Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris gali paveikti socialinį gyvenimą, komunikaciją, įpročius, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Tai vadinama „spektru”, nes sutrikimas gali turėti labai skirtingų simptomų ir sunkumo laipsnių, nuo lengvo iki sunkaus. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja.
Sensoriniai sunkumai yra viena iš dažnai pasitaikančių ASS charakteristikų: mokslinių tyrimų duomenimis, autizmo sindromui yra būdingi sensorinės informacijos apdorojimo sunkumai. Vaikams, turintiems autizmo sindromą, būdingi prastesni girdimojo, regimojo, vestibiulinio, lytimojo, daugiajutiminio ir oralinio jutiminio apdorojimo gebėjimai. Tyrimo metu taip pat patvirtinta, jog autizmo sindromą turintiems vaikams, lyginant su raidos sutrikimų neturinčių vaikų grupe, būdinga daugiau emocijų ir elgesio sunkumų.
Kas lemia sensorinę reakciją ir elgesio sunkumus?
Autizmo spektro sutrikimas pasireiškia sutrikusia socialine sąveika, komunikacijos sunkumais bei ribota, stereotipine veikla, elgesiu, interesais. Tačiau tarp daugybės tyrimų vos keletas bando susieti sensorinės informacijos apdorojimo ypatumus ir emocijų bei elgesio sunkumus. Šiame tyrime keliame tikslą atskleisti autizmo sindromą turinčių vaikų sensorinės informacijos apdorojimo gebėjimus ir emocijų bei elgesio sunkumus, nustatyti šių dviejų kintamųjų tarpusavio sąveiką.
Išanalizavus duomenis nustatyta, kad tiek tėvų, tiek auklėtojų vertinimu autizmo sindromą turinčių vaikų ir raidos sutrikimų neturinčių vaikų sensorinės informacijos apdorojimas skiriasi. Šį sindromą turintys vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni / depresyvesni, labiau užsisklendę, pasižymi agresyviu elgesiu, dėmesio sunkumais, turi daugiau internalių, eksternalių ir bendrų sunkumų.
Sensorinės aplinkos - Snoezelen ir sensoriniai kambariai
Sensoriniai kambariai, tai unikali aplinka pritaikyta visų pojūčių sužadinimui ir stimuliavimui. Sensoriniai kambariai, tai lyg naujas, intensyvus pasaulis, kuriame visi pojūčiai mankštinami vienu metu. „Snoezelen“ aplinka suteikia tiesioginę arba netiesioginę sensorinių modalumų stimuliaciją. Žinoma, ji gali būti naudojama atskirai, arba kaip visuma, siekiant pritaikyti sensorinį metodą.
Taip pat skaitykite: Kodėl kyla Jones reakcija: smurto cikliškumo analizė
Sensorinių kambarių sienos ir lubos išmargintos judančias vaizdais. Vaizdai gali būti koordinuojami su kambario tema: planetų įvairovė, povandeninis vandens pasaulis, džiunglės ir t.t. Kambariuose gali būti iki 2 metrų aukščio burbulų vamzdžiai. Sensoriniame kambaryje galima ir nieko neveikti. Tiesiog, atsigulti ant čiužinuko ar susigūžti maišo formos supynėje...
Į sensorinius kambarius vaikai ateina po vieną, poromis arba su jais lydinčiais auklėtojais arba specialistais. Ši vieta skirta atsipalaidavimui, nusiraminimui ir bendravimui. Sensorinė aplinka pasitarnauja savireguliacijai. Vaikui yra suteikiama erdvė pačiam susitvarkyti su iššūkiais, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Sensoriniai kambariai skirti ne tik atsipalaidavimui.
Sensorinės priemonės ir modalumai Snoezelen aplinkoje
Snoezelen aplinka turėtų būti laikoma „rinkiniu“, turinčiu skirtingų rūšių sensorinę įrangą. Įranga turi atitikti skirtingus, ją naudojančio asmens, sensorinius poreikius. Vienu metu neturėtų būti įjungiami visi Snoezelen aplinkos įrenginiai.
- Uoslės (kvapų) - aromaterapija, pažįstami kvepalai bei losjonai po skutimosi.
- Degustacinė (skonio) - bet kokios maistinės medžiagos, kurios suteikia skirtingus skonius ar medžiagas. Sergantys autizmu žmonės gali orientuotis į konkrečius skonius ar medžiagas.
- Proprioreceptorinė bei vestibiuliarinė stimuliacija (judėjimas) - supamosios kėdės, supami arkliukai.
Įranga gali būti teikiama autizmu sergantiems žmonėms. Sensoriniame kambaryje galima naudoti įvairias priemones taip, kad jos tarnautų sensorinei reguliacijai, emocinei savireguliacijai ir bendravimo skatinimui.
Vertinimo priemonės individualiam pritaikymui
Sensorinio profiliavimo priemonė (The Sensory Assessment and Profiling Tool, Collier, 2003) - šis įvertinimas nustato asmens sensorinius prioritetus. Rekomenduojama, kad užsiėmimai su „Snoezelen“ būtų pradedami naudojant įrangą, pritaikytą remiantis nustatytais asmens sensoriniais prioritetais.
Taip pat skaitykite: Pagalba Autizmo Atveju Lietuvoje
Sensorinis Profilis (The Sensory Profile, Dunn, 1999) - šis įvertinimas nustato asmens poreikių stimuliacijos lygį. Įvertinimas nustato asmenis, turinčius skirtingas sensorines ribas ir orientaciją į skirtingus sensorinius modalumus. Turint šią informaciją, galima pritaikyti reikiamą stimuliacijos lygį, naudojant „Snoezelen“.
PAL profesinio profiliavimo priemonė (The Pool Activity Level (PAL) Instrument for Occupational Profiling, Pool, 2011) - šis įvertinimas labiausiai tinka sergantiems autizmu suaugusiems, jis nurodo, kaip pritaikyti „Snoezelen“ užsiėmimus, atsižvelgiant į nustatytą sutrikimų sunkumo lygį.
Multisensorinės aplinkos informaciniai lapeliai (Multisensory environments information sheets, Pagliano, 2001) - šie informaciniai lapeliai padeda stebėti progresą „Snoezelen“ aplinkoje, užrašant elgesio reakciją standartizuotu būdu.
Sensorinė intervencija ir ergoterapija
Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinkamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
Kasdienio gyvenimo įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
Taip pat skaitykite: Stiprybės autizmo spektre
Socialiniai įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotas veiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu.
Elgesio valdymas: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą. Rutina ir struktūra: ergoterapeutas gali padėti suaugusiesiems su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.
Diagnozė ir specialistų vaidmuo
Tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą ir diagnozę. Išsamus vertinimas: specialistai gali atlikti išsamų vertinimą, įvertindami ne tik autizmo simptomus, bet ir kitus galimus veiksnius ar sutrikimus, kurie gali būti susiję su autizmo spektro sutrikimu arba su jais gali būti painiojami.
Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes. Simptomų vertinimas: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
Tyrimai ir testai: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą. Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu. Kitų galimų diagnozių atmetimas: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
Parama po diagnozės ir gyvenimo kokybės gerinimas
Individualizuota parama ir gydymas: tik po diagnozės nustatymo gali būti suteikta individualizuota terapija ir gydymas, atitinkantis asmeninę situaciją ir poreikius. Specialistai gali sukurti individualizuotą gydymo planą, kuris atsižvelgs į asmens stipriąsias ir silpnąsias puses. Galimybė gauti kitų paslaugų: po diagnozės suaugusieji su autizmu gali būti kvalifikuoti gauti kitas svarbias paslaugas, tokias kaip finansinė parama, specialus ugdymas, terapija, parama darbe ar teisinė pagalba.
Psichologinė parama: gavus diagnozę, suaugusieji su autizmu gali gauti psichologinę paramą ir pagalbą, padedančią jiems suprasti ir priimti savo būklę, bei išmokti įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria. Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Suaugusieji, kurie patiria autizmo spektro sutrikimą, gali gauti labai naudingų ir svarbių paslaugų, kurios gali padėti jiems palaikyti ir įgyti įgūdžių, spręsti problemas ir gyventi visapusišką ir pilnavertį gyvenimą.
Praktiniai patarimai šeimoms ir specialistams
Autistiški vaikai, tiesiog „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo. Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati.
Deja, bet vieno recepto kaip auginti „lietaus vaiką“ nėra. Tiesiog šis sutrikimas pasireiškia labai dideliu spektru įvairių sutrikimų. Todėl net šeimoje augant dviem ar trims autistiškiems vaikams, jų auklėjimas, ugdymas bei priežiūra skirsis. Šeimos ir specialistų bendradarbiavimas yra labai svarbus: pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi.
| Intervencija / priemonė | Paskirtis |
|---|---|
| Snoezelen / sensoriniai kambariai | Sensorinė stimuliacija, savireguliacija, ramybė |
| Uoslės, degustacija | Sensorinė integracija, pažinimas, emocinė reakcija |
| Vestibiuliarinė stimuliacija (supynės) | Judėjimo reguliacija, propriocepcija |
| Ergoterapija | Kasdienio gyvenimo įgūdžiai, socialiniai įgūdžiai, elgesio valdymas |
| Vertinimo priemonės (Sensorinis profilis, PAL) | Individualus pritaikymas ir stimuliacijos lygio nustatymas |
Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Kadaise autizmo spektro sutrikimas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją. Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas.
Jeigu jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą arba registruodamiesi konsultacijai.