Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Šios funkcijos apima ir vaiko teises, ir atstovavimą jo interesams, ypač kai amžius viršija 14 metų, kai jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą, o laikinosios globos pavyzdys - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie negali grįžti į savo biologinę šeimą, o jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir gynimas paveda kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Globa (rūpyba) šeimoje yra ribojama ne daugiau kaip trijų vaikų (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši), natūralioje šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) šeimynoje - kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) globos centre - kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras).
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė arba netgi keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas, tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai tėvai neturi jokių teisių į įvaikintą vaiką, o procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką, šeimos indėlį į jo augimą. Budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro tarpusavio bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, todėl vaiko atstovas pagal įstatymą yra Globos centras. Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais iki 3 mėnesių, bet kuriuo paros metu, kol jam suteikiama saugi vieta.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių socialinių įgūdžių ugdymas
Apie globą (rūpybą) ir jos įgyvendinimą - svarbu žinoti, kad teisinė bazė įtvirtina, jog vaiko globa nustatoma pagal įstatymus. Vaiko globa (rūpyba) - tai fiziniam ar juridiniam asmeniui patikėta priežiūra, auklėjimas ir teisėtų interesų gynimas. Vaikui iki 14 metų nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems nei 14 metų vaikams - rūpyba ir rūpintojas.
Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką be giminystės ryšio; tam žmogui taikomi teisės aktų reikalavimai, įskaitant mokestinius ir socialinius įsipareigojimus. Norint tapti nuolatiniu globėju reikia turėti bent vidurinį išsilavinimą ir vienerių metų globos ar budinčio globotojo patirtį. Veikla vykdoma pagal individualios veiklos pažymą, o globos centre sudaroma tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis.
Žingsniai, norint tapti globėju (rūpintoju): 1) Sprendimo priėmimas ir informacijos rinkimas; 2) Sveikatos pažyma (formos 046/a); 3) Dokumentų pateikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui; 4) Laukimas ir specialistų išnagrinėjimas; 5) Kvietimas į mokymus - privalomi visi norintieji globoti; 6) Išvados globai gavimas; 7) Laukimas ir sprendimo priėmimas. Išvada galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
Parama globėjui (rūpintojui) - globos koordinatoriai ir specialistų komanda teikia paramą, kviečia į bendruomenės renginius, dalinasi patirtimi. Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui gali skirti finansinę pagalbą, vienkartinę materialinę pagalbą ar kitas išmokas pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas.
Prie įvaikinimo procesų Lietuvoje prisideda ir tarptautinės galimybės: užsienio piliečiai gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, o prioritetas visada teikiamas Lietuvos piliečiams. Akredituotos tarptautinės organizacijos vykdo tarptautinį įvaikinimą ir teikia Tarnybai periodinę informaciją apie įvaikintus vaikus. Vaikų įvaikinimo procesą gali sudėtinginti poreikiai bei kultūriniai prisitaikymo klausimai, tačiau daugelis šeimų siekia užtikrinti vaiko identitetą ir įvairovės palaikymą Lietuvoje ir užsienyje.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų misija
Be to, svarbu suprasti, kad įvaikinti galima tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Tėvų globos netekusio vaiko laikinoji globa gali trukti iki 18 mėnesių, o esant rimtoms aplinkybėms gali būti pratęsta ar keičiamasi į nuolatinę globą. Teismas priima sprendimus dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo. Giminaičių vaidmuo ir jų nuomonė taip pat yra labai svarbūs sprendžiant globos ir įvaikinimo klausimus, siekiant užtikrinti vaiko geriausius interesus.
Kai kurios užsienio šeimos atvyksta į Lietuvą susipažinti su kultūra, mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti renginiuose ir taip puoselėti vaiko identitetą. Užsienio piliečiai gali įvaikinti tik pagal specialius poreikius turinčius vaikus, o Lietuvoje įvaikinimo atvejai gali būti svarstomi kai tik rasite tinkamą globos/įvaikinimo sprendimą. Per metus skirtingos šeimos siekia įvaikinti vaikus iki 4-6 metų amžiaus; kai kurie tilps iki mažesnio amžiaus vaikų, o kai kurie - vyresnių vaikų įvaikinimo atvejais.
„Apie vaikų globą atvirai“: kuo globa skiriasi nuo įvaikinimo?
Taip pat skaitykite: Gyvenimo viltys vaikų globos namuose