Ruduo ūkininkams atnešė rimtą iššūkį - valstybės parama stringa, o jau įgyvendinti projektai lieka neapmokėti. LKU kredito unijų grupė kviečia ūkininkus, gavusius Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) raštus dėl numatomo paramos išmokėjimo 2026 m. pirmąjį ketvirtį, kreiptis į savo regione veikiančią LKU grupės kredito uniją, reaguodama į vėluojančias paramos išmokas.
NMA kartu su LKU grupe suderino informacijos apsikeitimo procesus. LKU kredito unijų grupė pažymi, kad šis finansavimo modelis yra laikinas, tačiau gali padėti sumažinti ūkiams tenkančią naštą ir užkirsti kelią veiklos sutrikimams. Dauguma šiandien veikiančių kredito unijų Lietuvoje buvo įsteigtos būtent ūkininkų - tada, kai jaunoje nepriklausomoje valstybėje kelias į išorinį finansavimą buvo kone neįmanomas.
LKU kredito unijos ūkininkus lydi per įvairiausias krizes: dirbame remdamiesi individualiu situacijos vertinimu, taip pat bendradarbiaujame su nacionaliniu plėtros banku ILTE, kad finansavimas ūkininkams būtų prieinamas lengvesnėmis sąlygomis. Tiesėme pagalbos ranką pandemijos metu, karo Ukrainoje pradžioje, gelbstime susidūrus su klimato iššūkiais.
Aukštą ūkininkų ir kitų bendruomenių pasitikėjimą kredito unijomis patvirtina ir klientų apklausų rezultatai: 2025 m. apklausoje 96 proc. LKU grupės klientų teigė pasitikintys savo kredito unija, o 93 proc. LKU grupės duomenimis, 2025 m. spalio 31 d. kredito unijose buvo 3 721 vnt. aktyvių lengvatinių paskolų už daugiau kaip 208 mln. eurų. Tuo tarpu per pastaruosius penkerius metus LKU grupė finansavo 2 907 smulkių ir vidutinių ūkininkų už bendrą 256,65 mln.
LKU kredito unijų grupė aktyviai prisideda prie finansinio raštingumo didinimo bei tvaresnių finansų valdymo praktikų formavimo, būdama patikima ir artima finansų partnerė. Tai apima platesnes galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis nuotoliniu būdu, o kartu ir finansinių paslaugų prieinamumo, neturintiems galimybės naudotis nuotolinėmis priemonėmis, didinimą. Taip pat suteikiamos finansavimo galimybės naujai pradedančiam verslui, būsto įsigijimui su valstybės parama, bei kredito unijų dalyvavimą kituose panašaus pobūdžio projektuose (nukentėjusiems nuo COVID-19 veslams ir ūkiams ir kt.).
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Valstybės Parama ir Socialinė Atsakomybė
Valstybės parama būtų efektyvesnė, jei ji verslininkus skatintų užsiimti socialiai atsakingu verslu, kuris nesukurtų išorinių neigiamų kaštų, neinternalizuojamų tiesiogiai rinkos kainų mechanizmo. Todėl dažniausiai praktikoje taikomas kitas ekonominis svertas - socialiai atsakingo verslo skatinimas.
Viena iš paramos priemonių skirta tiesiogiai skatinti socialinę atsakomybę yra valstybės parama ekologiniams ūkiams. Straipsnyje nustatyta tendencija, kad tokių paramos priemonių kaip parama investicijoms ar tiesioginės išmokos didesnės socialinės atsakomybės savimonės tarp ūkininkų neskatina. Susumavus bendrus valstybinės paramos rezultatus nustatyta, kad valstybės parama ūkininkams neįtakojo jų socialinės atsakomybės padidėjimo. Dėl šios priežasties būtina peržiūrėti valstybės paramos priemonių teikimo prioritetus ūkininkams ir susieti juos su ūkininkų socialinės atsakomybės skatinimu.
ES Parama: Prioritetai ir Galimybės
ES parama skirstoma pagal įvairias programas ir priemones, skirtas kaimo plėtrai, žuvininkystei, vietinėms užimtumo iniciatyvoms ir kitoms sritims. Šios paramos priemonės apima:
- Kvietimus teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2021-2027 m.
- Kvietimus teikti paraiškas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m.
- Parama sportui.
- Vietinės užimtumo iniciatyvos.
- Savarankiško užimtumo rėmimas.
- Kvietimai teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones.
- Kvietimai teikti paraiškas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m.
Plačiau apie kiekvieną iš šių priemonių galima rasti oficialiuose ES ir Lietuvos vyriausybės dokumentuose.
Parama Elektromobiliams ir Tvariam Judumui
Valstybė taip pat skatina mažiau taršių transporto priemonių įsigijimą ir darnų judumą:
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
- Grynųjų elektromobilių įsigijimo fiziniams asmenims skatinimas:
- Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas.
- Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.).
- Fizinių asmenų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose.
- Fizinių asmenų saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose.
- Fizinių asmenų saulės elektrinių įsirengimas namų ūkiuose (naujai įrengiama saulės elektrinė).
- Fizinių asmenų saulės elektrinių įsirengimas namų ūkiuose (didinantiems jau esamos elektrinės galią).
Šios priemonės skirtos skatinti ekologiškesnį transportą ir mažinti aplinkos taršą.
Įvardijo elektromobilių pranašumus: tarp jų – mažesnis paslėptų defektų pavojus
Socialinės Apsaugos Išmokų Poveikis Skurdui Mažinti
Socialinės apsaugos išmokos, teikiamos namų ūkiams ir asmenims pagal socialinės apsaugos programas siekiant palengvinti jų poreikių naštą, dažnai siejamos su gerovės valstybės samprata, jos tikslais ir raidos bruožais, institucinėmis skurdo mažinimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai išskiriami skirtingi gerovės valstybės (angl. welfare state) tipai ir jiems būdingos socialinių išmokų schemos.
Straipsnyje pateiktas socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti dviejose ES šalių (senųjų ir Rytų Europos) grupėse tyrimas. Skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčiams įvertinti buvo sudaryti panelinių duomenų regresinės analizės modeliai, į kuriuos buvo įtraukti tokie veiksniai, kaip antai gyventojų pajamos, socialinės apsaugos išmokos, darbo rinkos aktyvumas, gyventojų įsiskolinimų ir pajamų santykis, ilgalaikis nedarbas, gyventojų išsilavinimo lygis.
Tyrimo rezultatai atskleidė esminius socialinės paramos poveikio gyventojų skurdui skirtumus: senosiose ES šalyse testuojamos socialinės paramos augimas mažina skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalį; Rytų Europos šalyse, kurioms būdingas liberalesnis arba „likutinės“ gerovės modelis, skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčius lemia cikliniai ekonominės raidos svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Svarbiausias veiksnys mažinant skurdą išlieka ilgalaikio nedarbo mažinimas.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
tags: #valstybes #paramos #itaka #ukininku #ukiu #socialinei