Nedarbingumo pažymėjimas - svarbus dokumentas, suteikiantis teisę gauti ligos išmokas ir apsaugantis nuo atleidimo iš darbo ligos metu. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su nedarbingumo pažymėjimais Lietuvoje.
Kas gali gauti nedarbingumo pažymėjimą?
Pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti duodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Šeimos nariais laikomi: sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (įmotė), tėvas (įtėvis). Sergančiam vaikui iki 14 metų slaugyti pažymėjimas gali būti duodamas globėjui, o slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą taip pat ir rūpintojui, jeigu šie asmenys pripažinti globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka ir pateikė dokumentus, patvirtinančius globos ar rūpybos nustatymą.
Jeigu vieno šeimos nario slaugos metu suserga kiti šeimos nariai, pažymėjimas jiems slaugyti ambulatoriškai duodamas bei tęsiamas tik vienam slaugančiam asmeniui. Nepertraukiamo slaugos laikotarpiu pažymėjimas slaugyti gali būti išduotas ir kitam šeimos nariui, tačiau bendra slaugos trukmė negali viršyti slaugomų asmenų amžių atitinkančiai trukmei.
Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Nedarbingumo pažymėjimo trukmė
Pažymėjimai sergančiam suaugusiam šeimos nariui slaugyti dėl tos pačios ligos duodami ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms nepriklausomai nuo to, kur asmuo slaugomas - stacionare ar namie. Taip pat 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai slaugant ambulatoriškai ir stacionare gydomus vaikus nuo 7 iki 14 metų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
- šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare bet kuria liga sergantį iki 7 m.
- motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrintiems vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, dėl savo ligos ar traumos negalinčiam šio vaiko prižiūrėti, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad gydytojas gali pratęsti nedarbingumo pažymėjimą.
Ligos išmokos
Nedarbingumo išmoka mokama už laikotarpį, kai žmogus yra nedarbingas dėl ligos ar traumos. Nuo 2010-07-01 kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.
Už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (išskyrus slaugančius šeimos narį bei organų donorus). Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 62,06 procentų gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“:
- nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) - 40 procentų,
- nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos - 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
- nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos - slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais 2010-01-01 ir vėliau - maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis - einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną, 4 dydžių suma (1170 Lt x 4 = 4680 Lt). Ligos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip ketvirtadalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną.
Ligos išmokos mokėjimo trukmė:
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
- iki darbingumo atgavimo ar dalyvumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos ar traumos atveju;
- ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, jeigu gaunate valstybinio socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
- už visą gydymosi jose (įskaitant vykimo į šias įstaigas ir grįžimo iš jų) laiką, gydantis ortopedines ir/ar protezines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigose;
- visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo, kai užkrečiamų ligų protrūkių ar epidemijų metu - ligų židiniuose nustačius karantino režimą ar asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą);
- ne ilgiau kaip 40 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip 2 kartus per kalendorinius metus: gydantis asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas; savanoriškai gydantis specializuotose įstaigose nuo priklausomybės azartiniams žaidimams, taip pat psichoaktyvioms medžiagoms (alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, vaistams ir kt.);
- iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos, jei asmuo yra nedarbingas dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.
- ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, po atleidimo iš darbo.
Darbdavio teisės ir pareigos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentuoja, kad po ligos darbdaviai gali suorganizuoti pakartotinį sveikatos patikrinimą. Ir, jeigu nustatoma, kad darbuotojas negali atlikti esamų pareigų, jam turi būti siūlomas kitas darbas, atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę. Jeigu tokio darbo darbdavys negali pasiūlyti, darbuotoją tenka atleisti.
Darbdavys negali atleisti darbuotojo, jeigu jis daug serga. Tokio pagrindo Darbo kodeksas nenumato. Tačiau darbuotojui grįžus po ilgo nedarbingumo darbdavys galėtų siųsti jį į neeilinį sveikatos patikrinimą. Jo metu būtų nustatoma, ar darbuotojas apskritai gali vykdyti savo funkcijas. Jei po sveikatos patikrinimo būtų nustatoma, kad darbuotojas pagal, sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, nebegali eiti savo pareigų ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra, toks darbuotojas turėtų būti atleidžiamas. Tačiau jam išmokama išeitinė.
Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka.
Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
tags: #nusalinus #nuo #darbo #nedarbingumo #pazymejimas