Vaikas turi teisę į meilę, saugą ir rūpestį. Vaiko teisės apima vaiko kaip individo apsaugą ir aplinkos, kurioje visiems vaikams užtikrinamas pilnavertis vystymasis, kūrimą. Vaikams būtina pastogė, maistas, mokslas, gydymas, meilė bei apsauga nuo prievartos ir aplaidumo.
Ką reiškia „tėvų atsakomybė“?
Tėvų pareigos - teisinis ryšys, reglamentuojamas šeimos teise. Tėvų pareigos yra visas teisių ir pareigų rinkinys - tėvai pagal galimybes turi sudaryti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinamas visapusiškas vaiko lavinimas. Tėvams tenka pagrindinė ir vienoda atsakomybė už vaiko globą, jo ugdymą ir lavinimą. Tėvų teisinės prievolės savo vaikui nustatytos Prievolių kodekso 142 straipsnyje.
Tėvai turi rūpintis savo vaiko gyvybe ir sveikata ir jį saugoti, auklėti, auginti ir prižiūrėti. Tėvai turi saugoti savo vaiko interesus bet kokioje su vaiku susijusioje veikloje ir augindami vaiką gerbti jo asmenį, individualumą ir orumą. Tėvai visų kitų asmenų atžvilgiu turi pirmenybę globoti vaiką ir atsakingai siekti vaiko interesų.
Kaip tėvai atstovauja vaikui?
Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip (pavyzdžiui, jeigu vaikui nėra paskirta globa), vaikui atstovauja jo tėvai. Jei reikia nepilnamečiam vaikui pristatyti tam tikrą daiktą arba jam suteikti tam tikrą informaciją, daiktą priimti arba informaciją suteikti gali bet kuris iš tėvų. Vaiko turtą valdo vaiko tėvai, gindami vaiko interesus.
Kas nutinka, jei tėvai gyvena atskirai arba išsiskiria?
Jeigu tėvai negyvena kartu ir jiems nenustatyta bendra vaiko globa, jie bendru sutarimu ir atsižvelgdami į vaiko interesus priima sprendimą klausimais, turinčiais didelę reikšmę vaiko vystymuisi. Jie savo pageidavimu taip pat gali naudotis mediatoriaus paslaugomis. Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais, o abu tėvai turi teisę palaikyti ryšį su vaiku. Matymosi su vaiku tvarka nustatoma laikantis vaiko interesų. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena ir kuriam suteiktos vaiko globos teisės, arba trečiasis asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, turi susilaikyti nuo bet kokio veiksmo, kuriuo vaikui trukdoma arba dėl kurio vaikas neturi galimybės matytis su tėvais, ir turi stengtis raginti vaiką išsiugdyti tinkamą požiūrį į matymąsi su kitu iš tėvų ar abiem tėvais.
Kaip nustatoma vaiko gyvenamoji vieta ir matymasis su tėvais?
Tas iš tėvų, kuriam paskirta vaiko globa, priima sprendimą su vaiko kasdieniu gyvenimu susijusiais klausimais ir dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu tai neturi neigiamo poveikio dalykams, turintiems didelę reikšmę vaiko vystymuisi. Ilgainiui buvo nusistovėjusi tokia teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios nustatymo, jog nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam skyrium gyvenančiam tėvui numatant bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių dienomis ar panašiai, iš esmės vaikui yra užtikrinamas stabilumas, kuris yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei turintis įtaką veiksnys, padedantis vaikui geriau vystytis.
Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Nors tokios bendravimo tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
Kas nutinka, jei tėvai nesirūpina vaiku?
Jeigu tėvai nesinaudoja šiomis teisėmis ar nevykdo šių pareigų arba negina vaiko interesų, valstybė imasi priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Teismas skiria globėją vaikui, kuris neturi tėvų arba kuriuo tėvai nesirūpina, ir perduoda vaiką to globėjo globai. Socialinių paslaugų centras arba teismas skiria vaikui specialų („kolizinį“) globėją.
Globa ir įvaikinimas - kuo skiriasi?
Globą ir įvaikinimą sieja bendras tikslas - užtikrinti vaikui saugią aplinką ir rūpestį. Tačiau esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės. Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Globos atveju vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta, vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ar artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja jo interesams.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą, o įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises, kaip ir biologinis vaikas. Įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologinius vaikus auginančios šeimos, o vaiko globa juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros.
Laikinoji ir nuolatinė globa
Yra du pagrindiniai globos tipai: laikinoji ir nuolatinė. Laikinosios globos tikslas - sugrąžinti vaiką į šeimą. Dažniausiai vaikas į šeimą grąžinamas, kai šeima išsprendžia iškilusias problemas. Laikinąją globą vaikui nustato savivaldybė, kurios teritorijoje vaikas gyvena su šeima, administracijos direktoriaus įsakymu. Laikinąją globą dažniausiai trunka apie 1 metus.
Nuolatinės globos tikslas - užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje būtų tenkinami jo pagrindiniai poreikiai ir jis jaustųsi saugus. Nuolatinė globa skiriama teismo nutartimi. Teismo sprendime nustatoma tėvų valdžios apribojimo trukmė, vaiko gyvenamoji vieta, paskiriami vaiko globėjai ir vaiko turto administratorius.
Teismo vaidmuo ir vaikų interesai
Teismai, nagrinėdami bylas dėl globos ir vaikų interesų, pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais. Spręsdamas dėl globos teisių, teismas taip pat visada išsprendžia klausimą dėl tėvų turimų bendrų vaikų išlaikymo ir dėl matymosi su atitinkamais tėvais tvarkos nustatymo. Teismas priima naują sprendimą dėl tėvų matymosi su vaikais tvarkos, jeigu tai būtina pasikeitus aplinkybėms ir vadovaujantis vaiko interesais.
Spręsdamas dėl globos teisių ir vaiko išlaikymo, matymosi su vaiku tvarkos, tėvų pareigų vykdymo ir tėvų pareigų suteikimo giminaičiui, teismas taip pat atsižvelgia į vaiko nuomonę, kurią išreiškia pats vaikas arba asmuo, kuriuo vaikas pasitiki ir kurį pasirinko pats vaikas, jeigu vaikas yra pajėgus suprasti pateikiamos nuomonės svarbą ir pasekmes.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Kaip vaikas gali jaustis šioje situacijoje?
Vaikystė yra svarbiausias laikotarpis, lemiantis kiekvieno žmogaus likimą. Tai laikotarpis, kuris įtvirtina mumyse pasitikėjimą žmonija arba atstumia nuo jos. Požiūris į vaiką yra esminis veiksnys, tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų veiksmais vaiko atžvilgiu ir vaiko padėtimi visuomenėje. Vaiko teisė į nuomonę ir dalyvavimą reiškia, kad vaikui klausant ir jam aiškinant sprendimus, kurie jį liečia, padedama jam jaustis saugiau.
Praktiniai patarimai vaikui ir tėvams
- Jeigu tau yra sunku, pasakyk suaugusiajam, kuriuo pasitiki - mokytojui, globėjui ar kitam artimam žmogui.
- Jeigu tėvai negali susitarti, yra institucijos, kurios padeda - socialinių paslaugų centras ir mediatoriai.
- Jeigu tėvų sprendimai kelia nerimą dėl tavo saugumo ar laimės, apie tai galiu pranešti globos centro specialistams arba teisminėms institucijoms.
- Jeigu esi globojamas arba įvaikintas, turi teisę žinoti, kas prižiūri tavo gerovę ir gauti pagalbą, kad jaustumeisi saugus ir mylimas.
TĖVAI PAPRASTAI. Įvaikinimas ir globa: kaip ryžtis ir nuo ko pradėti? Pokalbis su 18 vaikų mama Egle
Kur kreiptis, jei reikia pagalbos?
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Socialinių paslaugų centras padeda tėvams susitarti dėl globos ir bendravimo tvarkos, teikia konsultacijas ir, prireikus, inicijuoja mediaciją.
| Situacija | Ką reiškia vaikui |
|---|---|
| Abu tėvai gyvena kartu | Abu dalijasi atsakomybe, priima sprendimus bendru sutarimu |
| Tėvai gyvena atskirai | Vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais; socialinių paslaugų centras padeda spręsti nesutarimus |
| Tėvai nesirūpina vaiku | Valstybė skiria globėją arba imamasi kitų priemonių vaiko interesams apsaugoti |
| Globa | Laikina arba nuolatinė pagalba vaikui, ryšiai su biologine šeima gali išlikti |
| Įvaikinimas | Teisinis ryšys su įtėviais, vaikas gauna paveldėjimo teises ir pilną šeimos statusą |
Svarbu prisiminti: vaikui reikalinga meilė, saugumas ir stabilumas. Tėvų pareiga - užtikrinti vaiko gerovę, o visuomenė ir valstybė - padėti, kai to reikia.