Šiame straipsnyje aptarsime slaugos mokymo svarbą Lietuvoje, ypač atkreipiant dėmesį į demencija sergančių pacientų priežiūrą, paliatyvią pagalbą ir K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės patirtį.
K. Griniaus Slaugos ir Palaikomojo Gydymo Ligoninė Kaune
Kaune įsikūrusi K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė turi tris skyrius - Panemunės, Petrašiūnų ir Vičiūnų. Ligoninės direktorė Edita Jankauskienė pasakojo, kad iki 2018 metų šie skyriai veikė kaip atskiros įstaigos.
„Siekiant, kad paslaugų būtų daugiau ir jos būtų teikiamos kokybiškiau, skyriai buvo sujungti. Manau, kad tai pasiteisino“, - sakė E. Jankauskienė. Ligoninėje teikiamos bendrosios slaugos, vegetacinės būklės pacientų slaugos paslaugos, taip pat paslaugos sergantiems demencija bei paliatyviosios pagalbos paslaugos.
Nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų sausio, vykdant sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuris reglamentuoja palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, ligoninėje sumažintas slaugos lovų skaičius ir kur kas pagerinta pacientams teikiamų paslaugų kokybė.
„Džiaugiamės, kad pacientai gali gauti kokybišką ir visapusišką labai įvairių specialistų pagalbą“, - kalbėjo ligoninės vadovė.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Moderni Įranga ir Specialistų Komanda
Direktorės pavaduotoja slaugai Sonata Račkauskienė sakė, kad slaugos ligoninėje dirba gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, masažuotojai, socialiniai darbuotojai. „Mūsų įstaigoje yra ir dvasinis asistentas, dirba medicinos psichologė, muzikos terapijos specialistė. Medicinos darbuotojų komandai padeda savanoriai. Į komandos darbą stengiamės įtraukti ir paciento artimuosius. Teikdami paslaugas atsižvelgiame į individualius pacientų poreikius“, - sakė S. Račkauskienė.
Ligoninė apsirūpinusi moderniais slaugos ir medicinos prietaisais: centralizuota deguonies sistema, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu, enterinio maitinimo pompomis, atsiurbikliais, naudojami modernūs čiužiniai, apsaugantys nuo pragulų. Tai priemonės, kurių reikia sunkios būklės pacientams.
Pagalba Sergantiesiems Demencija
Medikės pasakojo, kad vis aštrėjanti yra demencijos problema, nes šia liga suserga vis daugiau žmonių. Ligoninės Vičiūnų skyriuje priimami būtent nuo šios ligos kenčiantys pacientai. Jiems skirta 12 lovų.
Vičiūnų skyriaus vedėja Aurelija Būdienė sakė, kad skyrius, skirtas demencija sergantiems žmonėms, skiriasi nuo tų, kuriuose teikiamos bendrosios slaugos paslaugos. „Demencija sergantys pacientai slaugomi dvivietėse palatose. Dienomis slaugą užtikrina slaugytoja ir dvi slaugytojų padėjėjos. Budėjimo metu dirba viena slaugytoja ir slaugytojos padėjėja. Labai svarbu, kad su pacientais dirbtų tos pačios komandos, nes nuo demencijos kenčiantiems žmonėms reikia kuo mažiau permainų. Jie pripranta prie personalo, juo pasitiki ir tai teikia saugumo jausmą, prisideda prie to, kad pacientų būklė kuo ilgiau neblogėtų. Džiaugiamės, kad personalo kaita yra labai maža“, - sakė A. Būdienė.
Būklės Įvertinimas ir Finansavimas
Stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas apmoka Kauno teritorinė ligonių kasa. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos gali būti finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis iki 120 dienų per kalendorinius metus, paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neterminuotai.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
„Neseniai patvirtinta nauja tvarka. Kas 30 dienų medikai įvertina kiekvieno paciento slaugos poreikius. Tam yra sudarytas klausimynas ir balų sistema. Jei pacientas surenka iki 44 balų, jam ambulatorinė slauga gali būti teikiama namuose. Jei balų daugiau - pacientas gali gauti ir stacionarines paslaugas“, - paaiškino A. Būdienė.
Socialinė Pagalba ir Komandos Darbas
Ligoninės socialinė darbuotoja Jurgita Beniulė pasakojo, kad socialiniai darbuotojai dirba visuose trijuose skyriuose. Kad galėtų padėti pacientams, specialistai turi įsijausti į kiekvieno problemas, poreikius ir lūkesčius.
Taip pat socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitomis gydymo įstaigomis, miesto seniūnijomis, savivaldybe, policijos pareigūnais, nes kartais pacientas neturi gyvenamosios vietos, asmens dokumentų, kyla įvairių kitų problemų. Sergančių demencija pacientų artimiesiems taip pat reikalinga socialinio darbuotojo paslauga.
Ligoninėje praktiką atlieka mediciną studijuojantys studentai. Labai laukiami ir savanoriai, kurie pacientams pasiryžę skirti savo laiką ir nuoširdžią pagalbą.
Psichologinė ir Dvasinė Parama
Medicinos psichologė Reda Mackevičienė sakė, kad pagalba teikiama tiems pacientams, kurie ją nori ir geba priimti. Daug dėmesio skiriama ir pacientų artimiesiems, kuriems sunku susitaikyti, kad jų mama ar tėvas susirgo sunkia liga.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
„Kartais konfliktinių situacijų tarp paciento ir jo artimojo kyla dėl to, kad vyrauja abipusis nežinomybės jausmas, lūkesčių neišpildymas, nesusikalbėjimas. Artimieji, pajutę, kad negeba susidoroti su esama situacija, kai susipina emocijos ir jausmai, kai trūksta palaikymo, paskatinimo ar situacijos aiškumo, visuomet gali kreiptis į čia dirbantį medicinos psichologą“, - sakė R. Mackevičienė.
Ligoninėje dirbanti muzikos terapijos specialistė Aurika Kajokaitė pasakojo, kad pacientų fizinę, psichosocialinę ir dvasinę gyvenimo kokybę stengiasi pagerinti muzikos terapijos metodais: instrumentine improvizacija, dainavimu, specialiai paruoštais emociniais garso takeliais, muzikine gyvenimo peržvalga. Demencija, Alzheimeriu ar kitomis ligomis sergantiems pacientams rengiami grupiniai bei individualūs muzikos terapijos seansai. Jiems labiau tinka muzikinė improvizacija įvairiais instrumentais: diatoniniais varpeliais, muzikinėmis apyrankėmis, metalofonu, marakomis.
„Grojant instrumentais galima lavinti judėjimo įgūdžius, lavėja ir smegenys. Ypač padeda dainavimas. Kartais net pati stebiuosi, kaip kūrybingai pacientai naudojasi instrumentais, kaip atsimena jaunystėje mėgtas ir dainuotas dainas. Muzikos terapija skatina ir kūrybiškumą“, - sakė A. Kajokaitė.
Kartą per mėnesį ligoninėje apsilanko dvasininkas, mišias aukojantis ligoninės salėje ir lankantis pacientus palatose. Giedamos giesmės, joms pritariama gitara. Dvasinė pagalba ne mažiau svarbi nei medikamentai, nes pacientams kyla egzistencinių klausimų, į kuriuos jie ieško atsakymų.
Personalo Rūpestis ir Mokymai
Naujas sveikatos apsaugos ministro įsakymas griežtai reglamentuoja ir medicinos darbuotojų darbo krūvius. Dėl to laimi ir pacientai, ir darbuotojai, nes aptarnaudami mažesnį skaičių pacientų specialistai gali kur kas kokybiškiau jiems padėti.
Ligoninės personalui organizuojami vidiniai mokymai, specialistai gali kelti kvalifikaciją, tobulintis kitose mokslo institucijose, domėtis naujovėmis. Darbo sąlygos slaugos ligoninėje nėra lengvos, personalas susiduria su įvairiomis emocijomis, kurias reikia suvaldyti, todėl ligoninės medicinos psichologė dirba ir su personalu. Jiems skiriamos konsultacijos, vyksta individualūs pokalbiai, grupiniai mokymai, aptariamos įvairios situacijos, su kuriomis darbo metu susiduriama. Jei darbuotojai pageidauja konfidencialumo, pokalbiai su medicinos psichologe gali vykti ne darbo vietoje.
Ypač efektyvios personalui rengiamos autogeninės treniruotės.
Požiūrio Keitimas į Slaugą
Ligoninės vadovė E. Jankauskienė įsitikinusi, kad požiūris į slaugą turi keistis. „Į slaugos ligoninę turėtų atvykti tie, kurie sunkiai serga lėtinėmis ligomis ir jiems būtina profesionali specialistų pagalba, kurios namuose neįmanoma suteikti“, - sakė E. Jankauskienė.
K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė džiaugėsi, jog visos komandos dėka gali griauti mitus, kad į slaugos ligoninę pacientai atvyksta praleisti paskutinių savo dienų.
„Taip nėra. Šiuolaikinėj slaugai įtakos turėjo 3 rūpybos sistemos. 1 - savirūpą teikė liaudies gydytojai, akušerės. 2 - atsirado su krikščionybe, egzistavo greta 1 sistemos, kol buvo sukurta dabartinė medicina. Iki krikščionybės buvo ligoninių tipo prieglaudos namai keliautojams bei seniems žm. Manoma, kad 1 ligoninė įkurta dar prieš 350 m. iki Kr. Romoje. Krikščioniškosios organizacijos teikė paslaugas skurstantiesiems, benamiams. Slaugytojai tada mokėsi tik praktikoj. 3 sistema - 19 a. pabaigoj, kai buvo daug atradimų medicinoj. Aseptika, rentgeno spinduliai. F. NNaitingail. 1860m. - “Pastabos apie slaugą” - kiekvienam pac-tui reikalinga individuali slauga. Vėliau slaugytojs moė gydytojai. Nuo 1945m. - sl. tikslu buvo f-jų ir užduočių vykdymas, o ne dėmesys žm-ui. 1961m. - ypatinga sl-jo ir pac-to tarpusavio bendravimo sl.1964m. - būtina pagrįsti sl. praktiką teorinėmis žiniomis. 1966 - Henderson sl. Šiuolaikinės slaugos samprata ir apibrėžimas.
Šiuolaikinės Slaugos Tikslai ir Uždaviniai
Tikslai:
- slaugyti įv. amžiaus sveikus ir sergančius žmones;
- padėti jiems, jų šeimoms suprasti ir siekti fiz., psich. ir soc. sveikatos;
- planuoti ir organizuoti slaugą;
- ugdyti sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos;
- skatinti pac-tą iir jo šeimą aktyviai dalyvauti pac-to slaugymo veikloje, skatinti savirūpybą, pac-to pasitikėjimą savimi;
- padėti ligoniui po sunkių ligų greičiau sugrįžti į visuomene ir adaptuotis;
- mokyti pac-tus;
- bendradarbiauti su kt. specialistais ir institucijom;
Uždaviniai: nustatyti problemą, pritaikyti t.t.
Florence Nightingale - šiuolaikinės slaugos pradininkė
Slaugos Sritys ir Specialybės
Slaugos sritys apima bendruomenės ir klinikinę slaugą. Klinikinė slauga būdinga 2 ir 3 sveikatos priežiūros įstaigoms, pasižymi glaudžiu bendradarbiavimu su gydytojais ir mažesniu slaugytojo savarankiškumu. Tuo tarpu bendruomenės slauga vykdoma 1 sveikatos priežiūros įstaigose.
Slaugos specialybės ir subspecialybės:
- BPS (bendrosios praktikos slauga);
- SPS (specializuota praktikos slauga):
- akušerės;
- anestezijos ir intens. terapijos;
- bendruomenės;
- psich. sveikatos;
- vaikų;
- operacinės.
Slaugytojo Pareigos ir Teisės
Pareigos:
- stebėti pac-tų sveikatos pokyčius;
- planuoti slaugą, pildyti slaugos dokumentus;
- vykdyti ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką;
- atlikti gydytojo paskirtas proc.;
- teikti 1 pagalbą;
- laikytis aseptikos ir antiseptikos reik.;
- laikytis etikos reik.;
- pastebėjus sl. darbuotojo klaidą - pranešti.
Teisės:
- užsiimti sl praktika;
- neatlikti t.t. proc., jei nėra tinkamų tam sąlygų, jei tai liepė teisės tam neturintis žm., jei jos neatitinka moralinių nuostatų;
- atsisakyti sup ssc-to priežiūra nesusijusių darbų;
- dalyvautipersonalo susirinkimuose;
- tobulinti kvalifikaciją;
- dalyvauti moksl. darbuose;
- gauti darbui būtinas priemones nuo galimo užsikrėtimo.
Sveikata ir Jos Stiprinimas
Sveikata - fizinės, soc., dvasinės gerovės būsena; biologinių procesų, vykstančių org-me, darni suma; visų org-mo f-jų darni suma;tai kaip atskiras individas sugeba įgyvendinti savo tixlus ir poreikius, kaip sugeba suvaldyti aplinką; tai ne vien ligos nebūvimas. Negalia - tai bet koks sutrikimas, kuris atima, sumažina arba riboja asmens galimybes užsiimti kasdienine veikla ir jaustis pilnateisiu visuomenės nariu.
Sveikatos stiprinimas - 1977m. programa “sveikata visiems” - nėra karo, visiems lygios galimybės, patenkinami esminiai žm-aus poreikiai - pavalgyt, atsigert, WC, aišsilaivinimas, norm. gyvenimo sąlygos, užtikrintas darbas, politinė valia ir žmonių parama. 1997 - 2010. programa: gyventojų mirtingumo mažinimas, gyvenimo trukmės ilginimas, sveikatos santykių teisumas, gyvenimo kokybės gerinimas.
Sveikatą įtakoja genofondas, apl. veiksniai, politiniai, ekonominiai, soc., kult.
Liga ir Jos Prevencija
Liga - žalingų veiksnių sukeltas org-mo veiklos sutrikimas, kuris pasireiškia pablogėusiu prisitaikymu prie aplinkos ir suintensyvėjusiomis apsauginėmis org-mo r-jomis. Žalingi veiksniai - aplinkos, soc. Ūmi (2-3 sav. ryškūs požymiai), poūmė (3-6 sav.), lėtinė (6sav., prasideda nestaigiai).
Ligos modeliai:
- Liga kaip Dievo bausmė;
- Aparato klaidos modelis;
- Socialinis medicininis (liga kaip aplinkos veikimo rezultatas įgimtai žm-aus sandarai);
- Psichosociosomatinis.
Prevencija: bendroji - gera mityba, grynas oras; specialioji - pragulų profilaktika. Pirminė prevencija - veiksmai, kuriais mažinamas ligos kilimo pavojus arba gerinama gyvenimo kokybė. Antrinė - ankstyvos stadijos simptomų nust., norint sutrumpinti ligos laikotarpį. Tretinė - veiksmai, užkertantys kelią ligų atkritimui, chroniškam būklės ar organo f-jos silpnėjimui.
Žmogus Kaip Pacientas
Pac-tas - ligonis arba nelionis, kuris kreipiasi į svekatos priežiūros specialistus. Kai vyksta funkciniai org-mo sutrikimai - suaktyvėja apsauginės r-jos, atsiranda įv. pokyčiai, psichologinė krizė. Reikia žmogui padėti.
Gydymo eiga priklausys nuo pirminio susitikimo gydytojo su pac-tu. Žm-aus poreikiai ir jų motyvacija: pagal Maslovo motyvų teorija - 1. fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, miegas, lyt. potraukis); 2. saugumo poreikis; 3. tarpusavio ryšio ir meilės poreikis; 4. pagarbos poreikis; 5. savirealizacijos arba augimo poreikiai.
Pac-to r-ja į ligą: neadekvati, adekvati, normali, šokas.
Pac-tų teisės:
- į kokybišką sveikatos priežiūrą (visi turi lygias teises, teisė į jo garbę ir orumą, t.b. dduodamos tik moksliškai pagrįstos nuskausminamos medž., organai negali b. naudojami komerciškai);
- į sveikatos priežiūros prieinamumą;
- teisė pasirinkti gydytoją, slaugę, įstaigą;
- teisę į info;
- pac-to dalyvavimas mokymo procese ir biomedicinos tyrymuose;
- teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas, atsisakyti gydymo;
- teisė nažinoti;
- privates gyvenimo neliečiamumas;
Šiuolaikinės Slaugos Teorijos ir Modeliai
1860m. - Naitingail. “Pastabos apie slaugą”. Kiekvienam pac-tui reikalinga individuali slauga. Reikia vertinti situacija. Infekcijų pavojus, asmens higienos reikalavimų laikymas. 1950-60m. bandoma analizuot atskirų priemonių svarbą slaugos procese. Ypatinga slaugytojo ir pac-to tarpusavio bendravimo svarba (1961)/ 1964 - būtina slaugos praktiką pagrįsti teorija. Ne tik gydyti, bet ir mokyti. 1966 pateiktas Virginijos Henderson sl. modelis - sl. t.b. taikoma ne tik sergantiems. 1970 - Marta Rogers -sveikatą įtakoja apl. veiksniai, todel reikia siekt harmonijos su apl. 1971-85 - Neuman - sveikatos sistemų modelis. Roy - adaptacijos modelis. Vatson - žmogiškojo rūpinimosi modelis. Suma sumarum - pac-tu poreikiai - patys svarbiausi, sl. t.b. nukreipta į gydymo tikslus, problemas.
Sl. Henderson, Roper, Orem slaugos modeliai. V. jei turėtų pakankamai jėjų, noro ir žinių. Tikslas - padėti patenkinti savo poreikius (14 gyvyb. veiklų). Sveikata - tai kai žmogus pats pajėgia patenkinti biologinius, psichol. poreikius. Sl. - menas, kuris lb. priklauso nuo asmenybės. Modelio trūkumai - fiziologiniai poreikiai vyrauja virš psichologinių. Orem: žm. turi l. didelį poreikį rūpintis savimi pats ir kuo mažiau būti priklausomas nuo kt. Sl menas - tai sugebėjimas padėti, sugalvojant, pateikiant ir administruojant individualią savirūpos sistemą. Trūkumai - daugiau dėmesio skiriama fizinei, o ne psichosocialinei sslaugai. Roper: remiasi visų kt. modelių dalimis. Tai 12 gyvyb. veiklų modelis. Pagr. idėja - žm-aus gyvenias - gyvyb. veiklų visuma, jos yra kiekvienam individualios ir gyvenimo periodais keičiasi, tačiau žm. visalaik stengiasi išlikti savarankiškas. Gyvyb. veiklas veikia: boil., psichol., polit.-ekonom., soc.-kult., aplinkos veiksniai. Kai žm suserga - problemos realios ir potenc. Slaugytoja t. atsižvelgti į pac-to savarank., vertinti poreikius, skatinti daryti sprendimus. Modelio mintis - sl.
Pagrindinės Gyvybinės Veiklos Pagal Roper Modelį
- Saugios aplinkos palaikymas;
- Bendravimas;
- Kvėpavimas;
- Valgymas, gėrimas;
- Tuštinimasis, šlapinimasis;
- Švarinimasis, rengimasis;
- Kūno t-ros palaikymas;
- Judėjimas;
- Darbas ir žaidimai;
- Lyties raiška;
- Miegas;
- Įtakojantys faktoriai: amžius, priklausomybė/nepriklausomybė.
Įtakojantys veiksniai: 1. biologiniai; 2. psichologiniai; 3. soc.-kult.; 4. aplinkos;
Slaugos Procesas
Sl. procesas - logiška, sisteminga, nuosekli pac-to priežiūra. Pac-ta reikia vertinti kaip visumą, kurią veikia daugyvė faktorių. Apima 4 etapus: 1. Vertinimas (surinkus t.t. duomenis reikia nustatyti problemas ir poreikius); 2. Planavimas (išdėstyti problemas pagal svarbą, nutarti kokiais būdais jas spręsim, iškeliam tikslą); 3. Veiksmų atlikimas; 4.
Slaugos duomenų surinkimas: sl. duomenų rūšys ir šaltiniai. Sl. Šaltiniai: 1. Pirminiai - tai tokie duomenys, kuriuos surenka pati sl. - tai tiesiogine info iš pac-to. Svarbiausi duomenų šaltiniaig.b. stebėjimas, pokalbis, apklausa. 2. Antriniai - iš šeimos narių ir giminaičių, slaugos ataskaitos, parangtos kt. slaugytojų aar įstaigų, kt. specialybių atstovų duomenys, kolegu susirinkimai.
Metodai: 1. Stebėjimas, tyrinėjimas (stebim būklę, pulsą, KS, t-rą, kt. rodiklius, išvaizda, protiniai sugebėjimai, sąmonė, atliekame reikalingus tyrimus); 2. Bendravimas ir apklausa (surinkti gyvenimo anamnenę remiantis gyvyb. veiklom); 3. Slaugos diagnozavimas. Slaugos duomenų analizė ir interpretavimas. Pac-to slaugos poreikių nustatymas. Slaugos diagnozės suformulavimas.
Tam, kad nustatyt diagnozę, reikia surinkti info. Sužinom iš apklausos, iš artimųjų, ligos istorijos, kkt. išrašų, iš kolegų. Apžiūra, apčiuopa, auskultacija. Info rinkimas: pagal organų sutrikimą, pagal gyvyb. veiklų sutr., psich., socialines veiklas, pagal įpročius.
Problema- tai org-mo sutrikimai, kurie trukdo pac-tui patenkinti poreikius. Sl. problema g.b. reali ir potenciali. Sl. problemos pagal svarbą: gyvybei gręsiančios, niokojančios problemos, gręsiančios gerovei.
Sl. diagnozė nust. po problemų įvertinimo. Nustatom sl. poreikių prioritetus. Kokių priemonių imtis, ką gali daryti pats pac-tas, kokia reikalinga globa. Prioritetai g. keistis kiekv. min.