Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena opiausių problemų Lietuvoje, o karantinas šią situaciją dar labiau išryškino. Reikšminga visuomenės dalis, deja, vienokį ar kitokį smurtą artimoje aplinkoje laiko priimtinu elgesio būdu.
Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris buvo priimtas 2011 metais. Tačiau ilgainiui išryškėjo, ką galima patobulinti.
Chronologija:
- Galioja nuo 2011-12-15
- Pakeista: 2023-03-28 (XV-730 ir XIV-1856)
- Pakeista: 2022-03-15 (XIV-934)
- Pakeista: 2020-06-25 (XIII-3106)
- Pakeista: 2018-06-26 (XIII-1295)
- Pakeista: 2016-10-12 (XII-2680)
- Pakeista: 2016-05-12 (XII-2339)
- Pakeista: 2015-05-14 (XII-1717)
- Pakeista: 2015-05-07 (XII-1678)
- Pakeista: 2014-04-10 (XII-815)
- Pakeista: 2013-07-02 (XII-474)
Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymą, kuriame numatoma:
- Įvesti apsaugos nuo smurto orderį.
- Apibrėžti smurtą išimtinai prieš moteris.
- Sulyginti galimybes gauti pagalbą smurtą patyrus tiek šeimoje, tiek darbe ar kitur.
- Akcentuoti prevencijos būtinybę.
- Mokyti atpažinti smurtą medikus, mokytojus ir kitus sveikatos bei švietimo specialistus.
Psichologinio smurto prevencija
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė apsauga
Smurto statistika Lietuvoje
Smurto artimoje aplinkoje lygis Lietuvoje išlieka aukštas. 2019 metais užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai - po 145 pranešimus kasdien arba po vieną pranešimą Lietuvos pareigūnams kas 10 minučių.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotuose nusikaltimuose 80,2 proc. visų suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, o beveik 90 proc. užregistruotų smurtautojų - vyrai.
Apsaugos nuo smurto orderis
Siūlomas įvesti apsaugos nuo smurto orderis užtikrins, kad auka bus apsaugota nedelsiant bei sumažins tikimybę, kad smurtas pasikartos. Labai svarbu ir tai, kad įstatymu numatoma apsauga galiotų net tik artimoje aplinkoje, bet ir visur kitur, kur tik moterys patirtų smurtą.
Naujasis apsaugos nuo smurto orderis būtų nukreiptas į greitą aukos apsaugą nepaisant to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne. Jis galėtų būti pritaikomas visiems įtariamiems smurtautojams - ir vyrams, ir moterims. Orderio paskyrimą būtų galima apskųsti, bet apskundimas jo veikimo nestabdytų. Jeigu smurtautojas pažeistų apsaugos orderio sąlygas, būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Orderis nustotų galioti, jei būtų skiriamos kardomosios priemonės įprasta baudžiamąja tvarka. Tokia priemonė padėtų užtikrinti aukos apsaugą nuo smurto pasikartojimo arba bauginimo.
Per laiką, kol galiotų apsaugos orderis, nukentėjęs asmuo galėtų priimti tolesnius sprendimus dėl gyvenimo atskirai, kreiptis ir sulaukti reikalingos pagalbos. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai smurtas sunkiai įrodomas - seksualinis, psichologinis, ekonominis ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Socialinės apsaugos apibrėžimas ir praktika Prancūzijoje
Pagalba smurto aukoms
2011 metais priimtu įstatymu smurtas artimoje aplinkoje buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių nusikalstamų veikų, todėl aukos interesams ėmė atstovauti valstybė, nukentėjusiems nebereikia rašyti skundų, veikia specializuotos pagalbos centrai, policijos pareigūnai, teisėjai, prokurorai buvo apmokyti atpažinti smurtą.
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moterį, policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Čia užfiksuoja duomenis ir, atsižvelgę į nusikalstamos veikos požymius, pradeda arba nepradeda ikiteisminį tyrimą. Pareigūnas, nustatęs galimus smurto artimoje aplinkoje ar smurtą prieš moteris požymius, skiria apsaugos nuo smurto orderį. Gavęs informaciją apie smurtą, specializuotos pagalbos centras susisiekia su nukentėjusiu asmeniu.
Smurtą patyrusiam žmogui, esant poreikiui, teikiama medicinos pagalba. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir siekiant įvertinti patirtų sužalojimų mastą bei pobūdį, nukentėjusysis pagal šiuo metu galiojantį įstatymą papildomai apžiūrimas ir teismo medicinos ekspertų, o tai iš naujo traumuoja auką, primena apie patirtą smurtą.
Siekiant vieningos praktikos, siūloma, kad pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto teiktų skėtinė nevyriausybinė organizacija, veikianti visoje Lietuvoje. 2019 metais pagalbą specializuotos pagalbos centruose sutiko priimti 11 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, 84 proc. jų - moterys. 2020 metais specializuotos pagalbos centrų veiklai skirta 1,5 mln. eurų.
Švietimo įstaigų vaidmuo
Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.
Taip pat skaitykite: Gerovės užtikrinimas vaikams
Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos.
Smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą.
Mokymai specialistams
Jei būtų pritarta naujai įstatymo redakcijai, išsiplėstų specialistų, apmokytų atpažinti smurtą ir dirbti su smurtą patyrusiais žmonėmis, ratas. Iki šiol tokie mokymai buvo privalomi tiesiogiai smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje dirbantiems darbuotojams: teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams, pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų darbuotojams.
Dabar siūloma, kad mokymai būtų organizuojami ir sveikatos priežiūros specialistams, švietimo bei visuomenės sveikatos biurų darbuotojams, kad jie žinotų, kaip geriausiai padėti smurtą patyrusiam žmogui, kur jį nukreipti tolesnei pagalbai.
Taip pat pastebima, kad pateisinantis požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris žmonių sąmonėje dažnai įsitvirtina vaikystėje, todėl atnaujintame įstatyme numatoma pareiga į mokymo programas įtraukti informaciją apie nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, lyčių lygybę, ugdyti socialinius-emocinius vaikų gebėjimus, skatinti pagarbą ir toleranciją abiejų lyčių atžvilgiu.