Dažnai girdime, jog jaunimas - mūsų ateitis, o verslas - tai, kas valdo pasaulį. Argi jaunimas nenori valdyti pasaulio? Kuris gi, būdamas mažas ir paklaustas, kuo norėtų būti užaugęs, nepareikšdavo noro tapti verslininku?
Juk verslininko įvaizdis, jauno žmogaus akimis, itin patrauklus - galinga asmenybė, solidžios pajamos, tvirta valia ir šviesi ateitis. Kiek tokių, kuriems, bėgant laikui, šis noras pasikeitė? Kaip tokį statusą pasiekti jaunam žmogui? Nuo ko jam pradėti? Kur slypi jo sėkmės paslaptis ir kur jo tyko baimės, iššūkiai ir nauji išbandymai?
Barjerai jaunam žmogui - įsigalėjęs nedarbas, žinių ir praktikos stygius. Projekte dalyvavo entuziastingi ir motyvuoti jauni žmonės, atvykę iš kaimyninės Latvijos ir Lenkijos, gimtosios Lietuvos bei Italijos. Pasak organizatorių „Unique Projects“, dalyvių auditorija - jauni, veiklūs, linkę domėtis, sužinoti ką nors nauja, jaunuoliai.
Tai žmonės, kurie jaučia, jog jiems trūksta žinių ir įgūdžių apie būsimą darbo rinką ir reikalavimus, norint tapti paklausiu darbuotoju, o gal net ir verslo lyderiu. Dešimties dienų trukmės projektas buvo skirtas gvildenti itin opias mūsų visuomenei problemas - jaunų žmonių nedarbą ir jų verslumo bei inovatyvumo skatinimą.
Buvo siekiama, jog projekto dalyviai įgautų realios praktikos kuriant, vystant bei pristatant savo verslo idėjos prototipą, susipažintų su svarbiausiais darbo rinkos aspektais, išmoktų pristatyti save, įgautų pasitikėjimo savimi, patekus į įvairias netikėtas situacijas. Taip pat buvo norima, jog jaunimas įgytų reikalingų kompetencijų, kurios įgalintų kurti nuosavą verslą ir, be abejo, padidintų galimybes įsidarbinti.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Šio projekto metu dalyviai analizavo verslo problemas bei išmoko generuoti idėjas. Jiems teko kurti preliminarius verslo planus, suteikti grįžtamąjį ryšį ir patobulinti savo bendravimo įgūdžius. Sėkmingo verslo komponentai - puiki idėja, atkaklus darbas ir tikėjimas sėkme. Dalyviai turėjo galimybę išgirsti naudingų patarimų bei sėkmės pavyzdžių ir iš tikrų verslo lyderių lūpų.
Anot S. Andriukevičiūtės, verslumas nėra vien tik įgimtas dalykas, jį, be abejonės, gali išsiugdyti kiekvienas. Norint, kad jauni žmonės imtųsi nuosavo verslo, reikia daugiau su jais kalbėtis, patarti, parodyti, jog tai nėra labai sudėtinga. Verslas, iš pirmo žvilgsnio, sudėtingas dalykas tol, kol juo nepradedi domėtis.
Iš pradžių ir man pačiai atrodė, jog neįmanoma sukurti savo įstaigos, tačiau vėliau atsirado žmonių, kurie man padėjo, parodė, kokius žingsnius turiu atlikti, kaip pamatuoti riziką ir kaip sėkmingai judėti į priekį. Daugiau švietimo ir gerų pavyzdžių turėtų paskatinti jaunimą nebijoti ir veikti. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje tokie dalykai pamažu jau vyksta, - sakė VšĮ „Juoda avis“ direktorė S.
Esu dalyvavusi ne viename panašaus pobūdžio projekte, tačiau visi jie vyko užsienyje, todėl buvo įdomu sudalyvauti projekte, kurį organizuoja lietuviai. Žinoma, mane sudomino ir pati projekto tema, kuri skirta verslumui - man ši sritis aktuali ir įdomi, stengiuosi ja kuo daugiau domėtis. Esu bandžiusi imtis ir nuosavo verslo, susijusio su prekyba ledais ir kitais maisto produktais, savo gimtajame mieste.
Interaktyvių veiklų metu buvo galima pastebėti, jog projekte dalyvavę jaunuoliai - itin smalsūs ir motyvuoti. Projekto dalyvė Agata teigė, jog ji, jau gana ilgą laiką svajojanti išmokti dar vieną užsienio kalbą, bet, jai tenka pripažinti, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios įgyvendinti šį norą - bereikšmiai pasiteisinimai, kurių kasdien vis daugėja.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Jai antrino ir kita jauna mergina, kuri taip pat teigė turinti asmeninių svajonių, bet ją vis užplūsta abejonės dėl savo ateities - ji dvejojanti, kokias studijas pasirinkti pabaigus mokyklą. Pasak jos, viena kryptis - širdžiai miela, bet galimai nepelninga veikla, o kita - rimta profesija, kuri garantuotų stabilumą ateityje.
Pasibaigus projektui, dalyviai jį paliko su šviesesnėmis mintimis, kupini naujų idėjų ir planų. Šiame projekte išmokome daug naudingų dalykų - kaip spręsti įvairias problemas, kaip susiburti į komandą ir įžvelgti joje lyderį, ko reikia sėkmingam darbui ir darniam bendravimui. Džiaugiamės, jog mūsų projekto grupė labai draugiška ir maloni. Ji neslėpė, jog projektas pranoko jos lūkesčius šimteriopai.
Pasak jos, komandiniai užsiėmimai ir kitos aktyvios veiklos, leido jai susipažinti su įdomiomis asmenybėmis, išmokti tarpusavio supratimo, tolerancijos, efektyvaus darbo ne vien dėl savęs, bet ir vardan geresnių visos grupės rezultatų. Ne ką mažiau projekto sėkme džiaugėsi ir „Unique Projects“ komanda, kurios teigimu, kiekvienas projektas, kurį tenka organizuoti, yra vis kitoks - savaip įdomus ir įvairialypis tiek savo temomis ir užduotimis, tiek atvykstančiųjų dalyvių grupėmis.
Social Innovators for Change“ - pirmasis mano Erasmus+ projektas, kuris vyk… Beveik esu tikra: jei skaitai šį atsiliepimą, tai dar dvejoji ir neužpildai registracijos formos. Registracijos kur? Atsakau - į didelį didelį nuotykį, todėl nesuk galvos ir suskubk pildyti anketą. O gal Tau neramu? Baimės - tik mūsų pačių susikurti barjerai, apsunkinantys gyvenimą. O gal pikta, nes neprisikalbinai draugų ir į projektą turi vykti „vienas“? Vėl atsakau - tik DŽIAUKIS. Panašioje situacijoje buvau ir aš. Rezultatas - nori nenori tampi atviresnis naujoms pažintims ir net oficialiai neprasidėjus projektui pradedi pamažu pažinti savo komandos narius. Girdėjau, kad sunkiau sekasi su užsienio kalba? Nė vienas projekte neliko nepakalbintas ar nesuprastas. Juk egzistuoja ne tik žodžių kalba.
Sakai, kad liksi nesuprastas ir vienišas? Įsivaizduok: krūva 30 jaunų žmonių iš skirtingų šalių ir nerasti nė vienos temos, kuria galėtum diskutuoti? Krūva 30 jaunų žmonių, atvykusių su tikslu susirasti naujų pažįstamų ir linksmai praleisti laiką ir Tau vienam likti atstumtam? Skamba kaip misija neįmanoma. Taigi ... „Social Innovators for Change“ - pirmasis mano Erasmus+ projektas, kuris vyko Rumunijoje. Kodėl visa tai rašau? Nes grįžus namo dar kelias dienas skraidžiau kaip ant sparnų ir negalėjau patikėti, kad viskas baigėsi. Ir svarbiausia - Erasmus+ (tik reikia trupučio sėkmės) suteikia šansą susipažinti su asmenybėmis, kurios apverčia vidinį pasaulį aukštyn kojomis. Sunku apsakyti tą jausmą, kuris apima sugrįžus po projekto namo. Džiaugsmas persipynęs su liūdesiu, apipintas daugybe prisiminimų ir patirčių, įgautų per tą savaitę.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Atsibudęs ryte vis dar tikiesi eiti prie bendro stalo ir pusryčiaujant su naujais bičiuliais kalbėtis apie sapnus, maistą, vakarykščius nuotykius. Vis dar tikiesi pamatyti tą vieną vėluojantį ir susivėlusį čeką, atbėgantį ieškoti likusių krosano trupinių. Vis dar tikiesi išgirsti šimtą skirtingų intonacijų ir akcentų „Good morning“. Bet atsikeli, pasidarai arbatos ir tuomet belieka tik žiūrint pro langą pasvajoti apie tą nuostabią savaitę su fantastiškais žmonėmis. Projektas Italijoje buvo man aštuntas. Visi, kuriuose buvau prieš tai, vyko prieš 2 metus. Gali atrodyti gan ilgas laiko tarpas. Visada norėdavau ten nuvažiuoti vėl, būti apsuptam tų nuostabių veidų ir pokalbių, istorijų ir nuotykių, bet atidėliodavau. Darbas, studijos, ne laikas dabar... Bet laikas galiausiai atėjo ir išvykau į projektą. Tai buvo vienas geriausių sprendimų, vėl pabudinusių meilę žmonėms.
Prieš kiek daugiau nei savaitę grįžau iš jaunimo mokymų, vykusių Larnakoje, Kipre. Tai buvo pirmasis mokymų tipo projektas, kuriame dalyvavau. Mokymų metu vykdėme įvairias paskirtas užduotis agro-verslininkystės tematika. Visada dirbome grupėse - tai mums leido geriau pažinti kitus projekto dalyvius, sužinoti informacijos apie skirtingas šalis bei jų kultūrą, pasiekti puikių rezultatų. Pirmas kartas - baisu, pirmą kartą sutikti žmonės - irgi baisu, bet prie visa ko prisideda smalsumas ir noras sužinoti, o kaip bus toliau. Pirmi pasisveikinimai oro uoste, pirmi pokalbiai ir susipažinimai.. Na gerai, praėjo 15 minučių, o jau drąsiau, bet čia tik Lietuva, tavęs dar laukia projekto šalis.. šalis, kurioje tu praleisi ateinančią savaitę, kurioje tu galbūt suprasi, kokiu keliu nori tęsti savo kelionę, gyvenimo kelionę. Nesklandumai, nerimas ir jaudulys nublanksta prieš norą pažinti ne tik kitus, bet ir save, atrasti naujus įgudžius ir sugebėjimus.
Kelionės tam ir yra skirtos, jos tuom ir žavi, kiekviena kelionė yra individuali, ji turi savo charakterį, gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų pusių, bet kaip ir asmuo ji gali labai sužavėti. Būtent tokia ir buvo kelionė į Rumuniją. Visada svajojau keliauti, pažinti kitas kultūras, sutikti kitokius žmones, tačiau niekad neišdrįsdavau to įgyvendinti ir tik pavydėdavau visur keliaujantiems draugams. Tuomet išgirdau apie ne pelno siekiančią Unique Projects organizaciją, kuri organizuoja jaunimo mainus ir projektus svečiose šalyse. Vis nedrąsiai pagalvodavau, kaip būtų smagu prisijungti prie kitų ir išvykti kažkur, kur galėčiau ne tik patobulėti visapusiškai, bet ir atrasti naujus kraštus. Netikėtai pamačiau, jog Unique Projects organizuoja mainus Italijoje, projekte ,,Eco - photography: environment through the eye of the lens“.
Kadangi fotografija yra mano hobis nuo pat mažens, o rūpinimasis aplinka, mano nuomone, turi būti kiekvieno iš mūsų prioritetas norint gyventi sveiką ir pilnavertį gyvenimą, nutariau nebe svajoti, o daryti. Nedelsdama užpildžiau anketą ir po kurio laiko sužinojau, kad buvau atrinka dalyvauti. Prieš kelionę mane apniko daugybė abejonių, jog nesusikalbėsiu, nepatenkinsiu projekto lūkesčių, nuvilsiu komandos draugus. Visgi kiekviena Kaljaryje praleista diena buvo tik geresnė ir geresnė! Su kitų šalių jaunimu tapome tarsi didelė šeima, kuriai linksmai leisti laiką ir bendrauti nekliudė net kartais iškylantis kalbos barjeras. Mus visus vienijo fotografija ir rūpestis aplinka. Man asmeniškai didžiausia dovana, kurią gavau yra tai, jog šis projektas privertė mane perlipti savo komforto zoną ir išlįsti iš kiauto. Net pati nustebau, kai supratau, jog be baimės kalbu man svetima kalba su kitataučiais, siūlau savo idėjas ir diskutuoju. Ir man tai puikiai sekėsi! Esu be galo laiminga ir dėkinga už šią galimybę atrasti save, įgyti patirties, pažinti svetimą šalį ir kitas kultūras.
Tai buvo jau trečias mano projektas, bet jis neabejotinai pranoko visus mano lūkesčius. Nuo pat pirmosios projekto dienos buvo galima pajusti ypatingą atmosferą projekte. Kadangi projekto tema - komunikacija, buvo galima aiškiai pajusti kaip dalyviai mokosi naujų įvairių bendravimo būdų, mokosi dirbti tiek su savimi, tiek komandoje. Projekte turėjome progą išbandyti regbio sporto šaką, kuri sustiprino komandos dvasią, daug meditavome, diskutavome, kalbėjomės jautriomis temomis ir stengėmės pažinti save bei kitus, taip pat įtraukėme ir vietos bendruomenę į projekto veiklas. Ne tik įdomi projekto programa, bet ir Italijos gamtos grožis, ypatinga senovinė architektūra ir be galo atviri ir šilti žmonės paliko didelį įspūdį. Gyvenome Aleksandrijos miestelyje, todėl galėjome pajusti tikrą, neturistinę Italiją. Niekada nepamiršiu nuostabių emocijų, kurias patyriau šiame projekte, visų įdomių ir šiltų pokalbių, skirtingų ir tuo pačiu kažkuo panašių dalyvių, kurie ir sukūrė tą puikią atmosferą.
Jaunimo mokymai Norvegijoje “One Last Chance” buvo išties įspūdingi bei tapo viena įsimintiniausių mano kelionių. Dar nepasiekus projekto vietos oro uosto, jau užbūrė Norvegijos gamta, kuri buvo pasakiško grožio ir akimirksniu tapo mano „favoritine”. Ne ką mažiau įkvėpė ir patys mokymai, nors tema - konfliktų valdymas atrodytų sudėtinga, tačiau, kaip ir visuose Erasmus+ mainuose, pasitelkiant neformalaus ugdymo metodus ir charizmatiškus trenerius, tapo lengvai suprantama. Išmokome, kaip valdyti konfliktus, kaip numatyti jų atsiradimą, kaip sumažinti padarinius bei kaip galima jų išvengti. Visą procesą lengvai pajautėme pasinaudoję pažangiais mokymo metodais ir technikomis, kurių man labiausiai patikęs - buvusių mokymų dalyvių sukurtas simuliacinis stalo žaidimas „Mission Z”. O kur dar ir jau įprasti Erasmus+ mainų privalumai - nauji draugai, naujos kultūros, tarptautinis darbas, patobulinta anglų kalba, pamatyta nauja šalis...
Erasmus+ projektas - galimybė jaunimui tobulėti ir įgyti patirties.
Utenos regione sparčiau, negu kituose Lietuvos regionuose, dėl migracijos ir demografinių problemų mažėjant gyventojų skaičiui, atitinkamai mažėja viešųjų paslaugų prieinamumas, nes uždaromos mokyklos, ligoninės, ambulatorijos, kultūros centrai, bibliotekos. Panaikinus apskričių administracijas, Lietuvos regionuose, įskaitant ir Utenos apskritį , nebeliko veikiančių institucijų, kurios prisiimtų atsakomybę už regionų plėtrą. Lietuvoje, dažniausiai Vilniuje, jau eilę metų vyksta socialinio verslo konferencijos, kurios yra labai teorinio lygmens. Problema: Utenos apskrityje didėja socialinė atskirtis, mažėja bendruomenei reikalingų paslaugų ir (arba ) prekių kiekis, todėl aštrėja šiame regione įsisenėjusios socialinės problemos.
Įgyvendinant projektą 12 galutinių naudos gavėjų Utenos apskrityje bus aprūpinti įranga ir įrengimais, jiems bus surengtos konsultacijos rinkodaros, teisiniais ir buhalterinės apskaitos klausimais. Pasiekus planuotus projekto rezultatus 12 pelno ir ne pelno organizacijų pradės veikti Utenos apskrityje socialinio verslo srityje. Sumažės Utenos apskrities gyventojų socialinė atskirtis, o pridėtine projekto verte taps sudarytos sąlygos padėti išvengti socialinių problemų aštrėjimo Utenos regione. Projekto dėka Utenos apskrityje bus pradėtos formuoti naujos informacijos sklaidos, bendradarbiavimo bei keitimosi gerąja patirtimi bei metodine informacija tarp socialinio verslo vykdytojų tradicijos. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia - 2020 m. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga - 2022 m.
Utenos apskritis
20-tą kartą vyksiančius Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimus (angl. 2024-aisiais EEPA sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus - 442 projektų iš 29 šalių, o geriausiais projektais 6-iose kategorijose tapo iniciatyvos iš Estijos, Vokietijos, Turkijos, Danijos, Graikijos ir Serbijos. 2023 m. Iniciatyvos, padedančios kurti inovatyvius verslo sprendimus, gali padėti pasiekti tikrąjį verslumo proveržį, ir jomis būtina dalintis tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Tad ačiū verslui, savivaldybėms ir institucijoms, kurios prisideda prie įvairių projektų mūsų šalyje organizavimo. 2025 m. EEPA konkurso dalyviai iki gegužės 30 d. 2024 m. Lietuvai atstovavo nacionalinę atranką laimėjęs Rokiškio verslo klubo projektas „Rokiškio inžinerijos klasė“, padedantis spręsti inžinierių trūkumą regione, 2023 m.
Turėjome galimybę susipažinti su geriausiomis Europos praktikomis, keistis idėjomis su inovatyvių projektų kūrėjais ir užmegzti vertingų ryšių, kurie gali virsti realia partneryste. Šis pripažinimas - ne tik motyvacija, bet ir stiprus impulsas toliau kurti socialines inovacijas, gerinti darbo rinkos sąlygas ir sudaryti jaunimui dar palankesnes galimybes augti bei siekti karjeros regione“, - dalyvavimą 2024 m. Pasak Monikos Miniotaitės, Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys Now“ direktorės, dalyvavimas 2023 m. Tai buvo puiki proga įsivertinti veiklą platesniu Europos mastu: pasitikrinti, ar esame konkurencingi ir ar einame tinkama kryptimi.
Konkursas taip pat padėjo užmegzti ryšių su kitomis inovatyviomis organizacijomis, suteikė galimybę pasimokyti iš jų gerosios patirties ir pastūmėjo imtis naujų iniciatyvų. Įsitikinome, kad verslumo skatinimo srityje veikiančios organizacijos įvairiose Europos šalyse siekia panašių tikslų ir susiduria su tais pačiais sunkumais, todėl bendradarbiavimas ir keitimasis gerąja patirtimi yra efektyviausias būdas pasiekti dar geresnių rezultatų“, - pranešime cituojama M.
tags: #socialines #verslininkystes #klubas