Vaikų Globos Moksliniai Tyrimai Lietuvoje

Vaikų globa ir įvaikinimas yra svarbios socialinės institucijos, užtikrinančios vaikų, negalinčių augti su savo biologiniais tėvais, gerovę ir saugumą. Šiose srityse atliekami moksliniai tyrimai padeda geriau suprasti vaikų poreikius, globos ir įvaikinimo procesų ypatumus bei jų poveikį vaikų raidai ir gerovei.

Įvaikinimo Procesas ir Jo Aspektai

Įvaikinimas yra procesas, kurio metu vaikas, netekęs biologinių tėvų globos, įgyja naujus, teisiškai pripažintus tėvus. Įvaikinimo procesas yra griežtai reglamentuotas įstatymais, siekiant užtikrinti, kad vaikas patektų į saugią ir mylinčią aplinką. Svarbu paminėti, kad įvaikinimas gali būti tarptautinis, kai vaikas įvaikinamas į užsienio šalį.

Įvaikinimo formos

• Atviras įvaikinimas: Biologiniai tėvai ir įtėviai palaiko ryšį.
• Uždaras įvaikinimas: Biologinių tėvų tapatybė lieka paslaptimi.
• Dalinis įvaikinimas: Tam tikra informacija apie biologinius tėvus atskleidžiama.

Vaikų Globos Formos

Vaikų globa apima įvairias formas, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų, laikinai ar nuolat netekusių tėvų globos, priežiūrą ir auklėjimą. Tai gali būti globa šeimoje, globos namuose ar kitose institucijose. Vaikų globos tikslas yra suteikti vaikui saugią ir stabilią aplinką, kurioje jis galėtų augti ir vystytis.

Globos rūšys

• Laikinoji globa: Vaikas apgyvendinamas globėjų šeimoje laikinai.
• Nuolatinė globa: Vaikas apgyvendinamas globėjų šeimoje ilgam laikui.
• Institucinė globa: Vaikas apgyvendinamas globos namuose ar kitose institucijose.

Mokslinių Tyrimų Svarba

Moksliniai tyrimai atlieka svarbų vaidmenį tobulinant vaikų globos ir įvaikinimo sistemas. Jie padeda nustatyti veiksmingiausius būdus užtikrinti vaikų gerovę, įvertinti globos ir įvaikinimo poveikį vaikų raidai bei spręsti iškylančias problemas.

Tyrimų kryptys

• Globos ir įvaikinimo poveikis vaikų psichologinei sveikatai.
• Efektyviausi globėjų ir įtėvių atrankos ir mokymo metodai.
• Vaikų prisitaikymas prie naujos šeimos ir aplinkos.
• Socialinės paramos svarba globėjams ir įtėviams.

Globėjų nuomonę atskleidė vaiko teisių gynėjų užsakymu atliktas globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programos efektyvumo tyrimas. Tyrime dalyvavo 600 respondentų iš 49 šalies savivaldybių. Reikšminga, kad tyrimas atskleidė visų GIMK programos tikslinių grupių požiūrį apie mokymus.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

„Vaiko globa šeimoje yra geriausia, ką vaikas gali turėti, kai netenka galimybės augti biologinėje šeimoje. Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip galima padėti vaikui įveikti traumines patirtis, ir čia labai svarbus globėjo tinkamas pasirengimas, žinios. Kuo geriau globėjas žinos pagalbos vaikui būdus, gebės atkurti vaiko pasitikėjimą savimi ir jo saugumo jausmą - iš dalies lemia tolimesnį vaiko gyvenimą. Šį tyrimą paskatino siekis sužinoti, kas padėtų globėjui geriau pasirengti savo misijai ir atliepti vaiko poreikius“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Pasak I. Skuodienės, ne mažiau svarbus tyrimo tikslas - išgirsti, kas emociškai sustiprintų pačius globėjus, kad išvengtume nesėkmingų globų, apsaugotume vaikus nuo dar daugiau netekčių.

Apie 70 proc. tyrimo dalyvių GIMK programos mokymų organizavimą vertino palankiai ir pritarė, kad programa veiksminga šviečiant visuomenę apie globą ir įvaikinimo patirtis bei ruošiant globėjus atliepti tėvų globos netekusių vaikų poreikius. Taip pat sutiko, kad mokymai padeda išgryninti lūkesčius ir identifikuoti, kas tvirtai apsisprendę globoti, įvaikinti, o kieno motyvacija grįsta emocijomis.

83-93 proc. respondentų labai gerai įvertino mokymų metu vykstančius individualius susitikimus, nes juose gaunami atsakymai į jautrius klausimus padeda geriau suvokti save kaip globėją arba įtėvį, biologinių vaikų ir visos šeimos vaidmenį priimant naują šeimos narį.

Tačiau vertinant, ar programa padėjo pilnai pasirengti vaiko globai, įvaikinimui, tikslinių grupių nuomonė išsiskyrė. Teiginiui, kad GIMK programa padėjo visiškai pasirengti vaiko globai, įvaikinimui, pritarė 78 proc. šeimynų atstovų, bet tik 45 proc. globėjų, 39 proc. budinčių globotojų, 36 proc. bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Respondentai kritiškiau vertino ir mokymų turinį. Vyravo nuomonė, kad yra poreikis papildyti mokymus ir praktines užduotis nauja medžiaga, remtis naujesniais moksliniais šaltiniais, išgirsti siaurų sričių profesionalų, pavyzdžiui, galinčių pasidalyti vaiko neurologinės raiškos ypatumais.

42 proc. tyrimo dalyvių sutinka, kad svarbu geriau pasirengti vaikų su negalia globai, tai padėtų kompensuoti turimus vaiko raidos sutrikimus ir tinkamai priimti galinčius pasireikšti vėliau. Taip pat pasigendama gilesnių žinių apie atskirų amžiaus tarpsnių, ypač kūdikystės ir paauglystės ypatumus, pagalbos būdus traumines patirtis išgyvenusiems vaikams ir įveikiant netektis, lytinio ugdymo temų.

Vyravo nuomonė, kad reikia ilgesnių mokymų, nes dabartinė programos struktūra (7 užsiėmimai) riboja galimybes išdėstyti ir pilnai įsisavinti informaciją.

GIMK programa padeda atpažinti, kuriuos iš šių gebėjimų dalyvis turi, o kur galbūt reikia pagalbos: saugios aplinkos vaikui užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, raidos sunkumų kompensavimas, ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas, pagalba mezgant saugius ir patvarius ryšius, bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos sunkumus.

Kai kuriuos gebėjimus, tyrimo dalyvių vertinimu, sekasi ugdyti lengviau, kitus - sunkiau. Pavyzdžiui, saugi aplinka ir fizinių poreikių tenkinimas buvo laikoma lengviausiai, o vaiko ryšių su biologine šeima puoselėjimas - sudėtingiausiai ugdoma kompetencija.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

Kaip pastebėjo I. Skuodienė, tyrimo dalyvių nuomone, GIMK mokymai savaime globos sėkmės neužtikrina - reikšmingai prie to prisidėti gali sklandus paramos sistemos veikimas, nuolatinis globėjų palaikymas ir galimybė toliau vystyti globai reikalingus įgūdžius.

Remiantis tyrimo išvadomis, jau artimiausiu metu GIMK programa bus tobulinama.

GIMK mokymai privalomi siekiantiems globos ir įvaikinimo, taip pat - bendruomeninių globos namų darbuotojams, šeimynų steigėjams ir dalyviams bei budintiems globotojams ir globos centrų darbuotojams.

Šiuo metu šalyje veikia vieningas šeimų parengimo globai procesas. Savivaldybėse įsteigti 66 globos centrai vykdo ir koordinuoja veiklą, susijusią su vaiko globa ir įvaikinimu - pagal GIMK programą rengia mokymus, atlieka pavienių žmonių ir šeimų pasirengimo vertinimą, užtikrina palydėjimą bei tęstinę pagalbą globėjams.

Vieninga GIMK programa pradėta taikyti 2008 m. sudarius sutartį su JAV asociacija Child Welfare League of America dėl programos licencijos.

Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekusių į globos įstaigą būdami labai jauno amžiaus, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situacija - paimti vaiką valstybės globon.

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms. Tuo tarpu rekomendacijos, kuriomis siekiama apsaugoti be globos likusius vaikus, nurodo, jog pats geriausias nekintamas sprendimas vaikui yra jo grąžinimas į šeimą ir to reikia siekti, net jei vaiko biologinė šeima neatrodo ideali ar jos papročiai ir gyvenimo būdas skiriasi nuo visuomenėje paplitusių normų.

Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nusistatymą, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kurių dėka jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetu.

Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų dirbanti įstaiga Lietuvoje - dar prieš Antrąjį pasaulinį karą savo istoriją pradėję Utenos vaikų globos namai. Per beveik 100 gyvavimo metų globos namai keitė ne tik veiklos vietą. Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 metų ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene. Tuo metu dar nebuvo strateginių pertvarkos dokumentų, o deinstitucionalizacijos idėjas aptarinėjo tik aktyvių nevyriausybinių organizacijų, o ne valdžios institucijų atstovai.

Globos namų direktorės Dianos Deveikienės teigimu, šiuo metu dirbantys 35 specialistai labai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais. Ypatingas dėmesys skiriamas mamoms, nes kad ir kaip gerai būtų aprūpinti globos namai, kad ir koks visapusiškas dėmesys vaikui būtų skiriamas, tėvų dėmesio niekas neatstos. Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius.

Atvežus į globos įstaigą likimo valiai paliktą vaiką, pirmiausia surandama jo mama, kuriai sudaromos sąlygos apsigyventi tame pačiame pastate su vaiku. Tėvams, kurie kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, įgalinančių juos saugiai ir sėkmingai auginti vaikus, kurti pagarbius tarpusavio santykius, efektyviai įveikti iškylančius neaiškumus ir sunkumus, sudarytos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus.

Dažna problema šeimoje - vyro smurtinis elgesys, taigi stengiamasi tokį elgesį išgyvendinti ir kurti gyvenimą be smurto ir žmogaus teisių pažeidimo prieš artimuosius. Tad nuo 2013 m. įstaigoje veikia ir Utenos apskrities vyrų krizių centras, kurios tikslas - suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams. Krizių centre teikiamos socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusiems vyrams bei jo šeimos nariams. Taip pat organizuojamos individualios ir grupinės konsultacijos smurtinio elgesio keitimo programose. Vyrų krizių centras bendradarbiauja su Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Utenos skyriumi.

Lietuvos visuomenė turi daug išankstinių nuostatų ir neteisingų stereotipų, susijusių su globos netekusių vaikų įsivaikinimu, vienas jų - jog tapti globėju yra sunku. Nuo 2008 m. globos namų specialistės ne tik veda globėjų ir įtėvių mokymus, o taip pat ir ieško naujų globėjų bei dalijasi gerąja patirtimi. Jų siekiamybė - kad vaikus globotų šeimos ar pavieniai globėjai, kas nutinka vis dar ganėtinai retai.

Aktyviai vykdomoje globėjų ir įtėvių rengimo programoje dalyvauja Zarasai, Kupiškis, Molėtai, Rokiškis, Ukmergė ir Utena. Globos namai užsiima ir visuomenės švietimo veiklomis, stengiasi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su bendruomenę, tokiu būdu mažinant juose gyvenančių vaikų diskriminavimą. Vykdomos įvairios kultūrinės, sporto, veiklos, prisidedama prie visuomeninių akcijų (pvz.: Maisto banko).

Dar 2012 m. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires, o 2014 m. - Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų planą. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad veiksmų planą būtina įgyvendinti neatidėliojant, tačiau apgalvotai ir atsakingai.

Lietuvai svarbu pereiti nuo institucinės globos ir iki 2020 m. Utenos vaikų globos namų veiklos pagrindinis tikslas - sustiprinus šeimą sugrąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, o nepavykus surasti jam kitą (globėjų) šeimą. Todėl šios įstaigos darbuotojai sukaupė vertingos praktikos, kuri galėtų būti naudinga kitiems globos namams, pagerinti vaikų globos namų gyvenimo kokybę, teikiant pagalbą pažeidžiamoms šeimoms ir mažinant globojamų vaikų skaičių institucijose. Vien per 2013 metus, 24 vaikai, kuriems buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, grąžinti į šeimas.

Tikėtina, jog pradėjus realius pertvarkos veiksmus „iš viršaus“, kurios šiais metais planuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Utenos vaikų globos namų praktika „iš apačios“ bus realius pertvarkos rezultatus užtikrinantis veiksnys.

Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo klausimas - kokios yra pagrindinės priežastys lėmusios vaiko globos šeimoje nutraukimą. Tyrimu siekiama atskleisti globos nutraukimą lėmusias priežastis, remiantis globėjų patirtimi. Vaiko globos procesas analziuojamas remiantis socialinio veiksmo teorija. Tyrime vadovaujamasi subjektyvistine - interpretuojamąja epistemologija, siekiant atskleisti kiekvieno tyrimo dalyvio požiūrį ir turimos patirties interpretavimą susijusį su vaiko globos nutraukimu. Siekiant atskleisti priežastis, dėl kurių globėjai savo iniciatyva nutraukė vaiko globą, pasirinktas kokybinis tyrimas, kurio pagalba galima giliau pažvelgti į nagrinėjamą problemą.

Tyrimo rezultatai atskleidžiami remiantis globos procesu, naudojant socialinio veiksmo teoriją. Socialino veiksmo teorijos akcentuojama motyvacija yra susijusi su globos sėkme ar nesėkme. Kitokia situacija - su globėjų pasiruošimu globai, tie kurie baigė PRIDE kursus ir tie, kurie jų nelankė nutraukė globą, iš to kyla abejonės, ar šie kursai kokybiški ir naudingi. Emociškai vaiko globa nėra lengvas procesas, globėjai patyrė įvairaus spektro emocijas nuo džiaugsmo ir laimės auginant vaiką, iki nerimo, baimės ir nevilties susidūrus su sunkumais.

Remiantis globėjų patirtimi, kurie savo inicatyva nutraukė vaiko globą, atsiskleidė trys pagrindinai faktoriai įtakojantys globos nesėkmę: su globotiniu, su globėjais bei su specialistais dirbančiais su globėjų šeimomis susiję faktoriai. Su globojamu vaiku susiję faktorių pažvalga atskleidė, kad globėjams sunkiausia - vaikų emocinės bei elgesio problemos. Nemažai įtakos turėjo ir globėjų amžius, sveikatos problemos, šeimyninė padėtis, turima globos patirtis. Trečiasis faktorius lėmęs globos nutraukimą - specialistų darbo su globėjų šeima kokybės neatitikimas.

Pagrindiniai GIMK programos efektyvumo tyrimo rezultatai:

Rodiklis	Procentas
GIMK programos mokymų organizavimas vertinamas palankiai	70%
Pritarė, kad programa veiksminga šviečiant visuomenę	70%
Individualūs susitikimai mokymų metu įvertinti labai gerai	83-93%
Šeimynų atstovai, pritarę, kad GIMK programa padėjo visiškai pasirengti globai	78%
Globėjai, pritarę, kad GIMK programa padėjo visiškai pasirengti globai	45%
Budintys globotojai, pritarę, kad GIMK programa padėjo visiškai pasirengti globai	39%
Bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojai, pritarę, kad GIMK programa padėjo visiškai pasirengti globai	36%
Sutinka, kad svarbu geriau pasirengti vaikų su negalia globai	42%

Iššūkiai ir Problemos

Vaikų globa ir įvaikinimas susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis. Tai gali būti ilgos įvaikinimo procedūros, globėjų ir įtėvių trūkumas, vaikų prisitaikymo sunkumai naujoje aplinkoje, socialinė stigma ir kt.

Problemų sprendimo būdai

• Įvaikinimo procedūrų supaprastinimas.
• Globėjų ir įtėvių paieškos ir atrankos efektyvinimas.
• Psichologinės paramos vaikams ir šeimoms užtikrinimas.
• Visuomenės informavimas ir švietimas apie vaikų globą ir įvaikinimą.

Teisiniai Aspektai

Vaikų globa ir įvaikinimas yra reglamentuojami nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais. Šie aktai nustato vaikų teises, globos ir įvaikinimo procedūras, globėjų ir įtėvių pareigas bei atsakomybę.

tags: #vaiku #globa #mokslincius