Autizmas yra neurologinis sutrikimas. Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu.
Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą. Dauguma autistiškų asmenų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje nori būti įvardijami kaip autistiški asmenys.
Straipsnyje siekiama atskleisti autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socialinių kompetencijų ugdymo(si) galimybes priešmokykliniame amžiuje. Vis daugiau vaikų diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai. Kyla begalė klausimų, kai tėvai išgirsta diagnozę - autizmo spektro sutrikimas. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku.
Kas yra autizmas ir kaip jį suvokti
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai. Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui.
Mokslas ir medicina nuo pat autizmo diagnozavimo pradžios autistiškumą nagrinėjo iš išorės, tai yra stebint. Jei stebint asmenį kurie nors aspektai neatitinka daugumos savybių, tai įprasta vadinti sutrikimu. Taip atsirado pavadinimas „autizmo sutrikimas“. Kita vertus, dauguma autistiškų asmenų pripažįsta, kad autizmas yra neatsiejama jų asmenybės dalis, lemianti kitokį pasaulio patyrimą. Tai kitokia, neįprasta žmogiškumo patirtis.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Ankstyvosios diagnostikos ir pagalbos svarba
Pirmieji šio sutrikimo požymiai galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji šio sutrikimo požymiai galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus.
Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Beje, ar žinojote, kad raidos sutrikimų turėjo ir turi nemažai žymių ir genialių mūsų pasaulio žmonių? Tokių kaip Stenlis Kubrikas, Čarlzas Robertas Darvinas ar seras Entonis Hopkinsas.
Dažni požymiai ir simptomai
Autizmo spektro sutrikimas - tai neurologinė būklė, pasireiškianti sunkumais komunikacijos, bendravimo, elgesio, integracijos ir pažintinių procesų srityse. Pirmieji autizmo požymiai išryškėja 18-24 mėnesių amžiuje, o lengvesnės autizmo formos visai gali likti nepastebėtos. Neįprastai reaguoja į kvapus, garsus, skonius ar tekstūras. Tai tik keletas dažniausių požymių. Pavieniai simptomai nebūtinai reiškia raidos sutrikimus.
- Sunkumai interpretacijose: autistiški vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą.
- Socialinio kontakto sunkumai: socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.
- Emocijų raiška ir adaptacija: šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai.
- Stereotipija ir specialūs interesai: gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
- Sensoryvūs iššūkiai: pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, neįprasta reakcija į kvapus, skonius ar tekstūras.
- Miego, maitinimo ir virškinimo problemos: dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), miego sutrikimai.
- Motorikos problemos: motorikos ar motorikos planavimo sutrikimai pasireiškia dažnai; apie 87 proc. autistiškų asmenų patiria tam tikrus motorikos sunkumus.
Gretutiniai sutrikimai ir intelekto įvairovė
Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų būdingi gretutiniai sutrikimai. Tai reiškia, kad šalia autizmo yra ir dar koks nors kitas ar kiti sutrikimai, kurie dažnai neigiamai veikia autistiško asmens savijautą ir (ar) sveikatą. Daugumai autistiškų asmenų būdingi sutrikimai, kurių pagrindas yra nerimas. Taip pat dažni miego, virškinimo sutrikimai, epilepsija.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Neretai autizmą lydi raidos sutrikimai, tokie kaip kalbos, dėmesio ir hiperaktyvumo, motorikos ar motorikos planavimo sutrikimai. Apie 30 proc. autistiškų asmenų turi intelekto sutrikimą, tačiau autistiški asmenys gali būti ir labai aukšto intelekto. Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.
Požiūriai į negalią: medicininis ir socialinis modeliai
Į negalią galima žiūrėti pro medicininio ir socialinio modelio prizmes. Medicininis modelis pirmiausia ieško asmens trūkumų - ko jis negali. Pagal tai suteikiama diagnozė. Sutrikimai tampa dėmesio centru. Siekiama normalizuoti, tapti kaip visi.
Socialinio požiūrio į negalią pradinis taškas yra pagarba - tu esi žmogus, tu vertas pagarbos, tavo orumas yra svarbu. Toliau ieškoma žmogaus stiprybių, siekiama suprasti jo poreikius. Šiame procese dalyvauja ir aplinkiniai, ir pats kitoniškas asmuo. Kuriant pagalbos planą žiūrima ne į „sutrikimų“ šalinimą, o į ilgalaikę perspektyvą. Pavyzdžiui, ar asmeniui, turinčiam motorikos sutrikimų, tikrai būtina mokėti užsirišti batus? Gal galima naudoti guminius raištelius, lipdukus, o dėmesį skirti svarbesniems įgūdžiams?
Pagal socialinį modelį daug dėmesio skiriama žmonėms, kurie yra iššūkius patiriančio asmens aplinkoje. Tam, kad aplinka būtų įgalinanti, būtent šalia esantiems žmonėms teikiamos konsultacijos ir mokymai. Itin svarbią vietą užima santykiai - jie yra vertybė.
Priklausomai nuo to, ar požiūris į negalią yra pro medicininę ar pro socialinę prizmę, skiriasi ir pagalbos metodai. Suaugę autistiški asmenys teigia, kad nuolatinė paieška, ko tu negali, ir bandymas taisyti, tarsi būtum sugedęs, neigiamai veikia psichinę sveikatą. Deja, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vyrauja medicininis požiūris į negalią.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Kaip padėti: diagnostika, intervencijos ir mokymas
Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS.
Autistiškiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Norint padėti autistiškam asmeniui, reikia ne koreguoti elgesį, o suprasti jo priežastis, patiriamus sunkumus. Autizmas ne liga, jo nereikia gydyti. Autistiškų žmonių smegenys, dažnai ir kūnai yra kitokie. Anot jų, jiems reikalinga pagalba pažįstant savo kūno kitoniškumą ir panašumus su kitais žmonėmis. Daugeliui reikalinga specifinė, individualizuota pagalba atrandant iššūkių priežastis, ieškant sprendimų.
Terapijų pavyzdžiai ir įstaigų paslaugos
Diagnostika atliekama ir pirmoji pagalba šiuos vaikus iki 7 metų amžiaus auginančioms šeimoms teikiama Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Paslaugos čia teikiamos jau daugiau kaip du dešimtmečius. Dienos stacionare galima gauti nuo 20 iki 40 paslaugų per metus ir tai apima motorinės, kalbinės raidos, progresuojančius nervinės sistemos sutrikimus, cerebrinio paralyžiaus, elgesio, emocijų ir bendravimo problemas, chromosomines, genetines nervų-raumenų ligas, autizmo spektro sutrikimus. Šioms paslaugoms gauti reikalingas gydytojo siuntimas.
Nuo šių metų vasario ligoninėje įrengtas ir sensorinis kambarys, kuriame vyksta terapiniai užsiėmimai raidos ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Terapinės veiklos apima regos, proprioceptinės, klausos, taktilinės ir vestibulinės sistemos stimuliavimą, kuris normalizuoja vaiko pojūčius, padeda nurimti, labiau koncentruoti dėmesį, lavinti kūrybiškumą, vaizduotę, tyrinėti pasaulį. Šiuo metu sensoriniame kambaryje yra begalybės veidrodis, tamsos tunelis, burbulų vamzdis, šviesos stalas su priemonėmis, projektorius, šviesos pluoštai.
Ugdomosios strategijos priešmokykliniame amžiuje
Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams svarbu taikyti individualizuotas ugdymo metodikas priešmokykliniame amžiuje. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Autistiški vaikai dažnai turi specialius mokymosi poreikius, tad ugdymo procese svarbu atsižvelgti į sensorinius iššūkius, motorikos ypatumus ir komunikacinius sunkumus. Tėvų ir specialistų bendradarbiavimas leidžia greičiau pritaikyti mokymo priemones ir kasdienės veiklos pagalbą. Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.
Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams
- Stebėti vaiko elgesį ir užrašyti pastebėtus sunkumus bei situacijas, kuriose jie pasireiškia.
- Kreiptis dėl bendro vaiko raidos vertinimo pas šeimos arba vaikų ligų gydytoją, o prireikus - į daugiadalykę specialistų komandą.
- Įtraukti šeimos narius į terapijas ir ugdymo planus, kai kurios terapijos gali būti taikomos namuose.
- Vertinti vaiko stiprybes ir planuoti ugdymą pagal realius poreikius, o ne tik bandyti „normalizuoti“ elgesį.
- Užtikrinti aplinkos pritaikymą: mažiau dirginančių garsų, aiškios rutinos, vizualinių pagalbų ir sensorinių pertraukų.
Neuroįvairovės samprata ir visuomenės vaidmuo
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Autizmas yra neurologinis sutrikimas, dėl patiriamų sunkumų lemiantis kitokį elgesį. Dažnai sakoma, kad elgesys yra komunikacija. Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas, sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžių. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį.
Suaugę autistiški asmenys rekomenduoja vertinti pagal „reikia daugiau pagalbos“ arba „reikia mažiau pagalbos“. Tačiau šis požiūris Lietuvoje nėra populiarus. Balandžio 2 d. minima Pasaulinė autizmo supratimo diena, jos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į šį sutrikimą, pabrėžti būtinybę gerinti autistiškų žmonių gyvenimo kokybę ir galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime.
ŽAIDIMŲ TERAPIJA – KAS TAI?
Prieinama pagalba Lietuvoje
Atsižvelgiant į visuomenės bei Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ ugdytinių tarpe augančių vaikučių poreikius, Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje veiklą pradeda socialinių paslaugų dienos centro grupė - Lietučių miestelis. Socialinių paslaugų dienos centrą gali lankyti ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2,5 metų, turintys medicininę gydytojo pažymą su nustatyta ASS diagnoze bei patvirtintą neįgalumo pažymėjimą.
Radviliškio r. ir kitos savivaldybės taip pat organizuoja diagnostiką ir pagalbą, o kai kuriose ligoninėse, kaip minėta, teikiamos daugiafunkcinės paslaugos bei sensorinės terapijos. Informacija apie vietines paslaugas suteikia šeimos gydytojas, vaikų ligų specialistas arba socialinės paslaugos.
Santrauka simptomų ir pagalbos žingsnių lentelėje
| Simptomai | Galima pagalba / intervencija |
|---|---|
| Socialinio bendravimo sunkumai | Logopedija, socialinių įgūdžių treniruotės, struktūruotos užduotys |
| Sunku suprasti gestus, mimiką | Vizualinės žymės, socialinės istorijos, video modeliavimas |
| Sensoriniai iššūkiai | Sensorinė terapija, sensorinis kambarys, individualizuota aplinka |
| Motorikos problemos | Fizinė terapija, darbų terapija, pratimai motorikos planavimui |
| Gretutiniai sutrikimai (nerimas, miego problemos) | Psichologo konsultacijos, miego higiena, medicininė priežiūra |
Autistiški vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo. Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus.
Ar autizmas išgydomas? Deja, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas.