Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijoise augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę.
Šiame kontekste daug dėmesio teikiama asmens socialiniams įgūdžiams, nes pastarųjų ugdymas pagerina asmens socialinio funkcionavimo galimybes, sudaro sąlygas jam efektyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Pastaruoju metu mūsų šalyje dėmesys sutelktas į globos namų auklėtinių socialinę integraciją visuomenėje.
Socializacijos Pagrindai
Socializacijos Samprata ir Esmė
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingus sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.
Adaptacija ir Interiorizacija, Organizuota ir Neorganizuota Socializacija
Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Socializacijos Esmė Vaikystėje
Socialinis Statusas ir Vaidmuo
Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu. Vaikystėje socialinis statusas ir vaidmuo yra svarbūs socializacijos elementai, padedantys vaikui suprasti savo vietą visuomenėje ir išmokti tinkamai elgtis įvairiose situacijose.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Vaiko Kaip Asmenybės Socializacija
Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi.
Socializacijos Procesų Vaikystėje Specifika
Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.
Vaikų Socializacijos Ypatumai Globos Institucijoje
Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima.
Ankstyvoji Vaikystė (1-3 m.)
Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio.
Ikimokyklinė Vaikystė (3-7 m.)
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir priimtas.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Jaunesnioji Mokyklinė Vaikystė (7-12 m.)
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.
Tyrimo Duomenys Apie Globos Namų Vaikų Socialinius Įgūdžius
Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.
Bendravimo Įgūdžiai
Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.
Veiklos ir Bendradarbiavimo Įgūdžiai
Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais.
Apibendrinant specialistų nuomonę, apie jų patirtį, dirbant su tiriamaisiais paaugliais, galima teigti, kad socialinių įgūdžių ugdymui nėra skiriama pakankamai dėmesio. Aktyviųjų metodų taikymas - viena iš galimybių padedančių gerinti socialinių įgūdžių ugdymą.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Socialinių Įgūdžių Ugdymo Modeliavimo Galimybės
Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo
Socialinio darbuotojo užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui yra didžiulė.
LTIstoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui. Statistika rodo, kad kasmet vis daugiau vaikų iš nedarnių šeimų suteikiama valstybės globa.
Šio tyrimo objektas - globos namų jaunesniųjų paauglių (12-14 m.) socialiniai įgūdžiai. Tyrimo tikslas - ištirti vaikų globos namų specialistų nuomonę apie globos namų jaunesniųjų paauglių (12-14 m.) socialinių įgūdžių raiškos ypatumus. Tyrime dalyvavo 82 respondentai, tyrimas atliktas remiantis klausimynu, skirtu vaikų globos namuose dirbantiems specialistams. Tyrimas atliktas Radviliškio, Šiaulių ir Kuršėnų vaikų globos namuose.
Apibendrinus tyrimo duomenis, paaiškėjo, kad socialiniams įgūdžiams globos namuose ugdyti kol kas neskiriama pakankamai dėmesio, kadangi globos namuose gyvenančių jaunesniųjų paauglių percepcinių, komunikacinių, interakcinių, veiklos ir bendradarbiavimo bei savarankiškumo įgūdžių lygis nėra aukštas. Išryškėjo jaunesniųjų paauglių pasyvių laisvalaikio praleidimo formų pasirinkimas.
Atlikus kokybinę empirinio tyrimo rezultatų analizę, atsiskleidė, jog globos namus palikusiems auklėtiniams būdingi negatyvūs integracijos socialiniame gyvenime bruožai, labai sunki pastarųjų adaptacija ir integracija visuomenėje.
„Dažnai apie vaikų globos namų auklėtinius galvojama, kad jie yra tinginiai, nieko nemoka, jiems trūksta atsakomybės jausmo, tačiau juk šios savybės gali būti priskirtos visai jaunajai kartai, nepriklausomai nuo to - augo savo šeimoje ar kitur. Net ir negatyvų pavyzdį šeimoje matę žmonės dažnai dėl savo ateities stengiasi kur kas labiau nei „normalioje“ šeimoje augę vaikai.
Dirbdama su buvusiais ir esamais vaikų globos namų auklėtiniais R. Navikaitė ir kiti projekto darbuotojai juos skatina išbandyti skirtingas profesijas jau mokykloje, moko socialinių įgūdžių, finansinio raštingumo bei kaip konfliktuose rasti visoms pusėms naudingą sprendimą.
Globos namų vaikai, jos teigimu, yra nuoširdūs, mandagūs, dėmesingi - kaip ir visi vaikai, tačiau dažnai manoma, kad jei esi iš vaikų globos namų, esi lyg su „antspaudu“.
Remiantis fondo turimais duomenimis, anksčiau į globos namus patekdavo jaunesnio amžiaus vaikai, o dabar - vis dažniau paaugliai su jau susiformavusiu charakteriu, todėl jiems kur kas sudėtingiau adaptuotis naujoje aplinkoje, neretai reikalinga individuali kompleksinė pagalba.
Anot R. Navikaitės, kiekvienas, palikdamas globos namus, gauna beveik 3000 Eur įsikūrimo pašalpą. Kai kurie pinigus panaudoja prasmingai, kaupia nuosavam būstui, užsidirbti papildomai išvažiuoja į užsienį, o kiti juos iššvaisto.
Pašnekovė dalijasi, kad vienas vaikinas su „įsikūrimo pinigais“ įsigijo televizorių, išsinuomojo būstą už 350 Eur/mėn., tačiau jam nesisekė su darbu. Pinigams pasibaigus, liko be buto, tačiau su televizoriumi, kurio neturėjo kur dėti. Tokie atvejai, anot moters, paskatino pradėti ugdyti finansinį raštingumą darbuojantis su dar mokyklinio amžiaus vaikais nelaukiant, kol jie sulauks pilnametystės ar to momento, kada turės palikti globos namus.