Vaikų globos namų tema yra itin aktuali Lietuvoje. Kasmet kuriamos programos, strategijos, priimami įstatymai bei jų pakeitimai, numatantys vaiko globos politikos tobulėjimą bei plėtrą. Didžioji dalis patvirtintų programų bei strategijų numatė vaikų, augančių stacionariose institucijose, skaičiaus mažinimą ir vaiko globos šeimoje bei šeimynose skatinimą.
Pertvarkos pradžia ir pasiekimai
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą.
Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Iki šių metų pabaigos bus baigta įgyvendinti 2014 m. pradėta institucinės globos pertvarka, kuria siekiama užtikrinti sąlygas kiekvienam vaikui augti saugioje šeimoje, gauti į individualius poreikius orientuotas bendruomenines paslaugas, ugdyti pasitikėjimą savimi, paskatinti užmegzti socialinius ryšius ir įsilieti į bendruomenę.
Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
Reformų motyvacija ir teisėkūros pokyčiai
Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą, 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma. Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Numatyta, kad iki 2020 m. globos įstaigose vaikų neliks, jie gyvens šeimose, šeimynose, bendruomenėse. Per pertvarkos įgyvendinimo laikotarpį jau matoma teigiama naujojo modelio įtaka: „Pastebime, kad galutinai persikraustę vaikai lengvai adaptuojasi, dalinasi gražiais įspūdžiais ir maloniomis emocijomis.
Visuomenės ir institucijų vaidmuo
„Kiekviena didelė kelionė prasideda nuo mažų žingsnių. Pradėję vaikų globos pertvarką 2014 metais, visą dešimtmetį daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiai augti savo tėvų šeimose - savivaldybėse šeimoms pradėjome teikti kompleksines paslaugas, sustiprinome jų socialinę priežiūrą“, - kalbėjo ministrė.
Konferencijos dalyvius Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vardu sveikinęs ir jo žodžius perdavęs Prezidento vyriausiasis patarėjas kalbėjo, kad Prezidentas visada pabrėžia, jog noras gyventi šeimoje - tai ne prabanga. Tai pamatinė teisė, kuri turi tapti mūsų visų bendru įsipareigojimu.
„Šiandien, pažvelgę į nueitą kelią, matome, kad pokytis yra įmanomas. Tačiau mūsų kelionė dar nesibaigė. Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos. Vis dar yra šeimų, kurioms reikia paramos. Todėl svarbu ne tik švęsti pasiekimus, bet ir drąsiai, su atsakomybe žiūrėti į ateitį - išsikelti naujus tikslus ir susitarti, kad jų sieksime kartu“, - sakė Prezidento atstovas.
Tarptautinis vertinimas ir palyginimai
Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovė konferencijoje pakvietė švęsti Lietuvos pasiekimus. „Nuo institucinės vaikų globos reformos Lietuvoje praėjo 10 metų, ir mes pastebime, kokia sėkminga buvo ši reforma. Per dešimtmetį vaikų globos įstaigų skaičius reikšmingai sumažėjo, tuo pat metu matėme, kaip stipriai išaugo globa šeimoje ir bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovės nuomone, Lietuvoje vykusi institucinės globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo. „Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų. Europos Sąjungoje vis dar turime nemažai valstybių narių, kuriose šis rodiklis viršija 40 proc.", - pažymėta spaudos konferencijoje.
Praktinės pertvarkos pavyzdžiai: SOS vaikų kaimai ir savivaldybių iniciatyvos
„SOS vaikų kaimai“ - didžiausia šeima Lietuvoje, globojanti 1000 vaikų ir padedanti jiems turėti galimybę džiaugtis vaikyste. Siekiama kiekvienam mūsų šalies vaikui sukurti aplinką, tinkamą saugiai augti ir formuotis: šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje. „SOS vaikų kaimų“ misija yra, kad kiekvienas vaikas augtų šeimoje, todėl svarbu ne tik aprengti ir pamaitinti vaiką, bet ir užtikrinti saugų ir laimingą jo gyvenimą.
Pirmosios SOS šeimos persikraustė dar 2017 m., o iki šių metų pabaigos visos SOS šeimos gyvens atskirai. „Nors iš pradžių atsargiai reagavome į žinią, kad reikės išsikraustyti iš „SOS vaikų kaimo“, apžiūrėję naująjį butą, kuris mums labai patiko, persikraustėme vos per dvi dienas. Dabar čia gyvename jau antri metai. Vaikai priprato ir jaučiasi puikiai. Jiems patinka, kad nėra teritoriją juosiančios tvoros ir jie turi savo namų raktus, ko neturėjo, kai gyvenome „SOS vaikų kaime“, - įspūdžiais dalijasi SOS mama.
Socialinė adaptacija ir jaunimo pasirengimas savarankiškam gyvenimui
Kokia jų patirtis? Ar gyvendami bendruomeniniuose globos namuose jaunuoliai mokosi gyventi mažoje bendruomenėje, pritapti visuomenėje, rūpintis buitimi, planuoti savo išlaidas, prisiimti asmeninę atsakomybę ir savarankiškai priimti sprendimus? Ar taip jaunuoliai jaučiasi labiau pasiruošę savarankiškam gyvenimui ir išmoksta pagrindinių įgūdžių ir vertybių, reikalingų suaugusiojo gyvenime?
Remiantis pasirinktų šaltinių analizės ir tyrimo rezultatais, straipsnyje siekiama objektyviai apibūdinti tiriamą reiškinį bei atskleisti paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, socialinės adaptacijos ypatumus. Jaunuolių, išėjusių iš bendruomeninių vaikų globos namų, patirtys gyvenant savarankiškai rodo svarbias įžvalgas apie gebėjimų ugdymą ir emocinę brandą.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Globos namuose gyvenančių vaikų ir paauglių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas: pasiekimai, sunkumai, sprendimai. Globa įtakoja socialinių įgūdžių ugdymą, savarankiškumo formavimąsi ir pasiruošimą suaugusiojo gyvenimui. Globos įstaigose augančių jaunuolių pasiruošimas savarankiškam gyvenimui yra nuolat nagrinėjama tema akademiniuose tyrimuose ir praktinėse rekomendacijose.
Organizaciniai pokyčiai ir reorganizacijos pavyzdžiai
Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr., nuo 2025 m. reorganizuojamas juridinis asmuo - Kauno savivaldybės vaikų globos namai yra viešasis juridinis asmuo - biudžetinė įstaiga, Birutės g. 29A, LT-55322 Kaunas, kodas 191830124. Dalyvaujantis reorganizavime juridinis asmuo - Vaikų gerovės centras „Pastogė“ yra viešasis juridinis asmuo - biudžetinė įstaiga, P. Plechavičiaus g. 21, LT-49260 Kaunas, kodas 235144560.
„Šiuo metu jau rengiamas ir baigiamas derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, kurį priėmus valstybės biudžetinė įstaiga Skalvijos vaikų globos namai nuo 2019 metų sausio 1 d. bus perduoti Jurbarko rajono savivaldybei. Savivaldybės meras patvirtino, kad viskas bus daroma atsižvelgiant į darbuotojų interesus, bus stengiamasi išlaikyti dabartinį darbo užmokesčio lygį.
Nemažai problemų buvo įvardinta dėl Viešųjų pirkimo įstatyme numatytų reikalavimų vykdymo, nes kai kurie iš jų riboja galimybes tenkinti individualius vaikų poreikius aprangai ir t.t. Klausimų buvo ne tik dėl būsimos pertvarkos ypatumų, bet ir dėl esamų darbo sąlygų - dėl didelio darbuotojų, aptarnaujančių šeimynose gyvenančius vaikus, darbo krūvio. Viceministrė patikino, kad būtent šiai problemai spręsti ir numatomas pereinamasis laikotarpis.
Renginiai ir visuomenės sąmoninimas
Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, LR Prezidento vyriausiasis patarėjas, Europos Komisijos atstovė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė, globos ekspertė ir projekto „Vaikai yra vaikai“ vadovė. Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės tema „Mano akims reikia tavo akių“.
Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais. „Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini. Stengiamės apie tai kalbėti žodžiais, veiksmais, gausybe renginių ir edukacinių užsiėmimų“, - kalbėjo iniciatyvos „Vaikai yra vaikai“ vadovė.
Po spaudos konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo rašomi atvirlaiškiai, ant kurių atspaustos šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės. Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus. Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“. Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė.
Vaikų globos savaitė Lietuvoje tęsis iki liepos 5 dienos. Šį vakarą, 18.30 val., Vilniaus Katedros aikštėje vyks akcija-performansas „Matau tave“. Finalinis savaitės renginys - Globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“ - vyks liepos 5 dieną nuo 12 iki 16 valandos Trakų rajone, Paluknio aerodrome. Didžiausias metų renginys sukvies Lietuvos vaikų globos bendruomenę. Festivalio programoje - koncertas, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės ir daug kitų pramogų.
Iššūkiai ir tolesni žingsniai
„Dar laukia daug darbų, tačiau nueitas kelias rodo, kad einame tinkama kryptimi - link visuomenės, kur kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, nes kiekvienas yra vertas augti šeimoje“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Visuomenės ateitis kuriama ne vien politiniais sprendimais ar ekonominiais pasiekimais - ji kuriama kiekvienu žvilgsniu, kiekvienu žodžiu, ji kuriama vaiko ir suaugusiojo ryšiu.
„Mūsų vaikams reikia mūsų. Ypač - paaugliams. O jie dažnai lieka paskutiniai, kai kalbama apie globą. Bet paaugliai taip pat trokšta artumo, jie nori būti išgirsti, jie nori turėti, į ką atsiremti. Neatstumkime jų. Juk paauglystė - tai ne problema, tai - galimybė kurti tvirtą, brandų ryšį visam gyvenimui“, - sakė Prezidento atstovas.
Lentelė. Pagrindiniai skaičiai po pertvarkos
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Vaikai šeiminiuose namuose / bendruomenėse | 997 |
| Vaikai globos centruose | 346 |
| Vaikai šeimynose | 261 |
| Vaikai šeimose | 4226 |
| Vaikai institucinėje globoje (istorinis 2014 m.) | 3500+ |
Moksliniai šaltiniai ir praktinės rekomendacijos
Remiantis pasirinktų šaltinių analizės ir tyrimo rezultatais, straipsnyje siekiama objektyviai apibūdinti tiriamą reiškinį bei atskleisti paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, socialinės adaptacijos ypatumus. Esminiai žodžiai: socialinis pedagogas, globa, adaptacija, reorganizacija, reforma, pagalba, deinstitucionalizacija.
Globos politikos tobulėjimas remiasi teoriniais ir empirinių tyrimų rezultatais: Asmeninių socialinių paslaugų deinstitucionalizacija pokomunistinėje Lietuvoje, Globos namuose gyvenančių vaikų ir paauglių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas, Jaunuolių, išėjusių iš bendruomeninių vaikų globos namų, patirtys gyvenant savarankiškai ir kt. Tyrimai rodo, kad būtina tęsti paslaugų prieinamumo didinimą, stiprinti socialinių darbuotojų kompetencijas ir mažinti darbo krūvį, kad pertvarka būtų tvari ir orientuota į kiekvieno vaiko poreikius.
tags: #vaiku #globos #namu #reorganizacija