Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama teisinio proceso dalis. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, galioja taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidas paprastai atlygina pralaimėjusi šalis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius bylinėjimosi išlaidų kompensavimo aspektus Lietuvoje, įskaitant teisės aktus, teismų praktiką ir svarbius niuansus, susijusius su žalos atlyginimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Bylinėjimosi Išlaidų Paskirstymo Principai
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė yra, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Tuo atveju, jeigu ieškinys yra patenkinamas iš dalies - bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
Realiai teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti to pasekmes, t. y. patirti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, įskaitant, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat skaitykite: Rizikos ir atskleidimo reikalavimai
Tačiau nepaisant to būtina pažymėti, jog taisyklė „pralaimėjęs moka“ neturėtų būti suabsoliutinama. Tuo tarpu šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
EŽTT Praktika
Šiuo klausimu yra aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje UAB „Baltic Clipper“ prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25768/06). EŽTT pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą.
Minėtoje byloje EŽTT yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės reiškia, kad, kai ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies, jam gali tekti atlyginti atsakovo išlaidas (įskaitant turėtas advokato pagalbai) proporcingai procentinei nepatenkinto ieškinio daliai.
Taigi, viena vertus, EŽTT akcentuoja, kad bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai, taikydami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles, turi didelę diskreciją paskirstyti bylinėjimosi išlaidas dalinės procesinės sėkmės atvejais taip, kad būtų išvengta neproporcingos naštos bylą inicijavusiam asmeniui uždėjimo.
Pažymėtina, jog kasacinis teismas taip pat laikosi atitinkamos praktikos ir ne kartą yra pažymėjęs, jog nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Taip pat skaitykite: Bylinėjimosi išlaidos
Teismo Diskrecija
Nepaisant to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste, pažymėtina, jog teismas turi teisę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, t. y. atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį, vertinamas paties asmens elgesys, jo prisidėjimas prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai) ir pan.
Advokatas
Žalos Kompensavimas Nukentėjus Nuo Smurtinių Nusikaltimų
Lietuvos įstatymai nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Pagal šį įstatymą 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat kompensuojamos jų turėtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos ir vykdymo išlaidos.
Smurtinis nusikaltimas - Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas avansu - smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens.
Taip pat skaitykite: Pensijų išlaidų analizė
Prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Teisingumo ministerija) arba jos įgaliotos institucijos.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, pateikęs prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, miršta, teisė į kompensaciją paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Teisingumo ministerija
Advokato Išlaidos
Nuo šiol teismai įgalinti priteisti laimėjusiai šaliai iš pralaimėjusiosios ne tik jos turėtas išlaidas advokatui už ieškinio, kitų dokumentų teismui rengimą pačioje byloje, tačiau ir už iki bylos iškėlimo teisme teiktas konsultacijas. Tam, kad nuostata “bylą laimėjusios šalies naudai iš kitos šalies priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos” netaptų galimybe nepagrįstai pasipelnyti ir reikalauti iš pralaimėjusios bylą šalies milijoninių sumų, neva išleistų advokatui, teisingumo ministras savo įsakymu yra patvirtinęs „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“.
Nors seniau priteistinų advokato ar advokato padėjėjo išlaidų maksimalūs įkainiai būdavo susieti su minimalia mėnesine alga (MMA), nuo 2015 m. kovo 20 d. jie yra susieti su užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu Lietuvoje.
Rekomendacijose numatyta, kad maksimalus priteistinas dydis už ieškinio parengimą yra 2,5 šie dydžiai. Pačiose Rekomendacijose nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus kaip ginčo sumos dydis, bylos sudėtingumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos ir panašiai.
Nuo 2015 m. kovo 20 d. pasikeitusios Rekomendacijos teismams leidžia iš pralaimėjusios šalies šaliai laimėtojai priteisti ne tik už tokias paslaugas kaip procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo, skundo etc.) rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, o ir už advokato iki bylos iškėlimo teisme suteiktas konsultacijas.
Vieną tokių konsultacijų valandą teisingumo ministras siūlo įkainoti 0,1 bruto darbo užmokesčio dydžiu. Tokiu atveju Jūsų advokatui į bylą pateikus detalią užmokesčio apskaičiavimo pažymą, Jums esant visiškai teisiam nebūsite patyręs absoliučiai jokių kaštų - bylą laimėjus priteisiamos ir visos advokato iki bylos teiktų konsultacijų kainos, ir visų jo į bylą rengtų ir pateiktų dokumentų įkainiai, ir jo atstovavimo Jums teismo posėdžiuose valandos.
Tokiu atveju teismas skaičiuoja kokia procentinė dalis Jūsų ieškinio reikalavimų buvo patenkinta. Sakykime, Jūs reikalavote 5 dalykų, teismas nusprendė, kad pagrįsti 3. Vadinasi, 60 proc. Jūsų ieškinio reikalavimų tenkinami. Tokiu atveju Jums pralaimėjusi šalis turės sumokėti 60 proc. Jūsų patirtų bylinėjimosi išlaidų (Jums kompensuos 60 proc. Jūsų sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 60 proc. advokato patirtų išlaidų), savo ruožtu Jūs pralaimėjusiai šaliai turėsite sumokėti 40 proc. jos patirtų išlaidų advokatui, Jums niekas nekompensuos 40 proc. Jūsų bylą inicijuojant jau sumokėto žyminio mokesčio sumos.
Tokiu atveju nėra vienos bylą laimėjusios šalies - kiekviena jų laikoma bylą dalinai laimėjusia.
Bylinėjimosi Išlaidų Finansavimas
Didelės vertės ginčuose populiarėja bylinėjimosi išlaidų finansavimas. Jo esmė - trečiasis asmuo, dažniausiai fondas (bet gali būti ir draudimo įmonė, motininė bendrovė ir kt.), finansuoja šalį byloje.
Ginčo šalis gali gauti atskirą finansavimą teisinėms išlaidoms padengti iš trečiųjų šalių, įskaitant privataus kapitalo investicinių fondų. Investuotojas sudaro sutartį dėl teisinių išlaidų padengimo su investicinių fondu pagal kurią investicinis fondas sumoka teisininkams, ekspertams ar kitiems su byla dirbantiems asmenims, o užmokestį už tai gauna tik sėkmingai išsprendus ginčą ir investuotojui gavus kompensaciją.
Procesine prasme, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitą ko, priskiriamos, sumos, išmokėtos ekspertams, advokatams (CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p.). CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies.
Tačiau teismų praktika teisingai aiškina šią CPK nuostatą, kuomet už šalį jas sumoka kitas asmuo. Vienoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas („LAT“) nagrinėjo klausimą, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos, kai už ieškovę su jos advokatų atsiskaitė ne ji pati, o profesinės sąjungos susivienijimas.
LAT pagrįstai išaiškino, kad kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. - qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos.
Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr. LAT2015-04-29 nutartį c. b. Nr. 3K-3-256-684/2015,).
Tačiau šioje byloje bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne profesinės sąjungos susivienijimui, o šaliai, kuriai buvo suteiktos teisinės paslaugos, apmokėtos profesinės sąjungos susivienijimo.
Rekomendacijos dėl Užmokesčio Advokatui
Rekomendacijos nenumato galimybės teismui nukrypti nuo maksimalių užmokesčių advokatui ar jo padėjėjui išlaidų. Lietuvoje yra įtvirtinta monistinė sistemą, kuomet komercinė teisė yra integruota į civilinės teisės sistemą. Todėl teisingumo požiūriu (CPK 3 str. 1 d.), nėra teisinga taikyti tas pačias „rekomendacijas“, kai bylinėjasi du fiziniai asmenys ir dvi daugiamilijoninės korporacijos, ir kai ginčo suma pirmuoju atveju siekia vieną tūkstantį eurų, o antruoju - vieną milijardą eurų.
Efektyviausia būtų turbūt arba netaikyti Rekomendacijų komerciniuose (verslo) ginčuose, arba numatyti teismo diskreciją nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlyginimo už advokatų darbą dydžių.
Svarbu paminėti, kad Pavyzdinės Europos Civilinio Proceso Taisyklės reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų finansavimą 245 straipsnyje bendrai ir 237 straipsnyje, kalbant apie grupės ieškinio bylinėjimosi išlaidų finansavimą. Abiem atvejais toks finansavimas leidžiamas su sąlyga, kad finansavimu besinaudojanti šalis turi iš karto atskleisti teismui ir kitai šaliai finansavimo aplinkybes ir finansuotoją.
Svarbiausia finansuotojo atskleidimo priežastis - patikrinti, ar nebūtų pagrindų nusišalinti teisėjui ar perduoti bylą kitam teismui ar teismo rūmams, jei egzistuotų CPK 65-66 str., 34 str. 5-7 d. Todėl būtų tikslinga papildyti CPK nuostatas dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų finansavimo numatant tam tikras pareigas, kaip finansuotojo atskleidimą.
tags: #priteisos #bylinejimosi #islaidos #iskaitytinos #su #kompensacija