Šiame socialinių sąvokų žinyne apžvelgsime įvairias socialines sąvokas, susijusias su vaikų, paauglių elgesiu, socialinių tinklų įtaka ir interneto saugumu. Aptarsime jų reikšmes, elgesio ypatumus, bendravimo iššūkius bei aktualias problemas, susijusias su skaitmenine era ir socializacija.
Vaiko didelis jautrumas ir socialinės istorijos
Vaiko didelis jautrumas ir patiriami pojūčiai gali būti jam nemalonūs - garsas perdėm šaižus, karšta arba šalta, neskanu, ir nemokėjimas tinkamai apie tai informuoti aplinkinius gali kelti įtampą ir skatinti ieškoti vis naujų būdų kaip vaikui padėti. Iššūkiais gali tapti ir saugumas kelionėje pėsčiomis - tinkamai pereinant gatvę arba keliaujant automobiliu - tinkamai segėti diržus.
Naudojantis šia knyga, bus lengviau vaikui paaiškinti, kokie jausmai gali kilti skirtingose situacijose, padėti suprasti kaip vaikas jaučiasi ir kaip jo patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko.
Knyga „Socialinės istorijos. Saugumas“ yra ketvirtoji iš keturių knygų serijos („Socialinės istorijos. Mokykla“, „Socialinės istorijos. Bendravimas“), kurios bus naudingos 2-11 metų vaikams mokantis tinkamai pasielgti įvairiose įtampos situacijose. Žaismingai ir nuosekliai pateikiami įtampą keliančių situacijų, patyrus nemalonius pojūčius, tokius kaip didelis garsas, nepatinkantis kvapas, skonis, temperatūra, šviesa, prisilietimas, arba saugumo situacijų (apsaugos diržo segėjimo, saugaus ėjimo per gatvę) tinkamo elgesio algoritmai. Aptariamos elgesio priežastys ir pasekmės, galimi sunkumai ir pagalba. Kiekvieno socialinio įgūdžio vaikas mokysis pažingsniui, žaidybinėse veiklose, kurios taip pat apima paruoštus užduočių lapus bei veiklas su rinkinyje esančiomis kortelėmis.
Socialinių tinklų įtaka socializacijai ir jaunimo psichikos sveikatai
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniais tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) buvo 45-54 metų amžiaus interneto vartotojai. Apie 62 proc. gyventojų naudoja internetą ryšiams palaikyti, 72 proc. - naujienoms skaityti, o 54 proc. - bendravimui socialiniuose tinkluose.
Išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia nuo 10 iki 200 kartų per dieną, o kiekvieno kontakto trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. tyrimų atskleidė, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra, viską tam, kad parodytų įdomų, nuotykių pilną gyvenimą, nors tai dažnai neatspindi tiesos.
Kai žmogus visa galva pasineria į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Laikui bėgant, nusivylimas didėja, nes ne tik atrodo, kad aplinkiniai gyvena įdomų gyvenimą, bet ir pats nebeatitinka to susikurto ir afišuojamo „idealaus“ gyvenimo.
Paauglių pažeidžiamumas socialinėje erdvėje
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens tapatumo paieškos, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems kyla įvairių prieštaravimų ir noras rizikuoti. Paauglių elgesys internetinėje erdvėje tampa vis rizikingesnis - jie kontaktuoja su nepažįstamais asmenimis, lankosi smurtinio ir seksualinio turinio svetainėse, dažnėja elektroninės patyčios.
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais ir bendraamžiais nėra tvirti, dažniau ieško bendravimo galimybių internete, tačiau rizikingas elgesys interneto erdvėje neigiamai veikia jų socialinio gyvenimo kokybę, taip pat fizinę ir psichinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
JAV sveikatos ir socialinių paslaugų departamento duomenimis, net 95 proc. jaunimo naudoja socialinius tinklus, kur gali susirasti bendruomenes ir bendrauti, tačiau dažnai susiduria su netinkamu ir žalingu turiniu, kuris gali normalizuoti savęs žalojimą bei savižudybę. V. Murthy ragina politikus sugriežtinti socialinių tinklų saugumo standartus bei technologijų bendroves atsakingiau vertinti poveikį vaikams.
Dezinformacijos plitimas ir kova su ja
Socialiniuose tinkluose matoma informacija gali būti kruopščiai suplanuota manipuliacija, o mūsų kasdienybė vis labiau priklauso nuo socialinių medijų. Ar esame išmokę atskirti melagingą informaciją nuo tiesos? Propaganda dažnai neviešai manipuliuoja emocijomis, atrenka faktus, stiprinančius tam tikrus naratyvus, o dezinformacija formuoja informacinius burbulus, kuriuose žmonės gauna tik jiems patinkančią informaciją.
Socialiniai tinklai tapo pagrindine platforma klaidinančios informacijos plitimui, ypač rinkimų, pandemijų ir kitų politinių procesų metu. Pavyzdžiui, JAV ir Europos šalyse rinkimų kampanijų metu socialinės medijos buvo naudojamos viešajai nuomonei formuoti, o COVID-19 pandemijos metu plito melaginga informacija apie virusą ir vakcinas, kelianti pavojų visuomenės sveikatai.
Stambios korporacijos taip pat naudoja socialinius tinklus savo įvaizdžiui formuoti ir vartotojų elgesiui paveikti, pasitelkdamos nuomonės formuotojus bei tikslinę reklamą. Besaikis socialinių medijų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai, sukelti nerimą, depresiją ir savivertės problemas, ypač jaunų žmonių tarpe.
Atsisakymo būdai ir medijų raštingumo svarba
Norint padėti visuomenei atpažinti manipuliacijas socialiniuose tinkluose, būtina išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Svarbu naudotis faktų tikrinimo priemonėmis ir ugdyti skaitmeninės higienos įpročius. Valstybinės institucijos turi įtraukti medijų raštingumo ugdymą mokyklose, remti nepriklausomą žurnalistiką ir skatinti socialinių medijų platformų atsakomybę už dezinformaciją.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Dirbtinio intelekto sprendimai, įskaitant natūralios kalbos apdorojimą ir sentimentų analizę, padeda efektyviau kovoti su dezinformacija, greitai įvertinant informacijos patikimumą. Šie įrankiai mažina propagandos poveikį ir skatina atsakingą informacijos sklaidą.
Šeimos ir draugų įtaka socialinių tinklų naudotojams
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnumas ir rizikos patyrimas glaudžiai susiję su šeimos psichologine atmosfera, kuri yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių užsiimant pavojinga veikla internete.|
Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, todėl faktų tikrinimas dažnai neatliekamas, o informacijos srautas yra labai įvairus, formuojantis specifinį pasaulio vaizdą. Tai sukuria riziką priimti daugumą dalykų kaip tiesą, nepaisant to, kad dalis informacijos yra apgaulinga ir manipuliatyvi.
Informacijos patikimumo vertinimo tyrimas
Tyrime dalyvavo 60 respondentų - studentai ir įmonės darbuotojai, skaitę straipsnius su teigiamais, neigiamais ir be komentarų. Rezultatai parodė, kad komentarų poveikis informacijos patikimumui buvo nereikšmingas. Taip pat nebuvo skirtumo tarp grupių, atlikusių darbinės atminties užduotis ir ne.
Tačiau pastebėta, kad jauni žmonės dažnai ieško informacijos socialiniuose tinkluose, nesitarę su šeima ar mokytojais, ir ne visada kritiškai vertina rastą informaciją. Be to, nuomonių lyderiai socialiniuose tinkluose gali daryti įtaką jauniems žmonėms, kas dar labiau komplikuoja objektyvų požiūrį į informaciją.
Tyrimo metu nustatyta, kad dažnas socialinių tinklų lankymas didina pasitikėjimą jose skelbiamais faktais, nepaisant jų tikrumo. Todėl medijų raštingumo ir kritinio mąstymo ugdymas yra itin svarbus siekiant išvengti klaidingos informacijos priėmimo ir neigiamos įtakos formavimosi.
Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas šiuolaikiniame ugdyme
Medijų raštingumas - gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti neigiamo poveikio ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos. Tai taip pat gebėjimas kurti medijų turinį bei suvokti jų vaidmenį visuomenėje.
Kritinis mąstymas padeda suprasti, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, todėl svarbu nepasitikėti ja aklai. Tokie įgūdžiai nėra įgimti, juos būtina ugdyti ypač jaunimui, integruojant švietimą įvairiuose mokslo dalykuose.
Iki 2020 m. medijų raštingumas buvo planuotas kaip privaloma mokyklų dalis, o Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija kartu su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu atidarė pirmąją Lietuvoje medijų klasę. Be to, siūloma įtraukti interaktyvių mokymo metodų, tokių kaip netikrų naujienų atpažinimas, tikslinga informacijos paieška ir vizualinės medžiagos analizė, stiprinant kritinį mąstymą ir medijų raštingumą.
Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas padeda išvengti žalingos informacijos priėmimo ir leidžia susiformuoti pagrįstą nuomonę, apsaugančią nuo manipuliacijų socialiniuose tinkluose.
tags: #socialiniu #savoku #zinynas