Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama ikiteisminių ir teisminių procesų dalis, tačiau jų atlyginimas priklauso nuo daugybės veiksnių. Didelės vertės ginčuose populiarėja bylinėjimosi išlaidų finansavimas. Jo esmė - trečiasis asmuo, dažniausiai fondas (bet gali būti ir draudimo įmonė, motininė bendrovė ir kt.), finansuoja šalį byloje.
Šiame straipsnyje bus nagrinėjami trys procesiniai klausimai, susiję su bylinėjimosi išlaidų finansavimu:
- Ar tokios išlaidos gali būti priteisiamos ne šaliai, o jas sumokėjusiam investuotojui?
- Ar egzistuoja tokių išlaidų mažinimo rizika?
- Ar būtina iš anksto atskleisti tokį finansavimą dalyvaujantiems byloje asmenims?
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; atsakovo paieška; procesinių dokumentų įteikimu; teismo sprendimo vykdymu; atlyginimas už kuratoriaus darbą; advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėjimas; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos, kurias šalis patyrė bylą nagrinėjant teisme. Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidas paskirsto teismas, priimdamas sprendimą.
Bendra galiojanti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia - pralaimėjęs moka. Tai reiškia, kad jei byla baigiasi vienos šalies naudai, laimėjusioji šalis gali atgauti visas savo bylinėjimosi išlaidas, jei jos neviršija teisingumo ministro įsakymu nustatytų rekomenduojamų dydžių. Tai galioja net tuo atveju, jei kita šalis yra atleista nuo išlaidų mokėjimo valstybei. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai teismas tenkina tik dalį reikalavimų vienos šalies ir / arba kitos šalies, tokiu atveju, išlaidos paskirstomos proporcingai kiekvienos iš šalies patenkintų reikalavimų daliai.
Taip pat skaitykite: Bylinėjimosi išlaidos Lietuvoje
Šios taisyklės galioja ne tik bylai pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliaciniame bei kasaciniame procese. Svarbu paminėti, kad dažnai bylinėjimosi išlaidas didina ir pernelyg užsitęsęs bylinėjimosi procesas.
Procese neretai teikiami įvairūs prašymai, tikslinami ieškinio reikalavimai, į kuriuos šalys privalo teikti savo paaiškinimus. Šalys ne visada laikosi sąžiningo elgesio procese ir kartais teikia perteklinius prašymus, į kuriuos kita pusė pagal proceso nuostatas privalo teikti atsiliepimus, ar dėl šių pateiktų prašymų teismas atideda bylos nagrinėjimą, kas vėlgi didina bylinėjimosi išlaidas.
Būtent įstatymai yra numatę teismo teisę vertinti tokį elgesį, t. y. teismas gali nukrypti nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jei šalių elgesys procese buvo nesąžiningas ar netinkamas, pavyzdžiui, vilkino procesą, atsisakė privalomos mediacijos arba kėlė nepagrįstus reikalavimus ir pan.
Šalims apskundus pirmos instancijos teismo sprendimą ar apeliacinio teismo nutartį kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir teismams priėmus naują sprendimą arba pakeitus ankstesnį, jie taip pat iš naujo paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Jei šios išlaidos nėra perkirstytos, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp bylos šalių.
Taip pat skaitykite: Bylinėjimosi išlaidos
Ginčo šalis gali gauti atskirą finansavimą teisinėms išlaidoms padengti iš trečiųjų šalių, įskaitant privataus kapitalo investicinių fondų. Kaip nurodė R. Kundrotaitė, investuotojas sudaro sutartį dėl teisinių išlaidų padengimo su investicinių fondu pagal kurią investicinis fondas sumoka teisininkams, ekspertams ar kitiems su byla dirbantiems asmenims, o užmokestį už tai gauna tik sėkmingai išsprendus ginčą ir investuotojui gavus kompensaciją.
Jos manymu, pagal Lietuvos teisę, sutarties dėl ginčo išsprendimo proceso finansavimo teisinis pagrindas galėtų būti CK 6.50, kuris nurodo, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Tokiu atveju, prievolę įvykdęs trečiasis asmuo perima visas ar dalį kreditoriaus teisių susijusių su skolininku.
Tačiau procesine prasme, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitą ko, priskiriamos, sumos, išmokėtos ekspertams, advokatams (CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p.). CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. Tačiau teismų praktika teisingai aiškina šią CPK nuostatą, kuomet už šalį jas sumoka kitas asmuo.
Vienoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas („LAT“) nagrinėjo klausimą, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos, kai už ieškovę su jos advokatų atsiskaitė ne ji pati, o profesinės sąjungos susivienijimas. LAT pagrįstai išaiškino, kad kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. - qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos.
Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama.
Taip pat skaitykite: Pensijų išlaidų analizė
Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr. LAT2015-04-29 nutartį c. b. Nr. 3K-3-256-684/2015,).
Tačiau šioje byloje bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne profesinės sąjungos susivienijimui, o šaliai, kuriai buvo suteiktos teisinės paslaugos, apmokėtos profesinės sąjungos susivienijimo. Taigi, atsakant į pirmąjį klausimą, nepaisant CPK 93 str. 1 d.
Šio straipsnio koncentruotumo tikslais, aptarkime tik vieną išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšį - išlaidų advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 88 str. 1 d. CPK 98 str. 2 d. Tokias rekomendacijas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 („Rekomendacijos“).
Rekomendacijos nenumato galimybės teismui nukrypti nuo maksimalių užmokesčių advokatui ar jo padėjėjui išlaidų. Tuo pačiu ir CPK 98 str. 2 d. Lietuvoje yra įtvirtinta monistinė sistemą, kuomet komercinė teisė yra integruota į civilinės teisės sistemą. Todėl teisingumo požiūriu (CPK 3 str. 1 d.), nėra teisinga taikyti tas pačias „rekomendacijas“, kai bylinėjasi du fiziniai asmenys ir dvi daugiamilijoninės korporacijos, ir kai ginčo suma pirmuoju atveju siekia vieną tūkstantį eurų, o antruoju - vieną milijardą eurų.
Efektyviausia būtų turbūt arba netaikyti Rekomendacijų komerciniuose (verslo) ginčuose, arba numatyti teismo diskreciją nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlyginimo už advokatų darbą dydžių.
Paskutinis, ir svarbiausias klausimas - ar būtina apskirtai reglamentuoti bylinėjimosi išlaidų finansavimą CPK? Vienas iš inspiracijos šaltinių galėtų būti Europos Teisės Instituto (angl. European Law Institute) kartu su UNIDROIT parengtos Pavyzdinės Europos Civilinio Proceso Taisyklės („PECPT“). Svarbu paminėti, kad PECPT reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų finansavimą 245 straipsnyje bendrai ir 237 straipsnyje, kalbant apie grupės ieškinio bylinėjimosi išlaidų finansavimą. Abiem atvejais toks finansavimas leidžiamas su sąlyga, kad finansavimu besinaudojanti šalis turi iš karto atskleisti teismui ir kitai šaliai finansavimo aplinkybes ir finansuotoją (PECPT 237 str. 2 d., 245 str. 1 d., 5 d.).
Be to, PECPT 245 str. 2 d. Svarbiausia finansuotojo atskleidimo priežastis - patikrinti, ar nebūtų pagrindų nusišalinti teisėjui ar perduoti bylą kitam teismui ar teismo rūmams, jei egzistuotų CPK 65-66 str., 34 str. 5-7 d. Todėl būtų tikslinga papildyti CPK nuostatas dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų finansavimo numatant tam tikras pareigas, kaip finansuotojo atskleidimą.
Pasitaiko atvejų, kai šalys, dar iki kreipiantis į teismą patiria išlaidų teisinei pagalbai. Šalys konsultuojasi, teikia skundus ar prašymus institucijoms, kuriems parengti yra būtina kvalifikuota teisinė pagalba.
Galima skirti dvi ikiteisminiame procese patiriamas bylinėjimosi išlaidas, t. y. CPK reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik civiliniame procese, kitų teisės aktų, kurie nurodytų, kaip ir kada atlyginamos išlaidos ikiteisminiame procese, nėra, tačiau jau yra formuojama teismų praktika, kada tokių išlaidų galima reikalauti kreipiantis tiek į bendrosios kompetencijos teismą, tiek į administracinį teismą, vadovaujantis įstatyme įtvirtintu nuostolių atlyginimo institutu.
Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, jei asmuo nesutinka su vienos ar kitos institucijos priimtu jo atžvilgiu individualiu sprendimu ir pareiškėjo skundas nagrinėjamas ikiteismine tvarka, vėliau dėl patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo jis gali kreiptis į administracinį teismą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje priimtoje nutartyje išaiškino, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau - CK) (turima omenyje CK 6.271 straipsnio) nuostatomis dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės, savivaldybės ar jos institucijos veiksmų.
Pavyzdžiui, asmuo kreipėsi į Registrų centrą su prašymu įregistruoti duomenis. Registrų centras atmetė pareiškėjo prašymą, nes šis nepateikė dokumentų kopijų. Pareiškėjas apskundė šį Registrų centro sprendimą ikiteisminei institucijai ir kartu pareikalavo padengti 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai. Pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu, tačiau Registrų centras atsisakė padengti išlaidas teisinei pagalbai už skundo surašymą. Pareiškėjas pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo administraciniam teismui, kuris sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti išlaidas už teisinę pagalbą yra pagrįstas.
Kita situacija, kai privačių šalių ginčas yra nagrinėjamas konkrečioje ikiteisminėje institucijoje, pavyzdžiui, Darbo ginčų komisijoje, Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ir pan., nes šiuo atveju, priėmus palankų sprendimą vienos ar kitos pusės naudai, kita šalis neturi teisės atgauti patirtų išlaidų teisinei pagalbai, nors ir buvo atstovaujamos advokato ar advokato padėjėjo pagal teisinių paslaugų sutartį.
Kyla pagrįstas klausimas, ar yra galimybė tokias išlaidas prisiteisti kitu būdu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 217 str. 3 d. yra numatyta, kad „Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.“ Svarbu pažymėti, kad tokios išlaidos nėra priteisiamos net jei ginčas persikelia į teismą.
Kaip teismai išaiškino, šios DK nuostatos tikslas - įtvirtinti (užtikrinti) nemokamą ikiteisminį darbo ginčo nagrinėjimo procesą, kuriame šalių patiriamos bylinėjimosi išlaidos joms yra iš viso neatlyginamos. Tokiu ikiteisminės darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo stadijos modeliu, be kita ko, siekiama, kad darbo teisinių santykių šalys turėtų vienodas sąlygas greičiau, paprasčiau ir pigiau išspręsti savo nesutarimą, padaryti ginčų sprendimą Darbo ginčų komisijoje prieinamesnį darbuotojams, t. y. kad darbuotojai, turėdami mažesnius finansinius resursus, neatsidurtų sunkesnėje situacijoje nei darbdavys.
Tinkamas atstovas yra esminis aspektas, siekiant užtikrinti bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Įstatymai leidžia atstovauti asmenį tiek advokatams, advokatų padėjėjams, tiek kitiems teisininkams, atitinkantiems kvalifikacijos reikalavimus.
Viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių - tai teisinės pagalbos išlaidos, kurias patiria dalyvaujantys byloje asmenys, pasitelkdami profesionalius teisininkus. CPK nustato byloje dalyvaujančio asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų, tačiau atstovavimo išlaidos civiliniame procese atlyginamos tik tuo atveju, kai jį atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.
Jei šalį atstovavo teisininkas, turintis teisinį išsilavinimą, tačiau kuris nėra įrašytas į praktikuojančių advokatų padėjėjų ar advokatų sąrašą (jis skelbiamas Lietuvos advokatūros tinklalapyje), tokio atstovo išlaidos nėra atlyginamos net ir laimėjus bylą.
Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies - išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti - dydžio nustatymo kriterijus.
Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Taigi apibendrinant, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priklauso nuo daugybės faktorių: ginčo pobūdžio, proceso baigties, atstovo tinkamumo ir šalių elgesio proceso metu. Nors bylą laimėjusi šalis dažnai turi teisę į kompensaciją, svarbu, kad išlaidos būtų pagrįstos ir būtinos.
Apibendrinant, bylinėjimosi išlaidų kompensavimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį įtakoja įvairūs faktoriai. Svarbu, kad šalys žinotų savo teises ir pareigas, o teismas objektyviai įvertintų visas aplinkybes, siekiant teisingo sprendimo.
Teisinė pagalba teismo procese gali padidinti bylinėjimosi išlaidas, tačiau užtikrina kvalifikuotą atstovavimą.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius bylinėjimosi išlaidų kompensavimo aspektus:
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Išlaidos | Žyminis mokestis, išlaidos ekspertams, advokatams ir kt. |
| Paskirstymo taisyklė | Pralaimėjęs moka (išimtys galimos) |
| Finansavimas | Galimas iš trečiųjų šalių (investiciniai fondai ir kt.) |
| Teisinis atstovavimas | Būtinas advokatas arba advokato padėjėjas |
| Teismo diskrecija | Teismas gali mažinti išlaidas, atsižvelgdamas į aplinkybes |
Viešieji pirkimai be iliuzijų: kas veikia, o ką jau laikas keisti?
tags: #bylinejimosi #islaidos #iskaitytinos #i #kompensacija