Kiekvienam darbuotojui naudinga žinoti - kaip apskaičiuojami ir kada turi būti išmokami jo atostoginiai. Juk atostogos - vienas iš geriausių įvykių per metus, kurias kiekvienas nori praleisti įdomiai, smagiai ir turiningai.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pateikė aiškesnius nurodymus dėl atostoginių skaičiavimo, papildydama juos praktiniais pavyzdžiais. Nors pati atostoginių apskaičiavimo tvarka nebuvo keista, VDI specialistai primena esmines taisykles: VDU skaičiuojant įtraukiamas tik darbo užmokestis už faktiškai atliktą darbą.
Straipsnyje išsamiai atsakysime, kada mokami atostoginiai, kiek pinigų galima tikėtis, kaip apskaičiuojama atostoginių suma pagal išdirbtas darbo dienas. Taip pat straipsnio gale rasite atostogų prašymo formą.
O jeigu atostogauti norima užsienyje ar Lietuvos kurorte - greičiausiai tai kainuos daugiau, todėl iš anksto reikia planuoti savo biudžetą ir numatyti poilsio išlaidas.
Kasmetinių atostogų skaičiavimas
Kasmetinių atostogų privaloma išleisti darbuotoją bet kartą per metus. Darbuotojui dirbant 5 darbo dienas per savaitę - jam priklauso 20 darbo dienų atostogų. Jeigu dirbama kintančiu darbo grafiku - darbdavys privalo suteikti darbuotojui 30 dienų trukmės atostogas.
Taip pat skaitykite: Biuletenis ir atostogų išmoka
Specifinėmis darbo sąlygomis dirbantys, patiriantys didesnę protinę įtampą asmenys gali turėti pailgintas atostogas. Darbuotojas gali prašyti kasmetinių atostogų, jeigu darbovietėje yra išdirbęs daugiau nei 6 mėnesius.
Svarbu! Švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Koks atlyginimas jums priklauso už kasmetines atostogas priklauso nuo to, kokį darbo užmokestį gavote per paskutinius 3 mėnesius. Apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDI) per paskutinius tris mėnesius. Darbdavys turi mokėti vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną atostogų dieną.
VDI specialistai primena esmines taisykles: VDU skaičiuojant įtraukiamas tik darbo užmokestis už faktiškai atliktą darbą. Į VDU neįskaičiuojamos išmokos, tokios kaip atostoginiai, ligos pašalpa, dienpinigiai, kompensacijos už nekonkuravimą, mokėjimai už prastovas ar premijos švenčių proga. Nedirbtas laikas, kai darbuotojas nebuvo įmonėje, taip pat neįtraukiamas į VDU skaičiavimą - tiek dienos, tiek valandos.
Įprastai VDU skaičiuojamas kaip dieninis. Visgi, jei darbuotojo darbo dienos trukmė skiriasi, tuomet naudojamas valandinis vidurkis. Skaičiuojamasis laikotarpis - paskutiniai trys mėnesiai iki atostogų pradžios. Jei per šį laiką darbuotojas nedirbo ir negavo užmokesčio, VDU skaičiuojamas remiantis sutartimi numatytu darbo užmokesčiu. Tokiu atveju apskaičiuojamos sumos, kurias darbuotojas būtų gavęs, jei būtų dirbęs, ir padalinamos iš to laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal grafiką.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas vaiko neįgalumas?
Jei darbo laiko norma pasikeitė per laikotarpį, už kurį suteikiamos atostogos, VDU rekomenduojama skaičiuoti vadovaujantis patvirtinta tvarka, tačiau išmokos dydis turėtų būti pritaikytas pagal realiai dirbtą darbo laiką. Suteikiant atostogas savaitėmis, VDU mokamas atsižvelgiant į nustatytą darbo laiką tam darbuotojui.
Kai atostogos prasideda vieną mėnesį, o baigiasi kitą, VDU apskaičiuojamas vieną kartą, remiantis paskutiniais trimis mėnesiais iki atostogų pradžios. Šis laikotarpis nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar atostoginiai mokami iš anksto, ar kartu su atlyginimu.
Teisės aktai nenurodo, kaip apskaičiuoti atostoginius, kai darbuotojas pradeda vykdyti papildomas darbo funkcijas.
Vyriausybės nustatytos taisyklės liepia VDU skaičiuoti iš paskutiniųjų trijų mėnesių domenų.
Atostoginių mokėjimo laikas ir sąlygos
Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų, pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (DK) 130 str. 2 d. nuostatą. Jeigu atostogų dienų yra daugiau nei 20 d.d., už likusias dienas atostoginiai išmokami atostogų metu, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia 3 pakopos pensijų sistema?
Darbuotojui pateikus prašymą, kad atostoginių suma būtų mokama tą dieną, kaip įprastas darbo užmokesčio mokėjimas, tokiu atveju pinigai prieš pat atostogas nėra pervedami.
Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą. Taip išmokėti atlyginimą patogu, kai imamos tik kelios dienos atostogų.
Ką daryti, jeigu laiku nesumokėjo atostoginių? Darbo kodeksas (DK) numato, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų. Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose.
Atostoginių išmokėjimas kartu su atlyginimu Atostoginiai už ilgesnes nei kasmetines atostogas mokami įprasta atlyginimo mokėjimo tvarka.
Pavyzdžiui, darbuotojas 2025 metais turėjo sukaupęs 10 nepanaudotų atostogų dienų, o 2026 metais prie jų prisidėjo einamųjų metų atostogos ir jis nusprendė išeiti 30 kalendorinių dienų atostogų. Tokiu atveju darbdavys privalo ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atostogų pradžios išmokėti atostoginius už 20 darbo dienų, o už likusias 10 dienų atostoginiai išmokami įprasta tvarka kartu su darbo užmokesčiu.
Taigi, jeigu jūsų atostogos liko nepanaudotos, pvz. 10 dienų, tai jas galite prisidėti prie kitų metų atostogų, turėsite 30 dienų atostogų ir už visas jas gausite atostoginius.
Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai. Taigi, jeigu išeinate iš darbo ir turite sukaupę 30 darbo dienų atostogų per 2 metus, galite tikėtis kompensacijos už visas atostogų dienas ar valandas.
Kas gali sumažinti arba padidinti atostoginius?
Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas. Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - jūsų vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.
Atostoginius gali padidinti: apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį.
Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.
Atostoginių dydis nesikeis: jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose. Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką. Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų. Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką. Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų. Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų. Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių. Daugiau apie tai skaitykite atostoginių išmokėjimas.
Anot mokesčių konsultantės, pirma priežastis, dėl kurios atostoginių suma būtų pati didžiausia, - kai prieš atostogų mėnesį trijų mėnesių laikotarpiu yra gauta didžiausia alga, įskaitant ir mėnesio priedus. Antra priežastis - jeigu darbuotojui už darbo rezultatus buvo išmokėta metinė ar trumpesnio laikotarpio premija, kuri taip pat didina atostoginių sumą.
„Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų ieškoti palankiausių laikotarpių. Jeigu darbuotojo alga nekinta, įprastai ir atostoginių suma bus labai panašaus dydžio, t. y. tokio paties dydžio kaip ir alga“, - aiškina J. Navikienė.
Kaip pačiam apskaičiuoti savo atostoginius?
Dėl tikslaus atostoginių skaičiavimo galima kreiptis į buhalterį, kuriam nebus sudėtinga pateikti tikslų atsakymą dėl atostogų apmokėjimo. Norint preliminariai pačiam žinoti ar numatyti savo atostoginius, svarbu rinkti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius. Tokį lapelį darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį. Jame nurodomas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas arba valandas.
Turinčiam tokius lapelius darbuotojui tereikia paskaičiuoti trijų mėnesių vidurkį prieš atostogas ir jis žinos, kiek gali tikėtis gauti atostoginių.
Tačiau jeigu darbuotojo atostogos atidedamos daugiau nei 3 metams, tai po 3 metų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jos gali būti nubrauktos ir už jas atlyginimo neprivaloma mokėti. Jos nepasibaigia automatiškai, tačiau darbdavys gali nebesuteikti jų, jei darbuotojas per 3 metus nesikreipia, ir kompensacija taip pat nebeprivaloma, jeigu nėra reikalavimo suteikti.
Kada kyla sunkumų skaičiuojant atlyginimą už kasmetines atostogas?
Lietuvos buhalterių ir auditorių sąjungos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, dažnai susiduriama su problema dėl neteisingai apskaičiuotų atostoginių. Dažniausiai klausimai iškylą apskaičiuojant vidurkį, nes ne visada darbuotojas dirba tipinę darbo savaitę, kartais dirbama pagal iškvietimą, nėra pastovaus grafiko, dirbama vieną mėnesį darbo dienomis, kitą mėnesį - valandomis.
Auditorė, mokesčių konsultantė Jurgita Navikienė „Delfi“ paaiškino, kaip skaičiuojami atostoginiai ir kada atostogauti apsimoka labiausiai. Anot jos, atostoginiai skaičiuojami, neįtraukiant apmokėjimo už nedirbtą darbuotojo laiką - prastovos, nedarbingumo, nemokamų atostogų ir pan. Todėl paskelbta prastova ar nedarbingumas jokios įtakos darbuotojo kasmetinėms atostogoms po karantino dažniausiai neturės.
„Kasmetinės atostogos taip pat „užsidirbamos“, kai darbuotojas serga ar yra prastovoje. Antra, apskaičiuojant atostoginius, anksčiau gautas atlyginimas už prastovą arba darbuotojui išmokėta nedarbingumo pašalpa iš darbdavio taip pat įtakos atostoginių dydžiui neturi. Minėtos išmokos nėra įtraukiamos, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį“, - aiškina J. Navikienė.
Kada atostoginiai gali sumažėti?
Vis dėlto yra situacijų, kai atostoginiai darbuotojui gali sumažėti. Jeigu prastova ar nedarbingumas tęsiasi ilgiau, pavyzdžiui, tris ir daugiau mėnesių ir iš karto po to darbuotojui suteikiamos atostogos, tuomet iškyla klausimas - kaip skaičiuoti atostoginius?
„Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, reikia vidutinį darbo užmokestį ir juo remiantis paskaičiuoti atostoginius iš darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. O darbo sutartyje ne visada įmanoma tiksliai nustatyti visas darbo užmokesčio dalis - ne tik pagrindinę - bazinę darbo užmokesčio dalį, bet ir priedus bei kitas dalis. Todėl, pavyzdžiui, nesant nustatytos stabilios mėnesio priedo sumos, darbuotojui vidutinis darbo užmokestis gali būti paskaičiuotas tik iš pagrindinės darbo užmokesčio dalies, vadinasi, atostoginiai gali sumažėti“, - pavyzdį pateikia auditorė, tačiau pažymi, kad tai nelaikoma darbdavio piktnaudžiavimu.
Visgi ji pabrėžia, kad sudarant darbo sutartį, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai aprašytos visos sudėtinės darbo užmokesčio dalys ir (ar) apskaičiavimo metodika. Tuomet atostoginių suma būtų stabilesnė. „Deja, ne visi darbdaviai dar tai yra numatę“, - sako pašnekovė.
Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių, nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo, t. y. sumažinimo, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti, rašoma pranešime.
J. Navikienė pateikė pavyzdį, kaip būtų skaičiuojami atostoginiai darbuotojui, per mėnesį uždirbančiam 1000 Eur „į rankas“. Jeigu darbuotojas birželio mėnesį planuoja išeiti atostogauti, tuomet atostoginiai būtų skaičiuojami iš kovo, balandžio ir gegužės mėnesio duomenų. Tarkime, darbuotojui nuo kovo 16 d. paskelbta prastova, kuri tęsiasi iki gegužės 31 d. Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, skaičiuojant atostoginius, reikia įtraukti tik atlyginimą už darbą, bet ne apmokėjimą už prastovą. Jeigu darbuotojas per vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį - kovą, balandį ir gegužę - dirbo tik nuo kovo pirmos iki penkioliktos dienos ir už pusę kovo mėnesio buvo išmokėta, pavyzdžiui, 500 eurų alga, nes dirbo tik pusę mėnesio, vadinasi, atostoginiai už 20 darbo dienų kasmetinių atostogų arba keturias savaites atostogų būtų 1000 eurų. Tai reiškia, kad dėl prastovos paskelbimo darbuotojas nenukentės - šiuo atveju atostoginiai nesumažės.
Ar darbuotojas po prastovos nepraras teisės į atostogas?
VDI atkreipia dėmesį į dar vieną darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualų klausimą - ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.
VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
„Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai. Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas“, - pranešime žiniasklaidai rašo VDI.
Ar darbdavys gali neleisti vasarą atostogauti?
Maža to, kai kurie darbuotojai nerimauja, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.
„Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti“, - informuoja VDI.
VDI primena, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.
tags: #ar #atostoginiai #skaiciuojami #nuo #sodros