Socialinio draudimo įmokos Lietuvoje yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šią sritį, yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (SDĮ). Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius socialinio draudimo mokesčio pakeitimus ir lengvatas Lietuvoje, kurie įsigaliojo arba įsigalios artimiausiu metu.
GPM lengvatos III pakopos pensijų įmokoms naikinimas
Nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigalios Seimo priimtos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos, kurios turės įtakos daugeliui Lietuvos dirbančiųjų. Nuo kitų metų pradžios naikinama GPM lengvata III pakopos pensijų įmokoms.
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui teigia, kad nors nuo kitų metų pradžios naikinama GPM lengvata III pakopos pensijų įmokoms, tai neturėtų sumažinti žmonių motyvacijos savanoriškai kaupti pensijai. „Ilgalaikė finansinė gerovė ir asmeninė atsakomybė už ateitį yra svarbesnės priežastys, o įvairios kaupimo galimybės leidžia prisitaikyti prie kiekvieno žmogaus poreikių“, - sako dr. D. Kolmatsui.
Ekonomistų apskaičiavimu, šiuo metu „Sodros“ mokamos pensijos Lietuvoje sudaro tik apie 40 proc. buvusių gyventojo pajamų. Skaičiuojama, kad nuo 10 iki 30 proc. buvusių pajamų dalį galima užsitikrinti kaupiant II pensijų pakopoje, o dar apie 20 - 30 proc. - III pensijų pakopoje. I pakopa yra privaloma visiems dirbantiems ir mokantiems socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo.
Šiuo metu vykdoma mokesčių reforma didžiausią įtaką turės būtent III pakopai. „Tie gyventojai, kurie jau kaupia III pakopos pensijų fonduose arba moka investicinio gyvybės draudimo įmokas, deklaruodami pajamas gali susigrąžinti iki 300 eurų sumokėto GPM per metus. Maksimali įmokų suma, nuo kurios galima susigrąžinti iki 20 proc. GPM, yra 1500 eurų. Ši suma apima visas įmokas, kurias gyventojas moka į gyvybės draudimo ar III pakopos pensijų fondą. Tiesa, norint pasiekti viršutinę ribą, įmokos nėra itin didelės - 125 eurai per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Valstybės skatinimo prioritetai keičiasi, lengvatos nebeliks, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad sudarius naują sutartį iki šių metų pabaigos, lengvata bus taikoma dar dešimtmetį“, - pastebi D. Kolmatsui. Įstatymo pakeitimai numato, kad GPM lengvatos bus palaipsniui atsisakoma, tačiau sutartims, įsigaliojusioms iki 2024 m. gruodžio 31 dienos, ji bus taikoma dar 10 metų - iki 2035 metų.
Tačiau dr. D. Kolmatsui pabrėžia, kad ši lengvata nėra vienintelė priežastis taupyti senatvei. „Paprastai skaičiuojama, kad žmogus, kuris nori kaupti pensijai, turėtų atsidėti 10 proc. savo mėnesio pajamų. Taigi, atlyginimui siekiant 1250 eurų į rankas ir reguliariai skiriant dešimtadalį investicijoms, pasiekti 1500 eurų metinę ribą nėra sudėtinga“, - aiškina D. Kolmatsui. Pasak jos, panaikinus lengvatą, sumažės mokestinės paskatos tiems, kurie kaupia nedidelėmis sumomis.
Juk daugiau nei 125 eurų per mėnesį skiriantys investuotojai ir šiuo metu galėdavo susigrąžinti mažesnę sumokėtų mokesčių dalį. „Visi ekonomistai ir finansinio raštingumo mokytojai rekomenduoja, kad pirmiausia, ką žmogus turi padaryti valdydamas savo finansus - tai pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis. Laipsnišką lengvatos naikinimą galima traktuoti ir kaip logišką valstybės sprendimą taupyti lėšas, nukreipiant jas kitoms valstybės reikmėms, ir kaip pasiektą visuomenės finansinio raštingumo brandos lygį.
„Šiandien mes visi įsisąmoniname, kad pensija yra kiekvieno iš mūsų individualus rūpestis ir niekas kitas už mus tuo nepasirūpins“, - teigia D. Kolmatsui. Šiaulių banko užsakymu kasmet „Spinter“ atliekamas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas atskleidžia, jog net 39 proc. Deja, vis dar didelė dalis gyventojų nemano, kad kaupimas tikrai yra reikalingas, nors ekspertai nuolat primena, kad „Sodros“ išmokos įprastai sudaro vos kiek mažiau nei 40 proc. buvusių asmens pajamų, nors oriai senatvei reikėtų bent 80 proc.
„Net ir panaikinus GPM lengvatą trečia pakopa liks patraukliu instrumentu kaupti ir taupyti ateičiai dėl taikomos pelno mokesčių lengvatos nuo investicijų prieaugio sulaukus pensinio amžiaus. Pensijų fondus valdo profesionalūs valdytojai, šių fondų investicijos yra plačiai diversifikuotos, žmogui paprasta pasirinkti fondą atsižvelgiant į savo amžių, tam nereikia daug finansinių žinių. Be to, pensijų kaupimo rinką valstybė kruopščiai reguliuoja - tokiu būdu mažinamos ir valdomos su investicijomis susijusios rizikos“, - teigia D. Kolmatsui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Svarbu žinoti: Kaupiant pensijų fonduose yra prisiimama investavimo rizika. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities investicijų valdymo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą, atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus, įvertinti pasirinkto fondo strategiją bei atidžiai perskaityti pasirinkto pensijų fondo taisykles, bei kitus dokumentus, kurie yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis. Šiuos dokumentus galite rasti www.sb.lt.
Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas „SB Asset Management“ valdomuose pensijų fonduose. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Nors šios reklaminio pobūdžio informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „SB Asset Management“ ir AB Šiaulių bankas nėra atsakingi už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Kas turi mokėti įmokas „Sodrai“?
Gyventojai dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Priklausomai nuo veiklos rūšies ir mokamų įmokų, savarankiškai dirbantys gyventojai kaupia stažą pensijai, ligos atveju gali gauti ligos išmoką, taip pat motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Kas mėnesį mokėdami PSD įmokas, prireikus jie gali pasinaudoti medicinos paslaugomis.
Kas gali nemokėti įmokų „Sodrai“?
Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo individualią veiklą, VSD ir PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis apie tai turi informuoti „Sodrą“.
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jeigu gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Tokiu atveju, kad būtų neskaičiuojamos įmokos, asmuo turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir įrodymus, kad gauna minėtą išmoką.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
VSD ir PSD įmokų nuo deklaruotų pajamų taip pat galima nemokėti vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad nemokant įmokų neįgyjamas stažas bei nepriklauso socialinės garantijos.
Kas naujo nuo 2024 metų sausio?
PSD mokesčio tarifas siekia 6,98 proc. ir yra skaičiuojamas nuo minimalaus darbo užmokesčio. 2024 metais minimali mėnesio alga sieks 924 eurus. Nuo sausio 1-osios savarankiškai dirbantieji ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 64,50 euro.
Svarbu prisiminti, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kaip ir kitos socialinio draudimo įmokos, mokamos nuo pajamų, tai yra jų dydis priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba. Mėnesio įmoka skaičiuojama nuo minimalios mėnesio algos tai suma, kuri užtikrina, kad žmogus yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.
Jei savarankiškai dirbantis žmogus gauna didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis, skirtumą nuo kas mėnesį sumokamų 64,50 Eur jis turės sumokėti deklaruodamas pajamas už 2024 metus. Pavyzdžiui: 2023 metais minimali mėnesinė PSD įmoka siekė 58,63 Eur. Per metus tai sudaro 703,56 Eur. 703,56 Eur žmogus jau bus sumokėjęs, mokėdamas PSD kas mėnesį.
Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių ekonominės valdos dydis ne didesnis nei 2, moka 2,33 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA. 2024 metais jie mokės 21,53 Eur dydžio mėnesio įmokas.
Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai vykdantys veiklą su verslo liudijimu moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas. 2024 metais visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka sieks 80,57 Eur jei žmogus nekaupia pensijai papildomai, o jei kaupia - 108,29 Eur.
Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims yra nustatytos 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos. 2024 metais vidutinis darbo užmokestis įmokų bazei skaičiuoti bus 1 902,70 Eur. Tai reiškia, kad tiek VSD, tiek PSD įmokos per metus gali būti mokamos nuo sumos ne didesnės kaip 81 816,61 Eur (43 x 1 902,70 Eur).
Kada geriausia sumokėti įmokas?
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.
Pavyzdžiui, jei žmogus susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų gruodžio mėnesį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2024 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2023 metus. Kad taip nenutiktų, VSD įmokas mokėti reikėtų kiekvieną mėnesį.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą sausio mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už gruodį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kol SAV pranešimas nepateiktas, duomenys apie sumokėtas įmokas nėra įrašyti į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Kuo anksčiau bus pateiktas SAV pranešimas, tuo anksčiau duomenys apie sumokėtas įmokas bus įrašyti į registrą ir žmogus bus laikomas apdraustuoju. Todėl rekomenduojama sumokėjus įmokas, neatidėliojant pateikti ir SAV pranešimą.
Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau apdraustaisiais bus laikomi tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie įmokų už praėjusį mėnesį nemokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi ir gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.
Kaip mokėti įmokas „Sodrai“?
Dauguma įmokų, kurias gyventojai moka savarankiškai, mokamos vienu kodu 444. Kiekvienas žmogus, norėdamas sumokėti įmokas, gali prisijungti prie asmeninės paskyros. Kairėje pusėje pasirinkus skiltį „Įmokų mokėjimas“, vienoje vietoje nurodytos visos mokėtinos VSD ir PSD įmokų sumos.
Paspaudęs mygtuką „mokėti“ žmogus nukreipiamas į mokėjimo puslapį, kur pasirinkęs savo banką gali sumokėti visą sumą vienu kodu - 444. Jei klientas nori sumokėti didesnę arba mažesnę sumą, pavyzdžiui, nori sumokėti PSD įmokas už kelis mėnesius į priekį, tokiu atveju jis turėtų pasirinkti mygtuką „mokėti kitą sumą“ ir įvesti pageidaujamą sumą mokėjimo langelyje.
Jei žmogus turi skolų „Sodrai“, pirmiausia dengiamos seniausios jo įmokų, palūkanų, baudų ar delspinigių skolos, o likusi sumokėta suma skiriama einamosioms VSD ir/arba PSD įmokoms.
2015 m. PSD įmokų tarifai ir minimali mėnesinė alga
Ši lentelė apžvelgia 2015 m. PSD įmokų tarifus, susijusius su minimalia mėnesine alga, atsižvelgiant į skirtingas veiklos rūšis:
| Laikotarpis | Minimali mėnesinė alga (MMA) | Žemės ūkio veikla (iki 2 EDV) | Žemės ūkio veikla (virš 2 EDV) / Individuali veikla / Savarankiškai besidraudžiantys |
|---|---|---|---|
| 2015-01-01 iki 2015-06-30 | 300 Eur | 9 Eur (3% MMA) | 27 Eur (9% MMA) |
| 2015-07-01 iki 2015-12-31 | 325 Eur | 10 Eur (3% MMA) | 29 Eur (9% MMA) |
Nedarbo išmokos - tik atleistiems?
Diskusijos dėl nedarbo išmokų Lietuvoje įgauna vis griežtesnį toną. Laisvosios rinkos instituto (LLRI) parengtoje analizėje „Nedarbo spąstai 2025“ aiškiai akcentuojama, kad dabartinė nedarbo draudimo sistema yra pernelyg dosni ir faktiškai skatina dalį žmonių ilgiau likti bedarbiais.
LLRI teigimu, Lietuva jau kelerius metus išsiskiria visoje Europos Sąjungoje - šalyje fiksuojami vadinamieji „nedarbo spąstai“, kai socialinės išmokos ir kitos lengvatos prilygsta arba net viršija pajamas, kurias žmogus gautų pradėjęs dirbti. 2025 m. Instituto pateiktoje analizėje pabrėžiama, kad nors 2025 m. buvo koreguota nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarka, realaus lūžio neįvyko.
Išmokos ir toliau išlieka glaudžiai susietos su buvusiu atlyginimu, o augant darbo užmokesčiui, automatiškai didėja ir nedarbo išmokos. Tokia sistema, pasak LLRI, iš esmės ne mažina, o palaiko nedarbo spąstus, ypač žemesnes pajamas galintiems uždirbti asmenims. Būtent todėl LLRI akcentuoja, kad vienas pagrindinių sprendimų - griežtesnis nedarbo išmokų ribojimas. Tai apimtų ne tik mažesnį išmokų dydį, bet ir trumpesnį jų mokėjimo laikotarpį, ypač pirmaisiais bedarbystės mėnesiais. Instituto vertinimu, dabartinis modelis per silpnai skatina aktyviai ieškoti darbo ir per ilgai kompensuoja nedirbimo laikotarpį.
Be pačių išmokų, „nedarbo spąstus“ dar labiau sustiprina kitos socialinės lengvatos - įvairios kompensacijos ir pašalpos, kurios prarandamos pradėjus dirbti. LLRI pažymi, kad dėl to net ir gavus pasiūlymą dirbti, realios disponuojamos pajamos gali būti mažesnės nei būnant bedarbiu. Tai, pasak analitikų, rodo sisteminę problemą, kurią galima spręsti tik apkarpant socialinių išmokų paketą ir aiškiau susiejant paramą su grįžimu į darbo rinką.
Institutas pabrėžia, kad siūlymai mažinti išmokas nėra nukreipti prieš socialinę apsaugą kaip tokią, tačiau dabartinis modelis, jų vertinimu, peržengė balansą tarp pagalbos ir paskatų dirbti. Ilgainiui tai ne tik didina nedarbo trukmę, bet ir daro žalą pačiai darbo rinkai - darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumu net ir esant laisvų darbo vietų.
LLRI vyriausiasis specialistas Leonardas Marcinkevičius įsitikinęs, kad problemą būtų galima spręsti pasitelkus kitų šalių praktiką - kaip, pavyzdžiui, nemokėti šių išmokų tiems, kurie iš darbo išeina savo noru, arba išmokos mokėjimą atidėti. Tuo tarpu Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas įsitikinęs priešingai. Pasak jo, žmogus ir moka mokesčius tam, kad reikiamu metu gautų tam tikrą finansinį saugumą iš valstybės, kol ieškosis naujo darbo.
Spalio mėnesį Vyriausybėje įsiplieskė diskusijos dėl nedarbo išmokų tvarkos, siekiant pažaboti galimą piktnaudžiavimą sistema. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pasiūlė, kad darbuotojams, kurie iš darbo išeina savo noru be rimtos priežasties, nedarbo išmokų mokėjimas būtų atidedamas vienam mėnesiui. Tuo metu premjerė Inga Ruginienė teigė, kad bent šiuo metu nedarbo draudimo išmokų mažinti ar riboti neketinama, nes tai yra socialinis draudimas, už kurį žmonės moka mokesčius.
tags: #socialinio #draudimo #mokestine #lengvata