Socialinės garantijos menininkams Lietuvoje yra aktuali ir nuolat diskutuojama tema. Meno kūryba yra susijusi ne tik su estetikos, grožio ar originalių idėjų kūrimu, šioje veiklos sferoje reiškiasi socialiniai santykiai.
Menininkų santykiai su kitais dailės profesionalais, įvairiomis institucijomis, valstybe ir kt., todėl yra aktualus ir sociologo žvilgsnis. Sociologo žvilgsnis yra aktualus tuo, kad jis siekia atskleisti meno kaip socialiai reikšmingos veiklos ir visuomenės tarpusavio ryšį.
Kadangi meno srityje reiškiasi socialiniai santykiai, sociologo žvilgsnis nukreiptas į tai, kaip šie santykiai sąlygoja meno kūrimą ir pripažinimą. XX a. antrojoje pusėje suklestėjo teorijos, aiškinančios meno pasaulį. Jose į meno kūrimą žvelgiama kaip į kolektyvinės veiklos sferą, kurioje menininkai yra susiję su kitais meno srityje veikiančiais asmenimis (pavyzdžiui, kritikais, kuratoriais, galerijų savininkais) bei įvairiomis institucijomis.
Meno kūrimą, kaip kolektyvinę veiklą, galima nagrinėti įvairiai, pavyzdžiui: kaip tarpusavyje bendradarbiaujančių asmenų, kurių dėka sukuriamas menas, tinklą (pagal H. S. Beckerio meno pasaulių teoriją), arba kaip tarpusavio kovų dėl dominavimo, galios monopolio apibrėžti, kas yra menas ir kas turi teisę vadintis menininku, erdvę (pagal P. Bourdieu lauko teoriją).
P. Bourdieu išskiria tris pagrindines kapitalo rūšis: socialinį kapitalą (naudingi socialiniai ryšiai, pažintys), ekonominį kapitalą (pinigai, turtas), kultūrinį kapitalą (išsilavinimas, žinios, kompetencijos, kuriomis vadovaujamasi, vertinant kultūros kūrinius). Viena iš minėtų kapitalo rūšių įgauna simbolinio kapitalo formą (statusas, prestižas), priklausomai nuo to, kuris kapitalas lemia dominuojančią poziciją konkrečiame lauke. Dominuojančią poziciją meno lauke sąlygoja kultūrinis kapitalas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Kitaip tariant, sukaupto kultūrinio kapitalo kiekis tampa lemiamu meno lauko kovose dėl pripažinimo, „įšventinimo“, t.y. simbolinio kapitalo, kuris yra „geidžiamiausias“.
Meno Kūrėjo Statusas ir Valstybės Parama
Vyriausybė pritarė Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo naujajai redakcijai, kuri užtikrins meno kūrėjo statusą turintiems kūrėjams didesnę valstybės paramą socialinių garantijų, kūrybinių dirbtuvių nuomos, laisvo kūrinių judėjimo bei kitose srityse, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.
Įstatymas, kuris buvo rengiamas kartu su Lietuvos meno kūrėjų asociacija bei kitomis kūrybinėmis sąjungomis, taip pat nustatys meno kūrėjo ir kūrėjų organizacijos statuso suteikimo pagrindus. Priėmus šį įstatymą, meno kūrėju bus laikomas meno kūrinius kuriantis, taip pat juos meniškai atliekantis, interpretuojantis ir tuo jiems suteikiantis naują meninę vertę fizinis asmuo, kuriam yra suteiktas meno kūrėjo statusas.
Meno kūrėjo statusas bus suteikiamas meno kūrėjų organizacijai priėmus asmenį nariu, kai jo kūryba atitiks įstatyme numatytus pripažinimo kriterijus, bei pritarus Kultūros ministerijos sudarytai Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybai. Meno kūrėjo statusą galės įgyti ir asmuo, nepriklausantis meno kūrėjų organizacijai. Statuso suteikimą tvirtins kultūros ministras.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu remtinų meno kūrėjų yra apie 1200. Įstatymo projektas taip pat suteikia meno kūrėjams galimybę patiems laisviau pasirinkti kūrybos sąlygas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Numatoma įtvirtinti galimybę savarankiška kūryba užsiimantiems ir meno kūrėjo statusą turintiems asmenims, kai jų pajamų metinė suma mažesnė nei 12 minimalių mėnesinių algų, mokėti įmokos dalį valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis būtų dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.
Daugeliui menininkų labai aktualus yra kūrybinių dirbtuvių klausimas. Tokias patalpas dėl technologinių kūrybos ypatumų privalo rasti ne tik tradicinio vaizduojamojo meno atstovai (tapytojai, grafikai, skulptoriai, architektai, dizaineriai, fotografai), bet ir kino filmų kūrėjai, aktoriai, rašytojai, kompozitoriai, muzikai. Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas sudarys sąlygas meno kūrėjams kūrybai reikalingas patalpas išsinuomoti lengvatinėmis sąlygomis.
Nacionalinių valstybių parama menininkams, jiems įsigyjant ir išlaikant kūrybines dirbtuves, yra minima UNESCO ir ES rekomendacijose dėl menininko statuso. Lietuvos meno kūrėjų organizacijų asociacijos duomenimis, šiuo metu meno kūrėjams reikėtų 237 negyvenamųjų patalpų.
Priėmus įstatymo naują redakciją ir kitus teisės aktus, meno kūrėjas turės teisę įsivežti į Lietuvą savo kūrinius, sukurtus ne Europos Sąjungos valstybių narių renginiuose, nemokėdamas, kaip iki šiol, importo muito mokesčio.
Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuriam pritarė Lietuvos kultūros ir meno taryba, keičiama daugiau nei pusė visų įstatymo straipsnių. Įstatymo projektas teikiamas Seimui.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Visi, vyresni nei 16 m., Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę draustis savanoriškuoju socialiniu draudimu. Yra dvi draudimo rūšys - savanoriškasis pensijų draudimas ir savanoriškasis socialinis draudimas ligos ir motinystės pašalpoms.
Pensijų draudimo įmokos mokamos kas ketvirtį, o tų įmokų dydis yra 50 procentų bazinės pensijos; ligos ir motinystės įmokos mokamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o įmokų dydis svyruoja nuo 10 iki 200 litų per mėnesį.
Problemos ir Iššūkiai
Problemiškos yra menininkų socialinės garantijos. Esmė yra tai, kad menininkų darbas gana specifiškas, jie negauna nuolatinių pajamų, labai neapibrėžtas jų darbo pobūdis darbo laiko, darbo vietos, darbo įrankių, galop ir pačios darbo sutarties požiūriu.
Pvz., skulptorius gali dirbti savo namuose (dirbtuvėse) jam parankiu kūrybinio pakilimo metu (dieną arba naktį), naudodamasis savo įrankiais, o tas darbas gali trukti keletą metų. Atsiskaitoma už atliktą darbą gali būti tiek avansavimo būdu (jei yra užsakovas), tiek užbaigus darbą.
Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių menininko santykiai su „Sodros“ institucija gana keblūs (pvz., kiek mėnesių per metus jis dirba, koks darbo stažas, pajamos, įmokų periodiškumas ir t. t.). Taigi sunku spręsti menininkų apmokestinimo „Sodros“ mokesčiais administracines problemas.
Net ir jas išsprendus, „Sodros“ ateities problemos lieka aktualios ir jų padariniai sunkiai prognozuojami - iškyla rimta užtarnautų pensijų visiems apdraustiesiems, o ypač menininkams, kurių teisinis statusas nėra griežtai apibrėžtas, realumo problema.
Tautodailės dirbiniai Kaziuko mugėje
Kapitalo įtaka menininko pozicijai
Pasak informantų, menininkui yra svarbiausias meno profesionalų pripažinimas, vadinasi, menininko užimamai pozicijai dailės lauke reikšmingiausias sukauptas simbolinis kapitalas. Simboliniu kapitalu menininkai paverčia sukauptą kultūrinį kapitalą. Tačiau ir socialinis kapitalas vaidina svarbų vaidmenį, nes, turint naudingų asmeninių ryšių, galima tapti savo draugų rato „įšventintu“ menininku dailės lauke.
Apibendrinus ekspertų požiūrį, aukštasis meninis išsilavinimas yra svarbus, nes suteikia profesionalius įgūdžius, diplomą, atveriantį kelią karjerai institucijose, aukštojoje meno mokykloje įsiliejama į meno bendruomenę, kurioje mezgasi pažintys, vyksta idėjų apykaita, kuriami bendri projektai ir pan.
Jauno menininko įsitvirtinimas Lietuvos dailės lauke
Jaunajam (iki 30 ar 35 metų) menininkui reikia būti aktyviam ir pačiam stengtis rodyti savo kūrybą. Daugelis kalbintų informantų teigia, kad jaunus talentingus menininkus atranda per peržiūras, dar jiems studijuojant aukštojoje mokykloje. Jaunuoliams yra svarbu dalyvauti jaunųjų menininkų konkursuose (pavyzdžiui, „Jaunojo tapytojo prizas“), kur jie gali būti pastebėti meno žinovų. Be to, galerijos yra atviros jauniesiems menininkams, kai kurios iš jų tiesiogiai orientuojasi į darbą su jaunimu.
Kalbėdami apie dailės lauko naujokų ir senbūvių santykius, ekspertai teigė, kad jie yra geranoriški.
Meno samprata ekspertų atžvilgiu
Sudėtinga įsprausti meno sampratą į kažkokius rėmus. Vis dėlto daugelis ekspertų pabrėžia, kad geras meno kūrinys yra tas, kuris ilgam „užstringa“, provokuoja kitaip mąstyti, kitaip pasijausti, atrasti kažką naujo, kitaip tariant, geras meno kūrinys intelektualiai ir/ar emociškai paveikia. Kalbant apie šiuolaikinį meno kūrinį, svarbus konceptualumo ir vizualumo derinys.
Kitas aspektas, kalbinti ekspertai teigia, kad meno profesionalų nuomonės vertinant meną dažnai nesutampa. Viena iš priežasčių - įvardijami „galios žaidimai“ dailės lauke, kuomet atitinkamos meno institucijos proteguoja „savus“ menininkus. „Įšventintu“ dailės lauke yra vertas būti geras menininkas.
Požiūris į komercinį meną
Egzistuoja įtampa tarp meno kūrimo ir jo pavertimo preke. Pats terminas „komercinis menas“ įgyja neigiamą atspalvį, kuomet juo apibūdinama kūryba, orientuota į masinį vartotoją, pataikaujant pastarojo skoniui. Viena eksperčių išryškino „komercinio“ ir „gero“ menininko skirtumą, kurį galima apibendrinti taip: komercinis menininkas siekia kaupti ekonominį kapitalą, o geram menininkui, nors ir rūpi ekonominis kapitalas, tačiau esminis dalykas yra simbolinio kapitalo kaupimo galimybė ir noras „įsiamžinti“ dailės lauke.
Be to, interviu atsiskleidė, kad kalbinti dailės kritikai saugo dailės lauko ribas. Jei menininko pagrindinis kūrybos motyvas yra komercinis interesas, o jis savo kūrybą pateikia kaip turinčią aukštą meninę vertę, tuomet, pasak vienos informančių, dailės kritikas „kerta iš peties“, rašydamas recenziją. Ekspertų požiūriu, labai daug kas priklauso nuo konteksto.
Kūrinio kaina ir meninė vertė
Pasak informantų, kūrinio meninė ir rinkos vertė yra susijusios, tačiau ryšys nėra tiesioginis. Kūrinio kaina gali būti ir mažesnė už rinkos vertę, ir dirbtinai išpūsta.
Receptas žmogui, norinčiam tapti įžymiu ir turtingu menininku
Žymus ir turtingas menininkas nebūtinai yra geras menininkas, o geras menininkas nebūtinai yra žymus ir turtingas. Žiūrint, ko siekia menininkas. Jei jam svarbiausia tapti tiesiog žymiu ir turtingu, reikalingos naudingos pažintys, viešųjų ryšių akcijos (daugelio informantų minimas „pr’as“) kaip vienas iš būdų atkreipti, pavyzdžiui, turtingų verslininkų dėmesį į savo kūrybą. Toks menininkas galimai sulauktų visuomenės dėmesio, tačiau nebūtinai meno profesionalų pripažinimo. Simbolinis kapitalas dailės lauke kaupiamas bendradarbiaujant su įtakingais kuratoriais, eksponuojant meno kūrinius parodose prestižinėse galerijose, muziejuose, dalyvaujant tarptautiniuose meno renginiuose ir pan.
tags: #socialines #garantijos #menininkams