Butų privatizavimas Lietuvoje yra procesas, suteikęs galimybę šalies gyventojams įsigyti nuosavybės teise valstybės ar savivaldybės būstą. Šis procesas turėjo didelę įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai.
Privatizavimo istorija ir teisinis reglamentavimas
Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta įstatyminė asmenų teisė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti (privatizuoti) jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Tačiau asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise ( Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas, pakartota 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d.
Nustačius, jog nuomojamas butas galėjo būti privatizavimo objektu, tačiau dėl savivaldybės darbuotojų kaltės galiojant Butų privatizavimo įstatymui asmeniui negalėjus tinkamai įgyvendinti teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamosios patalpos, tokia asmens teisė turi būti ginama.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
Asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos. Sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, būtina aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, o atsižvelgiant į butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Gyvenamųjų patalpų privatizavimas - tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas - sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys - fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką.
Privatizavimą vykdančioms savivaldybės tarnyboms buvo nustatyta pareiga informuoti apie privatizavimą vykdžiusios savivaldybės tarnybos atliktus atitinkamus veiksmus ir savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys nėra įgyvendinę savo teisių privatizuoti gyvenamuosius butus. Sprendžiant asmens teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą įgyvendinimą, būtina nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas sąlygas: 1) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (1991 m. gegužės 21 d.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas
Taip, visai neseniai, 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojo Seimo priimtas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Priimant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kuriame numatyta galimybė privatizuoti anksčiau neprivatizuotus būstus, buvo atsižvelgta ir į Valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 1 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-P-30-21, kurioje Valstybės kontrolė nurodė: „didžioji dalis (apie 70 proc.) savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomota iki 2002-12-31. Su šių patalpų nuomininkais sudarytos sutartys neriboja nuomos santykių kokiu nors terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. Sprendimą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo priimti gali sutarties šalys tik abipusiu sutarimu arba teismas.
Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už turto vertintojo nustatytą rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurių žmonės nespėjo privatizuoti. Minėtame visiškai naujame įstatyme yra sąlyga, kad nuomininkai (būsimi pirkėjai) privatizuotiname būste turi būti išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama naują įstatymą, aiškinamajame rašte Nr. XIIP-1859 rašė, kad leidus parduoti nuomojamus butus ir kitas susijusias patalpas, būtų sprendžiama socialinio būsto problema, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y.
Palangos m. savivaldybės taryba 2015-02-26 posėdyje sprendimu Nr. T2-64 patvirtino Palangos m. savivaldybės būsto fondo sąrašą. Sąraše yra minimi butai, esantys Bangų g. 6, 13A, J.Biliūno g. 6, S. Daukanto g. 5, Druskininkų g. 4, Ganyklų g. 59, 69, J.Janonio g. 8, 41, 45, Jūratės g. 33, Kastyčio g. 37, Kretingos g. 14, 33, 62, 66, 68, Liepojos pl. 10A, Medvalakio g. 3, 7, 11, 13, 15, Saulėtekio takas 8, 15, 17, Taikos g. 9, 15, 17, L.Vaineikio g. 3, M.Valančiaus g. 6, Vydūno al. 3, Vytauto g. 65, 98, 124, Vasaros g. 9, Žuvėdrų g. 3, 12, Žvejų g. 1.
Socialinio būsto privatizavimas Vilniuje
Per praėjusius metus sostinėje privatizuota 13 socialinių būstų. Artimiausiu metu miesto taryba ir vėl svarstys, ar leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti tris būstus. Visi butai yra Pilaitės mikrorajone, per pastaruosius penkerius metus pastatytuose daugiabučiuose - taigi naujos statybos namuose.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Vieną 43 kv. m dviejų kambarių butą, kurio rinkos vertė, Registrų centro duomenimis, - 160 tūkst. litų, savivaldybės valdininkai siūlo privatizuoti už 14 tūkst. litų. Kitą 30 kv. m vieno kambario butą, kurio rinkos vertė yra 111 tūkst. litų, siekiama privatizuoti už 10 tūkst. litų. Trečią, 40-ies kv. už 18 tūkst. Jo rinkos vertė, pasak Registrų centro, 150 tūkst. Kaip nustatoma lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamo buto kaina, yra reglamentavusi Vyriausybė, o vėliau patikslinusi savivaldybė.
Kaip informavo miesto savivaldybės atstovai, pernai lengvatinėmis sąlygomis buvo leista privatizuoti 13 socialinių būstų. Vidučio Bareikio, savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjo, teigimu, iš viso maždaug už 400-450 tūkst. litų. Juro Požėlos, Vilniaus miesto tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininko, teigimu, lengvatinėmis sąlygomis privatizuojami būstai vėliau išties parduodami, tik jau rinkos kainomis. Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar tokia tendencija Vilniuje plačiai paplitusi. „Didelė dalis tokio privatizuoto būsto iš tiesų parduodama. Žinoma, galima svarstyti, kad privatizavimo sutartyje galėtų atsirasti nuostata, jog, tarkime, tam tikrą laiką po privatizavimo jie šių būstų parduoti negali“, - kalbėjo socialdemokratas, kurio vadovaujamame komitete svarstomi tokie reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių bei jų vaikų prašymai.
Pilaitės seniūnui Albinui Šnirui socialinio būsto privatizavimo problemos - kasdienybė. Jo vadovaujamoje seniūnijoje - ne vienas daugiabutis su socialiniais būstais. A.Šniras „Vilniaus dieną“ tikino, jog tendencijos, kai lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstai išsyk parduodami, bent Pilaitėje tikrai nėra. „Žinoma, kad yra parduotų. Bet juk taip elgiasi tie, kurie išvažiuoja iš Lietuvos. Tai tikrai nėra masinis reiškinys. Kiekvienas atvejis, pasak seniūno, individualus, ir pasakoti kiekvieno pardavusio būstą istoriją reikėtų labai ilgai. „Jei, tarkime, šeimoje vyras lietuvis, o jo žmona - rusė, tada, žinoma, pasitaiko atvejų, kai būstas parduodamas. “Bet galiu patikinti - jei šeima lietuvių, jie pasilieka čia. Galiu pasakyti paprastai: kaip visa Lietuva privatizavo būstus iki 1998-ųjų, panašios sąlygos yra ir dabar. Tik tada buvo investiciniai čekiai.
Su „Vilniaus diena“ sutikusi kalbėtis Marina Lukaševičiūtė - viena tų, kuri pateikė savivaldybei prašymus lengvatinėmis sąlygomis įsigyti šiuo metu nuomojamą socialinį būstą. Būtą Pilaitėje, Karaliaučiaus gatvėje, jau privatizavo ir M.Lukaševičiūtės sesuo.
„Anksčiau, kai butą privatizavo mano sesuo, ji sumokėjo perpus mažiau, nei man dabar kainuos. O juk ir būstas per tuos penkerius menus paseno“, - guodėsi M.Lukaševičiūtė, kuriai būstą siūloma pirkti beveik už 10 tūkst. 43-ejų moteris socialiniame bute gyvena su dukra. Ji neatmeta, kad ateityje būstą gali tekti parduoti. „Man vietos šiame bute per mažai, turiu normalų darbą, gali būti, kad butą pakeisiu į didesnį. M.Lukaševičiūtė - viena pirmųjų, gyvenančių naujai pastatytuose būstuose Pilaitėje, kuri nusprendė pradėti privatizacijos procesą. Norint socialinį būstą privatizuoti, anot pašnekovės, reikia nueiti kryžiaus kelius, esą daug čia gyvenančių norėtų būstą privatizuoti, teoriškai ir gali tai padaryti.
Tiems, kurie kreivai žiūri į lengvatinėmis sąlygomis privatizuojančius socialinius būstus, M.Lukaševičiūtė priminė, kad tai savotiška kompensacija už patirtas skriaudas: „Štai mano mama, jai 75-eri ir ji dar neatsigavo po patirtos traumos. Ne visi juk galėjo grįžti. Štai mano tėvas lietuvis, jis vedė mano mamą ir nenorėjo grįžti. Į Lietuvą iš Krasnojarsko moteris grįžo dar 1998-aisiais ir septynerius metus gyveno socialiniame būste Naujojoje Vilnioje, nors, pasak jos, buvo žadėta, kad tą būstą bus galima privatizuoti po dvejų metų: „Stovėjome eilėje, sakė, kad gausime būstą, tačiau teko septynerius metus gyventi tremtinių apgyvendinimo punkte, Naujojoje Vilnioje. Ir tuo metu, 1998-aisiais, buvo leista visiems privatizuoti būstus. Vėliau įstatymai keitėsi. Socialinio būsto nuomos kainos Pilaitėje taip pat nesikandžioja. Tremtinių dukra sako, kad nuoma kurį laiką kainavo 50 litų, paskui pabrango - reikėjo mokėti jau 90 litų. Atsakymas į klausimą, kodėl nusprendė būtent Vilniuje prašyti būsto, tradicinis: sostinėje juk lengviau rasti darbą. „Į butą daug investavau. Kai jį gavau, čia nebuvo nei durų ir daugelio kitų dalykų, jį remontavau. Žinoma, kad jį parduodant kaina išaugs. Žinoma, rinkos kaina. Bet aš juk ir kitą butą pirkčiau rinkos kaina. Žinoma, nesakau, kad taip ir pasielgsiu.
Šiuo metu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatoma, kad Vyriausybės nustatyta tvarka teisė privatizuoti nuomos pagrindais skirtas gyvenamąsias patalpas suteikiama grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vaikams, o Seimo narys Arimantas Dumčius siūlo papildyti šią nuostatą, kad tokia teisė būtų suteikta ir politinių kalinių, tremtinių sutuoktiniams. Projekto iniciatoriai siūlo papildyti įstatymą nuostata, jog minėti asmenys savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas galėtų privatizuoti laikantis sąlygos, kad patalpų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d.
Pavyzdys: Socialinio būsto privatizavimo kainos Vilniuje
Šioje lentelėje pateikiami pavyzdžiai, kaip skiriasi rinkos vertė ir privatizavimo kaina Vilniuje:
| Savivaldybė | Būsto adresas | Rinkos vertė (Lt) | Privatizavimo kaina (Lt) | Plotas (kv. m) |
|---|---|---|---|---|
| Vilniaus m. savivaldybė | Pilaitė | 160,000 | 14,000 | 43 |
| Vilniaus m. savivaldybė | Pilaitė | 111,000 | 10,000 | 30 |
| Vilniaus m. savivaldybė | Pilaitė | 150,000 | 18,000 | 40 |
Socialinio būsto nuomos sąlygos ir teisės
Teisę į socialinio būsto nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuriame yra pateikiamos labai konkrečios sąlygos, kurioms esant, asmuo ar šeima įgyja teisę nuomotis socialinį būstą - atitinkamai, jeigu sąlygos nėra tenkinamos, teisė į tokio būsto nuomą yra prarandama.
Kitaip, nei savivaldybės būsto fondo sąlygomis nuomojami būstai (pavyzdžiui, gauti pagal orderius), socialinių būstų paskirtis - suteikti gyvenamąją patalpą asmenims ar šeimai, kurie neturi pakankamai pajamų (įskaitant ir turto). Taigi, aukščiau nurodyto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir yra pateikiamos sąlygos asmenims, siekiantiems gauti arba išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą, t. y. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
Jeigu atkreiptume dėmesį į šiuos dydžius, tai matytume, jog šis dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, t. y. kelių asmenų šeimai socialinis būstas yra suteiktas. Jeigu, pavyzdžiui, šeimą sudaro 2 asmenys, kurie gyvena Kauno rajone (įstatymas numato skirtingus dydžius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą), tai tokiu atveju jų gautos metinės pajamos negali viršyti 91 VRP dydžio, o turtas - 168 VRP dydžių (VRP - valstybės remiamų pajamų dydis). Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur, kas reiškia, jog šeimos (dviejų ar trijų asmenų) metines pajamas gali sudaryti iki 16 016 Eur ir 29 568 Eur vertės turtas. Taigi, vien tai, jog yra paveldimas nekilnojamasis turtas ar piniginės lėšos, nėra pagrindas vertinti, jog asmuo (šeima) praras teisę į socialinį būstą, tačiau reikėtų apsiskaičiuoti, ar gavus pajamas, metinių pajamų suma nepadidės tiek, jog viršytų nustatytus dydžius, atitinkamai ir ar paveldimo turto vertė neviršys nustatytų dydžių.
Jeigu asmuo (šeima) neturi jokio turto, labiau rekomenduotina būtų palikimą priimti turtu, o ne jį atsidalinti su kitais paveldėtojais ir gauti pinigines lėšas. Atitinkamai, rekomenduojama nustatyti kaip įmanoma mažesnę turto vertę (įprastai pačią mažiausią turto vertę rodo VĮ „Registrų centras“, atlikdamas masinį vertinimą - ši informacija yra viešai prieinama ir nemokama visiems gyventojams, tereikia įrašyti unikalų objekto numerį - tačiau jeigu ir ši vertė nėra tinkama, rekomenduojama konsultuotis su turto vertintoju, kuris patikrintų panašius sandorius ir jų dydį).
Visgi, reikėtų nepamiršti, kad nors metinių pajamų dydis ir turimo turto vertė yra esminis, tačiau ne vienintelis kriterijus, siekiant nustatyti, ar asmuo (šeima) nepraranda teisės gyventi socialiniame būste. Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma. Taigi, šiuo atveju svarbu ne tik paveldimo turto vertė, tačiau ir jo paskirtis.
Jeigu tai yra gyvenamosios paskirties objektas (butas, gyvenamasis namas, o ne žemės sklypas ir pan.), tokiu atveju, visų pirma, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registro išraše reikėtų atkreipti dėmesį į nusidėvėjimo procentą ir tokio procento nustatymo laiką. Jeigu nusidėvėjimo procentas nustatytas itin seniai ir jis buvo jau ties 60 proc. riba, rekomenduotume kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl naujo procento nustatymo. Jeigu būtų nustatyta, jog nusidėvėjimo procentas yra 61 proc., tai sudarytų pagrindą šeimai toliau gyventi socialiniame būste laikant, jog paveldėtas gyvenamosios paskirties būstas nėra tinkamas gyventi. Atitinkamai, būtina nustatyti ir paveldimo turto plotą, t. y. kiek kvadratų paveldėjo asmuo.
Jeigu laikytume, kad asmuo paveldėjo 1/3 dalį buto, kurio plotas - 60 kv. m, tai reikštų, jog asmuo paveldėjo iš viso 20 kv. m, kadangi asmens šeimą sudaro 2 asmenys, tai laikytume, jog kiekvienam asmeniui priklausytų po 10 kv. m, kaip tai numatoma įstatyme (nebent vienas iš asmenų yra neįgalus asmuo ar sergantis sunkia lėtine liga), o tai reiškia, jog šeima gali prarasti socialinį būstą. Svarbu pabrėžti, kad paveldimas turtas neturi būti ir nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., ir didesnis nei 10 kv. m asmeniui, t. y. užtenka, kad būtų tenkinama tik viena sąlyga - pavyzdžiui, nors asmenims tenka po 10 kv. m, tačiau nusidėvėjimas yra 61 proc., arba nors nusidėvėjimas yra mažesnis nei 60 proc., tačiau asmenims netenka po 10 kv. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad svarbiausias dalykas yra bendradarbiavimas.
Advokatės Dianos Višinskienės kontoros pergalė byloje
Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis. 2019 m. spalio 3 d. Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus. Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros.
Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teise laiku dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neinformavimo apie ginčo buto nuosavybės teisės atkūrimo pabaigą ir jo rezultatus, t. y.
Šiuo atveju advokatė Diana Višinskienė pabrėžia, kad „asmenims, laiku, t. y. Butų privatizavimas Lietuvoje yra procesas, suteikęs galimybę šalies gyventojams įsigyti nuosavybės teise valstybės ar savivaldybės būstą. Šis procesas turėjo didelę įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai.
tags: #socialinio #busto #privatizavimas #lengvatinemis #salygomis