarbos užduočių atlikimą išmokėtos vienkartinės piniginės išmokos. Vienam jų - buvo išmokėta pareiginės algos dydžio piniginė išmoka, o kitam - pusės pareiginės algos dydžio piniginė išmoka, - dėstoma ministerijos atsakyme. - Vienkartinės piniginės išmokos darbuotojams skiriamos esant įstatymuose nustatytiems skatinimo pagrindams ir pagal poreikį. Jokio išankstinio vienkartinių išmokų mokėjimo ministerija neplanuoja.“
Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) gruodį vienkartines pinigines išmokas gavo 5 darbuotojai. „Minėtų piniginių išmokų dydis svyravo nuo 50 iki 100 procentų darbuotojo pareiginės algos. Tokio pobūdžio išmokos buvo išmokėtos 5 darbuotojams. Tokio pobūdžio išmokos iš anksto neplanuojamos, todėl tiksliai atsakyti, ar ateityje bus mokama, negalime“, - raštu atsakė ŽŪM atstovai. Piniginės išmokos, pasak ministerijos, skiriamos priklausomai nuo konkretaus darbuotojo nuopelno ir kitų teisės aktuose numatytų sąlygų bei ministerijos turimų lėšų.
„2022 m. gruodžio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šeši darbuotojai buvo paskatinti vienkartinėmis piniginėmis išmokomis už kokybės vadybos sistemos LEAN metodo Kaizen pateiktų idėjų įgyvendinimą ir atlikimą, siekiant kokybiškai pagerinti ministerijos veiklą. Vienas darbuotojas gavo 100 proc. dydžio išmoką, o kitiems darbuotojams buvo skirtos proporcingai mažesnės išmokos. Šios išmokos buvo skirtos iš ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų“, - teigė ministerija.
„Gruodžio mėnesį Susisiekimo ministerijos darbuotojams išmokų nėra paskirta. Gruodžio pabaigoje daliai darbuotojų planuojama skirti išmokas už labai gerus metinius darbo rezultatus. Planuojama, kad išmokos neviršys vieno pareiginės algos dydžio, - Delfi nurodė ministerijos Komunikacijos skyrius. - Paprastai dėl vienkartinių išmokų sprendžiama metų pabaigoje, atsižvelgiant į darbuotojo pasiektus rezultatus ir jų svarbą ministerijos veiklai bei darbo užmokesčio fondo likučius.“
Kultūros ministerija dar vertina galimybes skirti premijas darbuotojams, kol kas gruodį jos išmokėtos nebuvo. „Šiuo metu vertinama finansinė situacija ir kitą savaitę paaiškės, ar yra tokių galimybių“, - atsakyme komentavo ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius. Panašiai komentavo ir Aplinkos ministerija. „Švenčių proga Aplinkos ministerijoje premijos nėra mokamos. Kiek žmonių bus paskatinta už papildomus pasiekimus, paaiškės gruodžio gale“, - Delfi teigė ministerijos atstovė Aistė Gadliauskaitė.
„VRM darbuotojai gruodžio mėnesį nebuvo skatinti piniginėmis išmokomis. Vadovaujantis teisės aktais, konkrečiu skatinimo pagrindu piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus. 2022 m. minint valstybines šventes piniginėmis išmokomis už ypatingos svarbos užduočių atlikimą buvo paskatinti 26 VRM darbuotojai“, - pažymima ministerijos atsakyme.
Energetikos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Teisingumo ministerijos atstovai Delfi teigė, kad gruodį darbuotojams premijos ar vienkartinės skatinamosios išmokos nebuvo skirtos.
Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) Komunikacijos skyrius nurodė, kad apskritai ministerijoje nėra tokios praktikos prieš metų pabaigą skatinti darbuotojus. „Ministerijos darbuotojai už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą šį mėnesį nebuvo ir nebus skatinami piniginėmis išmokomis. Tokios praktikos ministerijoje nėra“, - teigė ŠMSM.
Apie premijas paklausta Užsienio reikalų ministerija (URM) patikino, kad „šventiniai priedai darbuotojams nemokami“. Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė teigė negalinti nurodyti, kiek tiksliai skatinamųjų premijų gavo ministerijos darbuotojai, diplomatai gruodį, ar jų gavo. Esą norint tai sužinoti, reikėtų atlikti finansinių srautų analizę.
„Kadangi ministerijos darbuotojų skatinimo priemokos kiekvienu kalendorinių metų laikotarpiu skiriasi bei priklauso nuo skirtingų, jau paminėtų faktorių (nuo darbuotojo etato, papildomo darbo krūvio, sudėtingų užduočių įvykdymo - Delfi), todėl išskaičiuoti tik gruodžio mėnesio ministerijos skatinimo/darbo užmokesčio fondo dalį pagal asmenis, jų užimamas pareigas bei paskirtas priemokas (kam, kokia suma ir kada buvo paskirta) būtų nekorektiška; be to, tam reiktų atlikti ir atskirą ministerijos finansinių srautų analizę. Šiais metais įvairiais laikotarpiais už skirtingus darbus priemokos skirtos 187 diplomatui, 97 valstybės tarnautojams ir 119 darbo sutartininkams“, - teigė P. Levickytė.
tags: #socialine #darbuotojo #apsauga #ir #bonusai