Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas, saugios aplinkos užtikinimas - labai kilnus ir būtinas. Globa ir įvaikinimas suteikia galimybę dalytis meile bei namų šiluma su tais, kuriems to labiausiai reikia. Vaikams yra suteikiami namai, saugi aplinka, kurioje jie gali augti.
Vaikai į šią sistemą patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai - tėvų priklausomybės, negebėjimas rūpintis vaikais, tėvų ligos ar netektys. Tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra. Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus, kurie numatyti CK 3.269 str., išklausyti mokymus pagal GIMK programą. Tačiau esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės.
Globos ir įvaikinimo pagrindai: skirtumai ir prievolės
Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Globos atveju vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta, vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ar artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Ar vaikas gali matytis su savo biologiniais tėvais, kaip dažnai jis gali matytis, kiek tai yra saugu vaikui ir kaip atitinka jo interesus, paprastai nustato VVTAĮT (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) prie SADM (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius arba teismas. Susitikimai su vaiko biologine šeima gali vykti globos centro patalpose, prireikus, gali būti stebimi specialistų. O įvaikinimo atveju įtėviai turi teisę neatskleisti informacijos apie įvaikinimą, gali keisti vaiko vardą, pavardę.
Globos ir įvaikinimo atvejais vaiko įgyjamos teisės skiriasi. Globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą, o įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises, kaip ir biologinis vaikas. Jis įgyja paveldėjimo teisę į šeimos turtą taip pat, kaip ir biologiniai vaikai. Įvaikis turi ne tik visas teises, bet ir pareigas, kokias turi vaikai savo tėvams. Įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologiniai vaikai auginančios šeimos, o vaiko globa juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros. Taigi globėjas, atlikdamas savo pareigas, įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku, jo fiziniu, psichiniu vystymusi, jo sveikata ir ugdymu.
Teisiniai ir praktiniai aspektai
Globos centrai, teismai ir valstybės institucijos užtikrina, kad vaiko teisės ir interesai būtų dėmesingai atstovaujami. Daugiau informacijos apie globą ir įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centrai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Taip pat kviečiama tapti globėju ar įtėviu, budinčiu ar nuolatiniu globotoju - padovanokite vaikui šeimą.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Globos ir įvaikinimo kontekste svarbu suprasti ir finansinį palaikymą. Nuo 2022 m. planuojama gerokai padidinti išmokas globojamiems vaikams ir globėjams. Globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui kas mėnesį skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (160 Eur) globos išmoka, globėjui - globos išmokos tikslinis priedas (160 Eur). Taip pat yra pagalbos pinigai, kurių dydis skirtingose savivaldybėse skiriasi. Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtėviams ir globėjams suteikiama teisė gauti papildomą materialinę paramą bei išmokas. Įvaikinus vaiką, pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, įtėviai turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką (22 str.), tėvystės išmoką (19 str.). Taip pat skiriama vienkartinė išmoka ir mėnesinės išmokos.
Daugiau informacijos apie globą bei įvaikinimą suteikti gali Globos centrai. Jie teikia pagalbą visais laikotarpiais: planavimu, mokymais, išvadomis, paramos galimybėmis ir kt. Parodoje apie globą ir įvaikinimą patirtį dalinasi specialistai ir globojančios bei įtėvių pusės. Teigiama išvada dėl pasirengimo globai (rūpybai) galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
Žingsniai tapti globėju (rūpintoju) ir nuolatiniu globėju
- Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
- Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
- Dokumentų pateikimas. Kreiptis į vietos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių; pateikiami dokumentai: prašymas, sveikatos pažyma 046/a, vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl globėjų paskyrimo formos.
- Laukimas. Dokumentai persiunčiami laikyti globos skyriui; specialistai išnagrinės prašymą.
- Kvietimas į mokymus. Mokymai trukmė ne daugiau nei 3 mėnesiai; būtini visiems norintiems globoti. Jei mokymai artimiausioje vietoje nevyksta, jie gali būti išklausyti artimiausioje savivaldyėje.
- Išvados globai (rūpybai) gavimas. Po mokymų specialistai parengia išvadą; teigiamai gavus, globoja/renkamasi tolesni veiksmai.
- Laukimas ir sprendimo priėmimas. Po teigiamų išvadų - laukimo laikotarpis, susitikimai su vaiku ar vaikais, dokumentinė informacija ir galutinis sprendimas.
Tapus globėju (rūpintoju), jus lydės globos koordinatorius ir Globos centro specialistų komanda, kurie suteiks visapusišką pagalbą. Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui gali tiesiogiai skirti pagalbos pinigus ir kitas išmokas. Gruodžio mėn. prisiminkite, kad nuolatinis globotojas turi teisę teikti paslaugas ir paramą vaikui iki pilnametystės.
Budintis vs nuolatinis globotojas
Budintis globotojas - fizinis asmuo, kuris laikinai prižiūri likusį be tėvų globos vaiką savo namuose, užtikrindamas fizinį ir emocinį saugumą, ugdymą ir kasdienę priežiūrą. Vaiko laikinoji globa nustatoma savivaldybės mero potvarkiu; laikinoji globa trunka iki 12 mėnesių. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Nuolatinis globotojas - asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką be giminystės ryšių; turi atitikti specialius reikalavimus, būti įgijęs atitinkamą švietimą ir turėti patirtį. Nuolatinis globotojas veikia pagal individualios veiklos pažymą ir pasirašo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru. Vaiko atstovas pagal įstatymą - globos centras.
Įvaikinimo procesas
Įvaikinimas - teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai esminis įvaikinimo ir globos skirtumas. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai tėvai neturi teisių į įvaikintą vaiką; įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Taip pat svarbu, kad įtėviai turi teisę atlikti pavardės keitimą ir pavardžių pasirinkimą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Sumodeliavus sistemą, galima matyti keletą pagrindinių etapų: globa, laikinoji globa, nuolatinė globa, ir galutinis įvaikinimo tikslas. Vaikui teikiama saugi ir mylinti aplinka, kurioje jis gali augti, mokytis ir kurti ateitį su nauja šeima. Globos centrai teikia paramą ir patarimus viso proceso metu, o valstybės įstatymai užtikrina teisinę apsaugą bei stabilumą.
Vaikų globos namai perpildyti, o gyvenimas šeimose neskatinamas
Jei norite sužinoti daugiau ar pradėti procesą, kreipkitės į vietinį Globeos centrą. Taip pat rasite daugiau informacijos ir kontaktų svetainėje www.globoscentrai.lt.
Rengimosi vadovas: glausta pagalba globėjams
Budintis globotojas - turėdamas 21-65 metų amžių ir tinkamas sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai nuosavas) - gali būti paskirtas periodiškai teikiant pagalbą vaikui iki 12 mėnesių ar kol bus įgyvendintas nuolatinis sprendimas. Nuolatinis globotojas - asmuo, kuris prižiūri vaiką iki pilnametystės, su kuriuo nėra tiesioginių giminystės ryšių. Abi globos formos reikalauja tarpusavio bendradarbiavimo su globos centru, turi būti įgyvendinamos per sutartis ir reglamentus.
Jei svarstote galimybę tapti globėju ar įtėviu, kreipkitės į Globos centrą - jie padės įvertinti jūsų galimybes, suteiks mokymus, pagalbą ir nuolatinį palaikymą viso proceso metu.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose