Panašu, kad visa Europos Sąjunga susiduria su sudėtinga situacija darbo rinkoje. Nedarbo lygio vidurkis ES ir euro zonoje nesikeičia jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Aptarkime nedarbo lygį Europos Sąjungoje ir Lietuvos euro zonoje, atkreipiant dėmesį į dabartines tendencijas ir iššūkius.
Bendras Nedarbo Lygis ES ir Euro Zonoje
Vidutinis nedarbas euro zonoje liepą, įvertinus sezoniškumą, sumažėjo iki 6,2 proc. nuo patikslinto birželio mėnesio 6,3 proc. įverčio, rodo Eurostato pirmadienį paskelbti duomenys. Nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje per mėnesį smuktelėjo taip pat 0,1 procentinio punkto iki 5,9 procento.
2024 m. sausį pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje buvo 6,4 proc., t. y. sumažėjo nuo 6,5 proc. gruodį ir nuo 6,6 proc. 2023 m. sausį, skelbia Eurostatas. Europos Sąjungos nedarbo lygis 2024 m. sausį siekė 6 proc. ir buvo nepasikeitęs nuo gruodžio, bet mažesnis nei 2023 m. sausį.
Eurostatas apskaičiavo, kad 2024 m. sausį bedarbių buvo 13,144 mln. ES gyventojų, iš kurių 11,009 mln. euro zonoje. Palyginti su 2023 m. gruodžiu, nedarbas ES sumažėjo 7 tūkst., o euro zonoje - 34 tūkst. Palyginti su 2023 m. sausiu, nedarbas ES sumažėjo 10 tūkst., o euro zonoje - 232 tūkst.
Bedarbių ES praėjusį mėnesį mažėjo 165 tūkst. iki 13,025 mln., o vien tik euro zonoje - 170 tūkst. iki 10,805 milijono. Per metus (liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) bedarbių ES sumažėjo 105 tūkst., euro zonoje - 161 tūkstančiu. Pernai liepą vidutinis nedarbas euro zonoje siekė 6,4 proc., visoje ES - 6,0 procento.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Nedarbo Lygio Skirtumai Tarp Šalių
Iš didžiųjų Bendrijos valstybių didžiausias nedarbas praėjusį mėnesį išliko Ispanijoje (10,4 proc.), Prancūzijoje (7,6 proc.), Italijoje (6,0 proc.), o mažiausias - Vokietijoje (3,7 proc.) ir Nyderlanduose (3,8 proc.). Didžiausią nedarbą Europoje fiksuoja Ispanija - 10,9 proc., Suomija - 9,1 proc., Graikija - 9 proc., Švedija - 8,8 proc., ir Estija - 8,7 proc. Mažiausiu nedirbančių gyventojų procentu pasigirti galėjo Čekija - 2,6 proc., už kurios toliau rikiavosi Lenkija - 2,7 proc., Malta - 2,8 proc., Slovėnjia - 3,2 proc., ir Vokietija - 3,5 proc.
Pavyzdžiui, Kroatijoje šių metų vasarį fiksuotas 6 proc. nedarbas, Austrijoje - 4,7 proc. ir Vokietijoje - 3,2 proc.
Štai keletas šalių, kuriose nedarbo lygis yra aukščiausias ir žemiausias:
| Šalis | Nedarbo lygis |
|---|---|
| Ispanija | 10,9% |
| Suomija | 9,1% |
| Graikija | 9% |
| Švedija | 8,8% |
| Estija | 8,7% |
| Čekija | 2,6% |
| Lenkija | 2,7% |
| Malta | 2,8% |
| Slovėnija | 3,2% |
| Vokietija | 3,5% |
Situacija Lietuvoje
Visgi, Lietuva savo turimais nedarbo rodikliais lenkia likusias šalis. Lietuvoje, tuo metu, nedarbo lygis šių metų sausio ir vasario mėnesiais siekė 6,6 proc., tai reiškia, kad rodiklis paskutiniu laikotarpiu pagerėjo 0,2 proc. Praėjusių metų kovo mėnesį nedarbo lygis šalyje siekė 7,3 proc., tad nedarbas per metus sumažėjo 0,9 proc.
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį viso turėjome 116,7 tūkst. bedarbių, o tai yra net 20,2 tūkst. nedirbančių žmonių daugiau nei tuo pačiu metu užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis mieste, lyginant su kaimu, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 0,8 proc. didesnis.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Lietuvoje sausį nedarbas siekė 7,7 proc., darbo neturėjo 118 tūkst. asmenų.
„Džiazuojanti istorija“. Jidiš tarmė - kaip simbolinis tiltas tarp Žemaitijos ir Estijos
Jaunimo Nedarbas
Pasak „Eurostat“, šių metų vasario mėnesį nedarbo lygis visoje euro zonoje siekė 6,5 proc. , o tai reiškia, kad visoje ES nedirbo net 13 249 mln. žmonių, iš kurių 11 102 mln.
Neramina ir tai, kad vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje ir kitose bendrijos šalyse neturi darbo. Jaunimo iki 25-erių metų nedarbas euro zonoje šių metų vasarį sudarė 14,6 proc. ir buvo 0,5 proc. didesnis nei pernai metais. Lietuvoje toks nedarbas siekė net 16,6 proc., tuo tarpu Vokietijoje - tik 5,8 proc., Olandijoje - 8,7 proc., Austrijoje - 9,7 proc. Vėlgi, matant tokius nepalankius statistinius duomenis, kyla natūralus klausimas - ką valdantieji daro, kad vis daugiau ir daugiau jaunimo įsilietų į darbo rinką? Gal jaunimo užimtumo skatinimo politika Lietuvoje neveikia, todėl ją reikėtų modifikuoti? Juk, negaunantys darbo jauni žmonės negali įgyti profesinių įgūdžių, kurie vėliau būna reikalingi tolimesniame karjeros kelyje.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
tags: #europos #sajungos #lietuvos #euro #zonos #nedarbingumas