Tokie pakeitimai įtvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtuose Šalpos pensijų įstatymo pakeitimuose, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė. Projektui dar turės pritarti Seimas. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, pakoregavus įstatymą, pensijų sistema taps paprastesnė ir teisingesnė. „Siekiame užtikrinti sklandesnį išmokų mokėjimą ir išvengti situacijų, kai žmonės, laukdami sprendimų dėl pensijų, lieka be pajamų. Tai svarbus žingsnis stiprinant socialinį saugumą ir pasitikėjimą sistema“, - sako J. Zailskienė.
Gyventojus painiojo galiojanti tvarka
Siekdami paremti pačias mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunančius žmones, jiems skiriamos socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijos priemokos. Kiekvienų metų vasario mėnesį pensijos priemokų gavėjai susiduria su situacija, kai jų gaunama bendra išmokų ir pensijos priemokų suma vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, sumažėja. Tai susiję su jų išmokėjimo terminais: socialinio draudimo pensijos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o pensijos priemokos - už praėjusį. Taigi, lig šiol sausio mėnesį mažų pensijų gavėjams išmokama indeksuota socialinio draudimo pensija už einamąjį mėnesį ir pensijos priemoka, apskaičiuota vertinant gruodžio mėnesio pensijos dydį, o apskaičiuojant vasario mėnesį išmokėtiną pensijos priemokos sumą vertinamas jau indeksuotos ir sausio mėnesį išmokėtos socialinio draudimo pensijos dydis, dėl to pensijos priemoka sumažėja.
Kas keičiasi priemokų gavėjams?
Pensijos priemoka būtų mokama už einamą mėnesį, atsižvelgiant į už tą patį mėnesį (jeigu pensija mokama už einamąjį mėnesį) arba už praėjusį mėnesį (jeigu pensija mokama už praėjusį mėnesį) priskaičiuotų pensijų sumą ir einamąjį mėnesį galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį. Pavyzdžiui, pensijos priemoka už vasario mėnesį bus mokama, atsižvelgiant į už vasario mėnesį priskaičiuotą socialinio draudimo senatvės pensijos (kuri mokama už einamąjį mėnesį) dydį ir už sausio mėnesį priskaičiuotą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją (nes ši pensija mokama už praėjusį mėnesį) bei vasario mėnesį galiojantį MVPD.
Šalpos pensijos - kol laukiama informacijos iš užsienio
Vienas iš socialinės apsaugos sistemų ES šalyse koordinavimo principų - socialinio draudimo laikotarpių skirtingose valstybėse narėse sumavimas. Tai reiškia, kad nustatant asmens teisę į pensiją, atsižvelgiama ir į kitoje valstybėje narėje įgytą stažą. Todėl kai asmuo, dirbęs skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kreipiasi į „Sodrą“ dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, būtina surinkti informaciją apie šio asmens socialinio draudimo laikotarpius visose valstybėse narėse, kuriose jis yra dirbęs. Jeigu asmuo neturi minimaliojo pensijų socialinio draudimo stažo Lietuvoje, socialinio draudimo pensija jam neskiriama, kol nepatvirtinamas kitose valstybėse įgytas stažas. Dėl skirtingų administracinių procedūrų vykdymo terminų, šios informacijos patvirtinimas kartais užtrunka iki pusės metų ir ilgiau, o tuo metu pensija asmeniui negali būti paskirta.
Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma nustatyti galimybę asmenims tuo laikotarpiu, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio valstybės socialinio draudimo pensijai skirti bei informacijos apie šių asmenų teisę gauti užsienio valstybės pensiją, gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Apribojimai asmenims, turintiems teisę į ES institucijų pensijas
Pastaruoju metu atsiranda asmenų, dirbusių ES institucijose ir gaunančių pensijas iš ES institucijų pensijų sistemos, tačiau nepersikėlusių savo pensinių teisių pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tokie asmenys įgyja teisę gauti šalpos pensiją arba pensijos priemoką Lietuvoje. Toks teisinis reguliavimas neatitinka nei šalpos išmokų, nei pensijos priemokų paskirties - užtikrinti minimalias pensines pajamas ir valstybės biudžeto lėšomis remti mažiausių pensijų gavėjus. Siūloma neskirti šalpos pensijų ir pensijų priemokų, jeigu asmuo turi teisę gauti tokio paties arba didesnio dydžio Europos Sąjungos institucijos mokamą pensiją.
Pensijų kompensavimo klausimas keliauja į Seimą
Pensijų kompensavimo klausimas keliauja į Seimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė antradienį Seimui pateiks svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma 2016 m. pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos pensijos. Pirmadienį, balandžio 28-ąją, Vyriausybė svarstė ir pritarė pensijų kompensavimo mechanizmui, tad Konstitucinio Teismo sprendimas bus pradėtas įgyvendinti, kai tik Seime bus sulaukta parlamentarų pritarimo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti kompensavimo mechanizmą senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pensijos pagal Laikinąjį įstatymą 2010-2011 metais sumažėjo dėl Vyriausybės patvirtintų mažesnių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Tokia tvarka buvo sumažintos visos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, kurių dydis viršijo 650 Lt.
Kaip bus kompensuojama?
Jeigu asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji pensijos dalies suma neviršija 100 litų, ją visą ir gaus 2014 metų ketvirtojo ketvirtį paskutinįjį mėnesį. Jei apskaičiuota pensijos dalies suma viršija 100 litų, tačiau, išmokėjus jos dalį 2014 metų ketvirtąjį ketvirtį, lieka mažiau nei 100 litų, likusi suma išmokama 2015 metų pirmojo ketvirčio paskutinįjį mėnesį. Jei apskaičiuota dalis suma viršija 100 litų ir išmokėjus jos dalį (20 procentų) lieka daugiau nei 100 litų, tačiau 40 procentų visos apskaičiuotos dalies sumos neviršija 100 litų, priklausanti išmokėti atitinkamais metais dalis išmokama viso dydžio atitinkamų kompensavimo metų pirmojo ketvirčio paskutinįjį mėnesį. Numatoma, jog mažesnės nei 100 litų kompensacijos bus išmokėtos iš karto - iki gruodžio mėnesio, o jei jos yra didesnės, tuomet šiais metais bus išmokėta 20 proc. dalis, o likusi dalis - po 40 proc. - 2015-2016 metais. 2010-2011 metais buvo sumažintos visos 650 litų viršijusios pensijos.
Kiek tai kainuos valstybei?
Pensijoms kompensuoti reikės apie 450 mln. litų. Pirmaisiais kompensavimo metais siūloma išmokėti penktadalį praradimų, tad 2014 metais reikės apie 90 mln. litų, o antraisiais ir trečiaisiais kompensavimo metais - atitinkamai apie 180 mln. litų kasmet. Įstatymo projekte numatoma, kad pensijoms kompensuoti lėšos skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Pasak „Sodros“ vadovo Mindaugo Sinkevičiaus, vidutinis kompensacijos dydis - 1044 litai, joms reikės maždaug 450 mln. litų: šiemet - apie 90 mln. litų, o 2015 ir 2016 metais - po 180 mln. litų.
Laikas ir administracija
„Mes neturime fizinių galimybių viską atlikti per kelis mėnesius. (...) Pirmasis pasiruošimo etapas - programinė įranga. Šis darbas truko tris mėnesius, o dabar nuo rugpjūčio reikės priimti kiekvienam žmogui sprendimus, kokią kompensaciją jis gaus“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, 500 tūkst. gyventojų, kuriems bus kompensuotos pensijos, rugsėjo pradžioje asmeniškai gaus „Sodros“ laišką su paskaičiuotu kompensacijos dydžiu. Pinigai jiems bus išmokami kiekvieno metų ketvirčio pabaigoje.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje
Politiniai ir visuomeniniai aspektai
Priėmus Įstatymo projektą bus iš dalies įgyvendintas Konstitucinio Teismo Nutarimas. Atsižvelgiant į šalies finansines galimybes bus kompensuota dalis pensijų praradimų, susidariusių dėl 2010-2011 metais taikyto Laikinojo įstatymo nuostatų, dėl to padidės minėtų pensijų gavėjų pajamos. Pirmadienį politinėje taryboje bus pristatytas per krizę sumažintų pensijų dalies išmokėjimo planas, kurį pateiks finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Labai tikėtina, kad parlamente procedūros neužtruks, nes valdančiosios daugumos politinė taryba yra priėmusi sprendimą, kad Vyriausybė įstatymų projektus turi pateikti iki gegužės 1-osios.
Vyriausybė siūlo iki 2015 metų gegužės atidėti sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmo kūrimą. Kas svarbiau, jog pirmiausia būtų pasirūpinta socialiai jautriausia visuomenės dalimi - pensininkais. Yra net keletas priežasčių, kodėl atlyginimo kompensavimo teks palaukti metus. Pirma ir, ko gero, pati svarbiausia - pyragas nėra toks didelis, kad jo užtektų visiems. O Vyriausybė negali ignoruoti įsipareigojimų, susijusių su finansine drausme, valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos turi likti subalansuotos. Paprastai tariant, valstybė negali dalinti skolinto pyrago. Antra, šiuo metu susidariusi sudėtinga geopolitinė situacija, kurią sąlygoja Rusijos ir Ukrainos santykių krizė, kelia riziką ir Lietuvos ekonomikos stabilaus augimo tendencijoms. 2014 m. kovo 29 d. pasirašytame Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime akcentuojamas Lietuvos strateginis siekis sustiprinti savo gynybinius pajėgumus bei vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus. Susitarime numatoma, kad tam nuosekliai turi būti didinamas finansavimas krašto apsaugai.
Viešosios reakcijos ir papildomos temos DELFI
Premjerui Algirdui Butkevičiui prakalbus apie pensijų kompensavimą dar šiemet iš viršplaninių „Sodros“ pajamų, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, šiais metais kompensavimui prireiks apie 90 milijonų litų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė valdančiųjų kalbas apie naujus mokesčius vadina priešrinkiminiais nusišnekėjimais. Jos nuomone, norint kompensuoti sumažintas senatvės ir invalidumo pensijas naujų mokesčių apskritai nereikia, lėšų esą turėtų pakakti iš ekonomikos augimo gavus papildomų pajamų.
DELFI skaitytojas: Pasipiktinusio piliečio laiškas valdžiai: kada šitas absurdas baigsis? Pirmasis mano klausimas valdžiai - kada visas šitas absurdas baigsis? Kada išauš ta diena, kai valdžia savo piliečiams pasakys: „jau gana mokesčių, biudžetas subalansuotas, daugiau jokių mokesčių nebebus“. Žinau, kad to tikėtis naivu, bet jei mes, paprasti piliečiai, neapginsime savo finansų, tuomet...
Š. Ruzgys. Pensijų kaupimui - 10 metų. Ką pasiekėme?
Pensijų sistemos kontekstas ir antros pakopos aktualijos
Pensijų fondai - investiciniai fondai, skirti kaupti ateities lėšas senatvei. Lietuvoje egzistuoja 3 pakopų pensijų fondai: I pakopa - valstybinė pensijų sistema, kuria rūpinasi „Sodra”; II pakopa - įmokos į pasirinktus investicinius fondus, kai prie privačių įmokų prisideda ir „Sodra”; III pakopa - savarankiškas asmens taupymas, naudojantis tam tikromis valstybės lengvatomis. II pakopos pensijų reforma suteikė gyventojams naujų galimybių, tarp jų - ir nenutraukiant kaupimo vieną kartą per visą laikotarpį atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos
Laidoje „Jūs rimtai?“ dalyvavęs ekonomistas priminė ir kaimyninės šalies pavyzdį. „Mes matėme panašius procesus Estijoje. Bet bent jau Estijoje didžioji dalis tų pinigų nebuvo išleista. Apie pusė pinigų buvo arba investuota, arba liko kaip indėliai bankuose. Tai net ir pasiėmę iš pensijų fondų jie neskubėjo tų pinigų išleisti. Bet bus, aišku, tas efektas“, - teigė N. Mačiulis.
Išėmimai, rizikos ir vartojimo poveikis
Kaupimą antroje pensijų pakopoje nutraukę gyventojai jau netrukus sulauks dalies savo sukauptų lėšų. „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis įvardijo, kur gali nukeliauti atsiimti pinigai bei pabrėžė patį blogiausią scenarijų. „Yra labai platus spektras gyventojų, ką jie planuoja daryti, - apie tai, kur gali būti išleisti antrosios pensijų pakopos pinigai, kalbėjo N. Mačiulis. - Priklauso nuo to, kiek turėjo apskritai sukaupę tų lėšų. Jeigu ta suma nėra didelė, turbūt papildys savo kasdienes išlaidas, turbūt nesvarstys apie alternatyvias investavimo galimybes. Kažkas iš tiesų turi spaudžiančių buitinių problemų. Reikia ar tai šaldytuvo, ar gruzdintuvės oro, dar kažko, seniai išsvajoto. Gal kažkas turi pakankamai daug santaupų ir šiek tiek trūko, kad automobilis ar būstas būtų įsigytas.“
Pranešimas spaudai: 25 proc. sumos atsiėmimas iš antros pensijų pakopas: 7 teisininko atsakymai. Nors pats sprendimas skamba paprastai, praktikoje jis kelia daug klausimų: kas gali juo pasinaudoti, kokios ribos taikomos, ar spren...
Saugumas: sukčiavimas ir prevencija
„Pernai sukčiai iš Lietuvos gyventojų bandė išvilioti daugiau nei 50 milijonų eurų, - įvardijo N. Mačiulis. - Neabejoju, kad šiemet ta suma bus 100 milijonų.“ N. Mačiulis pabrėžė ir technologijų tobulėjimą bei tai, kaip tuo naudojasi sukčiai. „Gali būti, kad močiutė ar senelis sulauks skambučio iš anūko ir anūko balsu bus prašoma pagalbos, - kalbėjo ekonomistas. - Labai lengva sugeneruoti, jeigu tie žmonės savo socialiniuose tinkluose arba viešai kalbantys žmonės. Jų balso įrašų yra daug.“ Tad ar sėdant prie Velykų stalo šįmet svarbiausia tema - kaip apsisaugoti nuo sukčių ir nepakibti ant jų kabliuko? „Gal neužduokime tono, kad tik apie pinigus ir sukčius prie Velykų stalo, visuomet turbūt yra gražesnių temų šeimoje, bet tai yra tai, apie ką visi turėtų pagalvoti. Ne tik tie, kurie atsiėmė lėšas iš pensijų fondų, nes sukčiai yra pasiruošę“, - pabrėžė N. Mačiulis ir pridūrė, kad budrumo reikia ir jauniems, ir vyresniems.
Kiti susiję dalykai ir visuomenės nuomonė
Gyventojams atsiėmus antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas ir dėl to smarkiai išaugus prekybininkų pardavimams, verslo atstovai sako pastebintys, kad didelius pirkinius žmonės planavo iš anksto, tai nebuvo spontaniški sprendimai. Vygantas Tuzas pastebi, kad daugeliui privačiuose pensijų fonduose kaupiama pensija atrodo kaip tolimos ateities garantija. Tačiau praktika rodo, kad šios lėšos tampa aktualios ir santuokos nutraukimo bylose. Nors šios kaupiamos lėšos gali atrodyti „neliečiamos“, tačiau santuokos metu sukaupta jų vertė gali siekti tūkstančius.
Skaičiai ir tendencijos
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, per pirmus tris mėnesius iš antrosios pensijų pakopos iš viso pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių. Tai yra beveik 550 tūkst. žmonių, antros pakopos pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto - 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų valstybės subsidijos - „Sodrai“. Nepaisant reformos, antros pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o trečiosios pakopos fondų - 10,4 proc. Skaičiuojama, kad gyventojai antrosios pakopos fonduose šiuo metu yra sukaupę 6,8 mlrd. eurų, trečiosios pakopos - apie 663 mln. eurų.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Išėjusieji iš II pakopos | ~550 tūkst. (40%) |
| Prarasta turto II pakopoje | 4,4 mlrd. eurų |
| Grąžinta gyventojams | 2,9 mlrd. eurų |
| Valstybės subsidija „Sodrai” | 1,3 mlrd. eurų |
| Antros pakopos sukaupta | 6,8 mlrd. eurų |
| Vidutinė II pakopos grąža nuo metų pradžios | 9% |
Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys: M. Zasčiurinskas. Pensininkė: nereikia man tų papildomų 10 Lt. Valdantieji šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje žada didinti mažiausias pensijas 10 litų. Be to, nuo kitų metų numatoma 100-150 litų didinti minimalią mėnesio algą bei didinti ligos išmokas. Tariamasi ir dėl galimybės didinti bazinį atlyginimo dydį biudžetininkams ne valstybės tarnautojams.
tags: #delfi #lt #del #pensiju #kompensavimas