Priklausomybė nuo interneto - tai patologinis potraukis, nenumaldomas noras naudotis internetu, kliudantis kasdieninei, įprastai veiklai. Veikla tampa problemine, kai naudojimasis internetu ar vaizdo žaidimai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui: santykiams su šeima ir draugais, poilsiui, darbui, mokslui ar laisvalaikiui bei neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą. Jeigu pastebėjai, kad tau tinka daugelis probleminio interneto naudojimo požymių, stenkis keisti savo įpročius.
Pradėk nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, pasistenk laiku eiti miegoti, kad išmiegotum 8-9 val. per parą. Naršant internete kas 1 val. daryk pertraukas. Dirbk nesiblaškydamas - kiekvieną rytą sugalvok 3 svarbiausius dienos darbus ir tik juos atlikęs įsijunk internetą. Atrask kitą tau patinkančią veiklą, kurios metu nereikia naudotis internetu, kompiuteriu ar telefonu, pvz., sportuok, skaityk knygas. Kelkis bei eik miegoti tuo pačiu metu. Daugiau laiko praleisk su šeima, draugais. Pabandyk išjungti arba nutildyti pranešimo žinutes (angl. notifications). Kai jos ateina pastoviai, jauti norą nuolat tikrinti telefoną ir į jas greitai reaguoti. Kai pranešimai išjungiami, atgauni kontrolę: gali pats spręsti, kada žiūrėsi į telefoną.
Tyrimai rodo, kad interneto ryšio išjungimas arba telefono padėjimas toliau padidina mokymosi ar darbo efektyvumą. Analogiškų technologijų (rankinio laikrodžio, žadintuvo) naudojimas vietoj išmaniojo telefono gali sumažinti piktnaudžiavimą, pvz.,., socialiniais tinklais. Jeigu kyla pastebimi sunkumai, vertėtų kreiptis į psichologą ar psichikos sveikatos specialistą. Žiūrėti, kaip artimąjį valdo priklausomybė, gali būti nepaprastai sunku. Jeigu turite įtarimų, kad artimasis turi priklausomybę nuo interneto, pabandykite su juo pakalbėti. Priklausomybė dažnai skatina izoliaciją ir gėdą, ypač dėl jos stigmos.
Vienas iš šių dienų aktualijų - vaikų susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais. Kiekvienas žmogus turi įvairių pomėgių, tačiau ne visi įpročiai tampa priklausomybėmis. Kompiuteriniai žaidimai tampa emocinio nepasitenkinimo kompensavimo priemone ir galimybe „pabėgti“ nuo stresinės situacijos. Kaip taisyklė, po nekaltu noru papramogauti, žaidžiant po keletą valandų per dieną, slepiasi vaiko noras atsitraukti nuo realių gyvenimiškų situacijų. „Man sunku bendrauti su bendraamžiais? „Manęs nesupranta tėvai?
Dar labiau panyrama į žaidimus ir atsiranda piktnaudžiavimas kompiuteriu. Vaikas gali nutraukti beveik visus ryšius realiame gyvenime. Galbūt artimų ryšių jis ir taip neturėjo daug, tačiau vystantis priklausomybei, tokių draugysčių ženkliai mažėja. Lieka tik tie, kurie kartu eina į interneto kavinę. Klaidinga būtų manyti, kad interneto kavinėje vaikas susiras draugų. Visi žaidėjai paprastai būna priešininkai kompiuteriniame žaidime.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Vaikas pradinėse amžiaus stadijose gali būti užsidaręs kambaryje, žaisti ilgai, o tėvai kartais laiko tai paauglystės ženklu. Po laiko žaidimai gali paveikti mitybą, nuotaiką ir mokymosi rezultatus. Iš pradžių stebimi ženklai - prarandamas domėjimasis ankstesniais pomėgiais, atsiranda psichosomatiniai simptomai, vėliau - rimtesnės problemos su elgesiu ir socialiniais santykiais. Išmokite atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius. Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?).
- Kiek valandų praleidi žaisdamas kompiuteriu?
- Ar pats išjungi kompiuterį?
- Ar esi praleidinėjęs pamokas ar kitus užsiėmimus vardan to, kad pasėdėtum prie kompiuterio?
Moderniųjų technologijų ir interneto naudojimas išlieka būtina dalis šiuolaikinio gyvenimo. Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis 2013 m. balandžio mėn 75,2 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi kompiuteriu bei 73,3 proc. internetu. Juo naudojasi net 78 proc. apklaustų 7-18 m. Lietuvos vaikų. Interneto įsijungti nemoka tik 23 proc. apklaustų jauniausiųjų (7-10 m.). Internete gausu smurtinės, pornografinės ir kitokios žalingos informacijos. Vaikai, naršydami internete, anksčiau ar vėliau gali su tokia informacija susidurti. Dauguma jaunųjų interneto vartotojų internetu naudojasi be jokių apribojimų ar kontrolės. Viena iš didžiausių grėsmių vaikams internete - patyčios.
Priklausomybė nuo interneto ir kompiuterio gali pasireikšti įvairiai: kai kurie vaikai tampa priklausomi nuo žaidimų, kiti - nuo socialinių tinklų ar video turinio. Vaikai dažnai grįžta po pamokų ir pirmiausia įsijungia į internetą, o ne valgo. Susidūrus su sunkumais, tėvams svarbu būti įsitraukusiems į vaiko gyvenimą, skatinti fizinį aktyvumą ir socialinį bendravimą realiame pasaulyje. Taip pat svarbu įdiegti vaikams saugios interneto naudojimo taisykles ir paskatinti atsirasti kitų veiklų, kurios atitrauktų nuo ekranų.
Prevencijos ir pagalbos priemonės
Priklausomybės riziką mažina šios rekomendacijos: ribokite vaiko laiką prie kompiuterio, laikykite namų kompiuterį bendrame kambaryje ir matomoje vietoje; daugiau bendraukite su vaiku; skatinkite vaiką sportuoti; pasitelkti technines priemones - parental control įrankius, kurie riboja tiek turinį, tiek laiką. Tėvams gali būti naudinga stebėti vaikų naršymo istoriją ir pokalbių istoriją, bei leisti naudotis socialiniais tinklais tik tuo atveju, kai tarp draugų yra ir tėvai.
Norite pasikonsultuoti ar iškviesti meistrą į namus? Nors technologijos tapo neišvengiama kasdienybės dalimi, vis dėlto specialistai kalba apie augančią priklausomybę nuo kompiuterio, išmaniojo telefono ar planšetės. Svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo interneto nėra tik asmeninis pasirinkimas - tai visumos kontekstas: partnerystė su šeima, mokykla, socialiniai santykiai ir emocinis reguliavimas.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Tėvai turėtų įsisąmoninti, kad vaikų įpročius formuoja šeimos aplinka. Jei vaikui atsiranda poreikis daugiau laiko leisti interneto erdvėje, o mažiau su tėčiu, mama ar broliais, seserimis, verta susimąstyti. Taisyklės turi būti taikomos visai šeimai, nes patys tėvai turi būti pavyzdžiu. Taip pat svarbu įtraukti mokyklą į prevencijos veiklas ir kurti bendras strategijas su tėvais, mokytojais bei specialistais.
Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvoje taip pat svarbu plėtoti prevencines programas, kurios remiasi realiais duomenimis ir priemonių efektyvumu. Paskutiniaisiais metais kyla vis didesnė būtinybė mokyti tėvus ir vaikus apie skaitmeninės higienos taisykles, ribojimą ir saugų turinį bei socialinį bendravimą. Skatinant laiką praleisti realiame gyvenime, ugdymo įstaigos gali padėti formuoti sveikas įpročių normas. Pasak ekspertų, svarbiausia - pradėti nuo ankstyvo amžiaus ir įtraukti visą šeimą į teigiamų technologių naudojimo modelių kūrimą.
Technologijų teigiamos ir neigiamos pusės vaikų raidai
Technologijos nėra blogis. Be jų dabar neapsieiname. Tačiau vaikas nesuvokia, kada technologijos jam naudingos, o kada žalingos, todėl būtinas suaugusiųjų dalyvavimas. Atsakomybė atitenka tėvams: aiškios taisyklės, pavyzdys ir aktyvus įtraukimas į vaiko kasdienybę gali nuosekliai mažinti rizikas. Tyrimai rodo, kad saikingas internetu praleidžiamas laikas gali skatinti socialinius įgūdžius, vaizduotę ir atmintį, nors kitos studijos rodo priešingas tendencijas. Todėl svarbu derinti individualius vaiko poreikius su šeimos kontekstu.
Viešojoje erdvėje keliami klausimai - ar interneto žaidimai gali būti įrankis bendravimui ar jie tik didina vienatvę. Atsakymai yra skirtingi: kai kurie tyrimai rodo didesnį teigiamą savęs vertinimą ir socialinį susidomėjimą, kiti nurodo didesnį rizikos veiksnį, ypač tarp agressyvių ar impulsyvių asmenybių. Tačiau aišku, kad ilgalaikė priklausomybė gali turėti neigiamų pasekmių - sunkesnį mokslo pasiekimą, miego sutrikimus, socialinį atsiribojimą ir kt. Todėl prevencija yra būtina.
Simptomų ir prevencijos įvertinimas pagal amžių
Vaikai ir paaugliai dažnai pradeda demonstruoti priklausomybės požymius per trumpą laiką: bendraamžių santykiai daugiausia persikelia į internetinę erdvę, suvokiamas džiaugsmas uždarame pasaulyje, sumažėjęs noras dalyvauti fizinėje veikloje. Tyrimai parodo, kad Lietuvoje vaikai vidutiniškai praleidžia internetui apie 3 valandas per parą, o per didelis naršymas gali keisti mokymosi rezultatus ir psichikos sveikatą. Svarbu įvertinti laiką, turinį ir vaiko elgesio pokyčius po interneto naudojimo.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Prevenciją įmanoma pasiekti per nuoseklų tėvų ir mokyklos įsitraukimą: aiškios taisyklės dėl praleidžiamo laiko, saugūs įrenginiai su tėvų kontrolės įrankiais, reguliari komunikacija su vaiku ir skatinimas užsiimti aktyviomis veiklomis. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį: laikytis savo disciplinos, kartu dalyvauti vaiko veiklose ir skatinti bendravimą realiame gyvenime. Mokykla turi įtraukti prevencijos programas ir suteikti vaikams gebėjimą atpažinti rizikos ženklus bei veikti atsakingai internete.
Praktiniai patarimai šeimoms
- Ribokite vaiko laiką prie kompiuterio ir laikykite bendrame kambaryje esančiuose įrenginiuose.
- Kartu kurkite kasdienę rutinos laiką: išsimiegoti, valgyti, pasportuoti, rasti laiko gyvam bendravimui.
- Įdiekite tėvų kontrolės įrankius ir reguliariai tikrinkite naršymo istoriją.
- Skatinkite vaikus rasti alternatyvias veiklas, kurios nereikalauja ekrano.
- Atkreipkite dėmesį į vaiko emocinį būklę po interneto naudojimo: nuotaikos svyravimus, agresiją ar izoliaciją.
Jei įtariama rimta priklausomybė, būtina kreiptis į specialistus - psichologus ar psichiatrus. Be to, pradinėse stadijose svarbu įtraukti šeimą į dialogą, suteikti vaikui suprantamą ir empatišką palaikymą, o kartais - kreiptis pagalbos į socialinius ir ugdymo institucijas.
Prevencijos iššūkiai ir ateities perspektyvos
Specialistai pabrėžia, kad prevencijos sėkmė priklauso nuo bendradarbiavimo tarp šeimos, mokyklos ir visuomenės. Tėvų nuomonės ir elgesys formuoja vaiko nuostatas dėl skaitmeninių įrenginių naudojimo. Tyrimai rodo, kad ankstyvas įsitraukimas į skaitmeninį higienos režimą (tėvų pavyzdinis elgesys, susitarimų laikymasis) turi didelės reikšmės. Taip pat svarbu, kad mokyklos įgyvendintų aiškias taisykles dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo mokyklose ir už jų ribų, įtrauktų tėvų ir specialistų bendradarbiavimą bei stebėsenos mechanizmus.
Galiausiai aišku, kad techninės priemonės ir edukacinės pastangos turi būti suderintos su realaus gyvenimo socializacijos poreikiais. Vaikams reikia gyvo bendravimo, sporto ir kūrybiškumo ugdymo, kad skaitmeninės erdvės nepaverstų pagrindiniu gyvenimo akcentu. Taip pat svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo interneto gali būti koprikinė problema, kuri kyla iš santykių su kitais žmonėmis ir emocijų reguliavimo sunkumų - todėl reikia kompleksinio požiūrio ir nuoseklios pagalbos.
| Požymiai vaikams | Požymiai paaugliams | Prevencijos priemonės |
|---|---|---|
| Dažnas interneto naudojimas, atsiribojimas nuo realaus bendravimo | Stiprus potraukis žaidimams, miegos sutrikimai | Laiko ribojimas, tėvų kontrolė, veiklos diversifikavimas |
| Emocinis bukumas, agresija po naudojimosi | Socialinės sąveikos ribos, pasitraukimas iš realaus pasaulio | Klausymas, empatija, šeimos dialogas |
Patarimas tėvams: įsitraukite į vaiko pasaulį, bet nepraraskite savęs. Bendraukite, bet ne smūgiuokite ribojimais; skatinkite atsakomybę ir mokykite savikontrolės pavyzdžiu. Atsižvelgdami į naujausius tyrimus ir ekspertų rekomendacijas, kurkite tėvų kontrolės ir šeimos taisykles, kurios nuosekliai formuos vaikų atsakomąją techninę higieną.
tags: #vaiku #interneto #priklausomybe