Šiais laikais socialinės rizikos šeimos - tai aktualus ir neišvengiamas valstybės rūpestis, kuris reikalauja neatidėliotinos sprendimo būdų. Lietuva yra viena iš daugelio pasaulio šalių, kurios kovoja su socialinėmis ir ekonominėmis permainomis. Nuolatinės permainos sukelia naujus rizikos veiksnius, kurie įtakoja socialinės rizikos šeimų socialinės atskirties tendencijas. Socialinės rizikos šeimos ir jose augantys vaikai yra veikiami įvairių rizikų: skurdo, nedarbo, alkoholizmo, nusikalstamumo, vaikų nepriežiūros ir t. t. Todėl siekiant užtikrinti kokybiškesnį darbą su socialinės rizikos šeimomis svarbu ieškoti naujų, efektyvesnių darbo formų ir metodų ar bent jas tobulinti.
Vaikai - būsimieji socialinio veiksmo dalyviai ir nuo jiems skiriamo dėmesio priklausys ateities visuomenė, tautos ir jos valstybės perspektyva (Kondrotaitė, 2006, p. 55). Vaiko raida, jo poreikiai neatsiejami nuo šeimos, kurioje jis auga. Vadinasi socialinės rizikos šeimos, be abejo, darys neigiamą įtaką vystymuisi, o vaiko poreikiai bus menkai tenkinami (Kondrotaitė, Butvilas, 2007), jis patirs socialinę atskirtį. Taigi socialinės rizikos šeimos darys neigiamą įtaką vystymuisi, o vaiko poreikiai bus menkai tenkinami, jis patirs socialinę atskirtį.
Socialinės Rizikos Šeimos: Apibrėžimai Ir Charakteristika
Analizuojant šias šeimas atkreipiamas dėmesys, kad jos tampa ryškiu neigiamu socialiniu reiškiniu visuomenėje. Analizuojant socialiniais aspektais socialinės rizikos šeimas atkreipiamas dėmesys, kad jos tampa ryškiu neigiamu socialiniu reiškiniu visuomenėje. Šios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių. Lietuvoje socialinės rizikos šeimos kartais dar vadinamos disfunkcinėmis, o iki 2002 m.
Daugelis autorių socialinės rizikos šeimos sąvoką suformuluoja vis kitaip. Iašnagrinėjus Lietuvos ir užsienio autorių pateiktus apibrėžimus apie socialinės rizikos šeimas galima teigti, kad tai tokios šeimos, kuriose vyrauja krizinės situacijos, vienas iš šeimos narių neretai piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, sutrikęs šeimos narių bendravimas, tėvai neatlieka savo pareigos rūpintis vaikais, arba daro tai netinkamomis priemonėmis ir būdais. Tokios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių.
Remiantis socialinės rizikos šeima apibrėžiama, kaip šeima, kurioje auga vaikas iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis arba toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka arba negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę arba seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, be to, bendravimo būdas šiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus. <...> Socialinės rizikos šeima taip pat pasižymi įtraukimu į socialinės rizikos grupę (Paslaugos socialinės rizikos šeimoms, 2013).
Liobikienė, T. N., Žinkūnienė, J. R. (2010, p. 298) teigia, kad rizikos šeimoje augantys vaikai paprastai patiria vaidmenų sumažėjimą: kartais iš jų reikalaujama atlikti vaiko vaidmenį, bet dažniausiai - suaugusiųjų: stengtis, kad šeimoje būtų maisto, prižiūrėti mažesniuosius brolius ar seseris. Kai kada vaikai nelanko mokyklos todėl, kad nori apsaugoti tėvus nuo girtavimo arba rūpinasi broliukais ir sesutėmis. Dažnai vaiko proble...
Socialinės Rizikos Šeimų Apibrėžimai Įvairių Autorių Darbuose
Štai keletas pavyzdžių, kaip įvairūs autoriai apibrėžia socialinės rizikos šeimos sąvoką:
| Autorius | Socialinės rizikos šeimos sąvoka |
|---|---|
| Burton, 1990, p. | Šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis; yra priklausomi nuo azartinių lošimų; neprižiūri savo vaikų, leidžia jiems valkatauti, elgetauti; dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų; naudoja psichologinę, fizinę arba seksualinę prievartą; gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams. |
| Sutton, 1999, p.78 | Tai pakrikusios šeimos, apniktos tokiais bėdomis, kaip sutuoktinis išėjęs iš namų, separacija, skyrybos, nesutarimai dėl vaikų priežiūros, smurtas, nepriežiūra ir paauglių mažiaatavimas. |
| Socialinės apsaugos ir darbo ministro (2003) įsakymas | Šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikęs ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko bei produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to, bendravimo būdas tokiose šeimose gerokai apriboja vaiko galimybes išreikšti poreikius ir jausmus. Vaikai, augantys tokiose šeimose, labai žemai save vertina, nesitiki, kad jų poreikiai yra svarbūs ir gali būti patenkinti, neturi tinkamų socialinių įgūdžių. |
| Lelikienė, I. | Šeima, kurioje sutrikęs narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas, neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. |
| Žukauskienė, 2008, p. 54 | Šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai naudoja fizinę, seksualinę ar psichologinę prievartą. Prievartos rizika yra padidėjusi dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, skurdo, socialinių ar tėvystės įgūdžių stokos. Šiose šeimose vaikui skirtos išmokos naudojamos ne pagal paskirtį, neatliekamos arba netinkamai atliekamos tėvų pareigos auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti sąlygas jų vystymuisi ir socializacijai, aprūpinti gyvenamuoju būstu. |
| Johnson, 2001, p. | Šeima, kurioje sutrikęs bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas. |
Socialinės Rizikos Veiksniai Ir Jų Įtaka Vaikams
Kaip teigia R. Čickaitė (2006), vaikai, patiriantys bent kelis iš šių rizikos veiksnių, jau gali būti įtraukti į aukšto lygio sociodemografinės rizikos grupę. Todėl siekiant užtikrinti kokybiškesnį darbą su socialinës rizikos šeimomis svarbu ieškoti naujų, efektyvesnių darbo formų ir metodų ar bent jas tobulinti.
Vadinasi socialinės rizikos šeimos, be abejo, darys neigiamą įtaką vystymuisi, o vaiko poreikiai bus menkai tenkinami (Kondrotaitė, Butvilas, 2007), jis patirs socialinę atskirtį. Nesveika šeima - priklausomybės svaigalams kamuojama šeima arba šeima, atsidūrusi krizinėje situacijoje (Lelikienė, 2002). Tokios šeimos kitaip paprastai vadinamos socialinės rizikos šeimomis. Nagrinėjant socialinës rizikos šeimų ypatumus, svarbu išsiaškinti tokių šeimų atsiradimo priežastis bei galimus jų mažinimo būdus.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę išbandymų - skurdas, smurtas, nepriežiūra, negatyvus psichologinis klimatas. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griškutės (2010), vaikui augant šeimoje svarbiausia yra ne biologinė prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. Vaiko raida, jo poreikiai neatsiejami nuo šeimos, kurioje jis auga. Socialinës rizikos šeimos, be abejo, darys neigiamą įtaką vystymuisi, o vaiko poreikiai bus menkai tenkinami (Kondrotaitė, Butvilas, 2007), jis patirs socialinę atskirtį.
Tokiu būdu yra sąlygojamos įvairaus pobūdžio problemos socialinës rizikos šeimose - skurdas, alkoholizmas, narkotinës ar psichotropinės medžiags vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija šeimoje bei visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymo, bėgimo iš namų, įsitra...
Vaikų Dienos Centrai Kaip Pagalba Socialinės Rizikos Šeimoms
Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti įsteigiami dienos centrai, kurių viena iš funkcijų yra vaikų poreikių tenkinimo galimybės - jų veikla itin aktuali, stengiantis socialinës rizikos šeimų vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą. Vaikų dienos centras yra svarbi socialinė institucija, kurioje socialinis darbuotojas, siekdamas efektyviai padėti vaikams iš socialinės rizikos šeimų, turi organizuoti įvairiapusę pagalbą, tikslingai taikyti socialinio darbo metodus bei gebėti naudotis socialinio darbo teoriniais modeliais (Privonienė, Abecikūnaitė, 2010, p.
Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinës rizikos šeimų vaikų poreikiais. Šiuo metu daugiausia socialinës rizikos šeimų yra Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse. Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai - 14,2 proc. mažiau nei 2011 m. bei net 18,1 proc. mažiau nei 2010 m.
Kyla klausimas, kaip patys vaikų dienos centro darbuotojai bei savanoriai vertina socialinës rizikos šeimų vaikų poreikių patenkinimo lygį jų dienos centre? Koks yra šiems vaikams teikiamų paslaugų poreikis bei potencialas? Su kokiais sunkumais vaikų dienos centro darbuotojai bei savanoriai susiduria dirbdami su socialinës rizikos šeimų vaikais bei kaip tai lemia vaikų poreikių patenkinimo lygį?
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Remiantis vaikų dienos centro darbuotojų bei savanorių patirtimi, šiame darbe siekiama išnagrinėti šio pobūdžio įstaigos galimybes tenkinti socialinëse rizikos šeimoms vaikų poreikius. Tyrimo metu stengiamasi įsigilinti į socialinës rizikos šeimų vaikų poreikius, jų tenkinimą, atkreipti dėmesį į vaikų dienos centrų darbo principus bei jų naudą.
Išvados rodo, kad tėvai dažniausiai pastebi, jog emocijų ir elgesio sunkumų patiriantys ikimokyklinio amžiaus vaikai pasižymi bloga asmens savikontrole, chaotiška, netolygia veikla, dėmesio stoka. Retai atpažįstami vaiko socialiniai ir emociniai sunkumai. Tėvų taikomos elgesio ir emocijų valdymo strategijos, orientuotos į pozityvių sąveikų konstravimą su vaiku, yra įvairios, netradicinės: pozityvus pastiprinimas, alternatyvūs socialiai priimtino elgesio būdų rodymas ir skatinimas, terapinė veikla, kompleksiniai elgesio valdymo sistemos elementai. Pritaikoma tinkama fizinė aplinka. Tėvai dažniausiai patiria sunkumų dėl vaiko ypatingumo, todėl labiausiai išreiškiamas švietimo pagalbos iš darželyje dirbančių pedagogų ar kitų specialistų, veiksmingesnių dalijimosi informacija būdų, ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo poreikis.
Šis darbas yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Mažeikių ir Kelmės dienos centruose. Atskleidžiamos darbo su socialinës rizikos grupės vaikais vaikų dienos centruose užimtumo koregavimo galimybės. Temos praktinis reikšmingumas yra svarbus ir aktualus socialinis, pedagoginis ir psichologinis reiškinys koreguojantis ugdymo praktiką.
Todėl siekiant užtikrinti kokybiškesnį darbą su socialinës rizikos šeimomis svarbu ieškoti naujų, efektyvesnių darbo formų ir metodų ar bent jas tobulinti. Svarbu ieškoti naujų, efektyvesnių darbo formų ir metodų ar bent juos tobulinti. Tokius centrus 2011 m. lankė 8 013 vaikai, priskirtini socialinës rizikos grupei.
002. Socialinės rizikos šeimos
tags: #vaiku #auganciu #socialines #rizikos #seimose #elgesio