Veiksniai lemiantys psichikos ligų atsiradimą

Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname streso, nerimo ir įtampos, psichikos sveikata tampa vis aktualesnė. Tai ne tik psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė.

Kas yra psichikos sveikata ir jos komponentai

Psichikos sveikata yra sudėtinga sąvoka, apimanti įvairius aspektus, kurie lemia žmogaus emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Psichikos sveikata apima keletą pagrindinių komponentų, kurie kartu užtikrina visapusišką asmens gerovę:

• Emocinė gerovė: Tai gebėjimas jausti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Emocinis stabilumas ir gebėjimas tinkamai reaguoti į įvairias situacijas yra būtini psichikos sveikatai.
• Psichologinė gerovė: Tai gebėjimas aiškiai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas ir mokytis. Kognityviniai gebėjimai ir psichologinis atsparumas padeda žmogui susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
• Socialinė gerovė: Tai gebėjimas užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis. Socialinė parama ir ryšiai su kitais žmonėmis yra labai svarbūs psichikos sveikatai.

Dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai

Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Jie gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat jo gebėjimą susidoroti su kasdieniškomis užduotimis. Keletas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų:

• Depresija: Tai nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesio, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmais. Depresija gali paveikti žmogaus miegą, apetitą ir energijos lygį.
• Nerimo sutrikimai: Tai dažniausia psichikos sveikatos sutrikimų grupė. Jie pasižymi pernelyg dideliu nerimu ir baime, kurie gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ir kvėpavimo sutrikimai.
• Bipolinis sutrikimas: Tai nuotaikos sutrikimas, pasižymintis kraštutiniais nuotaikų svyravimais, nuo manijos iki depresijos.
• Valgymo sutrikimai: Tai psichikos sveikatos sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus santykį su maistu ir kūnu.
• Psichoziniai sutrikimai: Tai sutrikimai, kurie sukelia ryšio su realybe praradimą. Dažnas psichozės sutrikimas yra šizofrenija.

Biologiniai veiksniai

Genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje. Pavyzdžiui, šeimose, kuriose yra sergančiųjų depresija, rizika susirgti šia liga yra didesnė. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai.

Taip pat nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu: serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų ir gama amino sviesto rūgšties pokyčiais.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Psichologiniai veiksniai

Ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai. Trauminės patirtys vaikystėje, tokios kaip smurtas ar nepriežiūra, gali padidinti riziką susirgti psichikos sveikatos sutrikimais vėliau gyvenime. Tyrimų rezultatai rodo, kad psichikos sveikata labai priklauso nuo individo kūno, proto ir dvasios vientisumo savivokos, kuri dar įvardijama kaip „iškūnyta“ savimonė. Nustatyta, kad šio vientisumo praradimas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia prastesnės psichikos sveikatos ar net psichikos ligų (depresijos ir šizofrenijos) rizika.

Socialiniai ir aplinkos veiksniai

Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažniau jaučiasi laimingi ir sveiki. Tyrimai rodo, kad socialinis kapitalas, apimantis artimus ryšius su šeima, draugais ir bendruomene, yra svarbus psichikos sveikatos veiksnys.

Net 60 proc. artimų žmonių turinčių vyrų ir 58 proc. moterų teigė esantys geros sveikatos. Tarp neturinčių artimų žmonių gera sveikata gyrėsi tik 47 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Tarp turinčių artimuosius tokių buvo tik 22 proc. (vyresni nei 50 metų). Neturinčių prie ko šlietis ištikus bėdai arba neturinčių artimų žmonių respondentų blogos sveikatos rizika buvo beveik dvigubai didesnė.

Aplinkos veiksniai tokie kaip oro tarša, triukšmas ir smurtas taip pat gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Gyvenimas triukšmingoje ar užterštoje aplinkoje gali sukelti stresą ir nerimą, o smurtas ir nesaugumas gali sukelti traumą ir psichologinius sunkumus.

Gyvenimo būdo įtaka psichikos sveikatai

Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai. Sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti psichikos sveikatos sutrikimų ir pagerinti bendrą savijautą.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir veiksniai

• Mityba: Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai. Vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir liesi baltymai turėtų sudaryti didžiąją dalį jūsų mitybos. Mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir cukraus, siejama su padidėjusia depresijos ir nerimo rizika.
• Miegas: Pakankamas miegas yra būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui. Suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą. Miego trūkumas gali sukelti dirglumą, nuovargį ir sunkumus susikaupti. Blogėjant psichinei sveikatai kyla miego problemos bei prastėja miego kokybė.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, natūralių nuotaiką gerinančių medžiagų, išsiskyrimą.
• Alkoholio ir narkotikų vartojimas: Šių medžiagų vartojimas gali sukelti depresiją, nerimą ir psichozę arba pabloginti esamas būkles.
• Rūkymas: Rūkymas kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką.

Stresas, perdegimas ir pandemijos poveikis

Stresas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti tinkamai. Streso valdymas gali apimti meditaciją, jogą, kvėpavimo pratimus ir kitas atsipalaidavimo technikas. COVID-19 pandemija sukėlė įvairių iššūkių ir sunkumų, kurie neigiamai paveikė žmonių psichinę sveikatą. Literatūroje nurodoma, kad per COVID-19 pandemiją psichinės sveikatos problemų vis daugėja.

Paskelbtas karantinas sukėlė įvairių iššūkių: darbas ir ugdymas nuotoliniu būdu, vienatvės jausmas, sumažėjusios pajamos ar darbo netekimas, neigiamos informacijos srautas. COVID-19 visame pasaulyje sutrikdė iki tol nusistovėjusias socialines normas, gyvenimo įpročius; ilgai besitęsianti pandemija ir viruso plitimas daugeliui visuomenės narių kelia stresą, dėl kurio vėliau patiriamas ir perdegimas.

Rizikos grupės ir statistika

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per gyvenimą psichikos sutrikimus bent kartą patiria maždaug kas trečias išsivysčiusių šalių gyventojas. Pastaraisiais metais ir Lietuvoje, ir pasaulyje daugėja kai kurių psichikos sutrikimų - depresijos, miego, elgesio sutrikimų, nerimo, kartais net panikos. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungoje tokių sutrikimų padaugėjo net 27 procentais. 33,2 proc. moterų ir 21,7 proc. suaugusių vyrų turėjo bent vieną sunkesnį ar lengvesnį psichikos sutrikimo epizodą per vienerius metus.

Šiuo metu Lietuvoje pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus iš viso gydosi beveik 164 tūkst. asmenų. Tai yra maždaug 5,5 proc. Lietuvos gyventojų.

Stigma, socialinė atskirtis ir ekonominiai veiksniai

Smurtinga aplinka, nepagarba, netolerancija, orientacija į materialinę gerovę, susvetimėjimas, mažas bendravimas ir patyčios - visa tai veikia psichikos sveikatą. Šeimose labai trūksta dėmesio vaikams, jose daug smurto, pykčio. Jei darbe žmogus dar ištveria nekonfliktavęs, tai namie visi ten esantys atsiima su kaupu, „išsikraunama“ ant vaikų, kitų artimųjų.

Taip pat skaitykite: Tapimas rizikos šeima

Neigiamą požiūrį į psichikos sutrikimus formuoja ir žiniasklaida, o nepalankios ekonominės sąlygos - skurdas, mažos pajamos, greitieji kreditai - verčia žmones į sudėtingas situacijas: praradus būstą ar darbą, pakinta šeiminiai ryšiai, didėja priklausomybė nuo svaigalų ir rizika atsidurti gatvėje.

Kaip atpažinti ir kada kreiptis pagalbos

Įspėjamieji ženklai yra staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą ir drastiški elgesio pokyčiai. Depresijos simptomai: sumažėję interesai ir pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais, sumažėjęs savęs vertinimas, kaltės jausmas, energijos stoka, miego sutrikimai, mintys apie savižudybę. Depresija trunka 2 savaites ir ilgiau bei trukdo bendravimui, darbui ar mokslui.

Jeigu matote, kad žmogus tampa nerimastingas, perdėtai jautrus, nelaimingas, nesaugus, įsitempęs, jam sutriko miegas arba jis tapo piktas, liūdnas ar dirglus - svarbu laiku kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau žmogus atvyks pas specialistus, tuo turėsime sveikesnę visuomenę.

Gydymas, pagalba ir reabilitacija

Psichikos ligų gydymas dažnai apima medicininių ir terapinių metodų derinį: medikamentinį (antidepresantai, psichostimuliatoriai, benzodiazepinai ir kt.), psichoterapinį (kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminės ir kitos), instrumentinį (šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas) ir psichososialinį palaikymą. Visų gydymo būdų esmė - palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, o gydymas turi būti taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką.

Ergoterapija ir reabilitacinės programos padeda atgauti kasdienio gyvenimo įgūdžius, darbo įgūdžius, streso valdymą, laiko planavimą, socialinę integraciją. Ergoterapeutas gali padėti mokytis asmeninės higienos, maisto ruošos, finansų valdymo, rasti prasmingą laisvalaikio veiklą ir pritaikyti aplinką.

Įkvepiančios istorijos ir viltis

Žmonės dažnai mano, kad nuo psichikos ligos pasveikti neįmanoma. Tačiau sunkiomis psichikos ligomis suserga tik maža dalis gyventojų, o likę daugeliu atvejų gali pasveikti arba gyventi pilnavertį gyvenimą sulaukę tinkamos pagalbos. Kaip pavyzdys, moteris Rima, kurios būklė pagerėjo pritaikius naujus vaistus ir nemedikamentines priemones, šiandien dirba užsienyje ir gyvena visavertį gyvenimą, nors anksčiau ilgą laiką sirgo sunkia liga.

Prevencija ir visuomenės vaidmuo

Psichikos sveikata kuriama ne tik gydymo įstaigose, bet ir ten, kur žmogus gyvena - visuomenėje. Norint sukurti sveiką aplinką, reikia pradėti nuo savęs, stiprinti socialinius ryšius, mažinti diskriminaciją ir smurtą, skatinti atvirumą ir prieinamą pagalbą.

Naudingos nuorodos ir pagalba

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą arba registruodamiesi konsultacijai.

Trumpa lentelė: pagrindiniai veiksniai, lemiantys psichikos ligas

Veiksnys	Poveikis
Genetika	Padidina riziką tam tikroms ligoms (depresija, ADHD ir kt.)
Smegenų chemija	Neurotransmiterių disbalansas (serotoninas, dopaminas)
Ankstyvoji trauma	Padidina riziką vėlesniems sutrikimams
Socialinė parama	Stipri parama mažina riziką; izoliacija didina
Gyvenimo būdas	Mityba, miegas, fizinis aktyvumas veikia nuotaiką ir energiją
Aplinkos veiksniai	Triukšmas, užterštumas, smurtas sukelia stresą

Psichikos ligos yra sudėtinga ir daugialypė problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Suprasti jų priežastis, simptomus ir gydymo galimybes yra būtina norint sukurti palaikančią aplinką sergantiems asmenims. Skatinkite juos kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo.

tags: #veiksniai #lemiantys #psichikos #ligu #atsiradima