Nuo kitų metų pradžios visi kaupiantieji pensijas galės pasinaudoti palankesnėmis kaupimo ir pinigų atsiėmimo sąlygomis. Sergantieji šiame sąraše įtrauktomis ligomis įgis teisę be jokio apmokestinimo išsiimti visas sukauptas lėšas iš II pensijų pakopos.
Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Šis sunkių ligų sąrašas svarbus, nes pensijų kaupimo dalyviai, apsisprendę baigti kaupimą dėl ligos, įtrauktos į šį sunkių ligų sąrašą (taip pat kaip ir asmenys, turintys siuntimą paliatyviajai slaugai, bei asmenys su nustatytu iki 30 proc. siekiančiu dalyvumu) galės atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų.
Pasitraukiant dėl sveikatos būklės suteikta teisė atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų. Taip pat šios lėšos nebus vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą ar nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį bei bus apsaugotos nuo išskaitų.
„Kaip yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas, svarbiomis aplinkybėmis turi būti sudaryta galimybė žmonėms pasitraukti iš sistemos. Sunki žmogaus liga - viena tokių aplinkybių. Iki šiol nebuvo jokios galimybės susirgus ar ištikus sunkiai negaliai atsiimti lėšas iš pensijų kaupimo“, - pristatė Vyriausybės prisiimtą įsipareigojimą dėl II pensijų pakopos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Tai yra Vyriausybės programos įgyvendinimas, įgyvendinant antrosios pakopos pensijų reformą. (…) Sunkių ligų sąrašą sudaro apie 40 ligų - tai yra onkologiniai susirgimai, piktybiniai navikai, vėlesnių stadijų širdies nepakankamumas, sunkus cukrinis diabetas, organų transplantacijas patyrę žmonės, lėtinės ligos ir t. t.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
72 punktų ligų sąrašą rengusi iš įvairių sričių ekspertų sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė nuolat konsultavosi su asmens sveikatos priežiūros specialistams atstovaujančiomis organizacijomis, padėjusiomis identifikuoti konkrečias, į sunkių ligų sąrašą įtrauktinas ligas.
„Sunkių ligų sąrašą ekspertai sudarė remdamiesi profesinėmis žiniomis, patirtimi, taip pat ligotumo ir mirtingumo statistika. „Sąrašas buvo ne kartą modifikuotas, praplėstas ir susiaurintas, atsižvelgiant į statistiką, ligotumo bei mirtingumo rodiklius, taip pat gydytojų klinicistų įžvalgas, kaip liga yra valdoma ir gydoma, ar nuo jos pasveikstama ar vedama į dalyvumo sumažėjimą, slaugą. Taip pat, koks kitas ligos etapas - slauga ar reabilitacija“, - kaip vyko ligų atranka, pasakojo A.Kalimavičius, patikindamas, jog patvirtintas ligų sąrašas - geriausia buvusi versija.
Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Norintiems pasinaudoti šiomis nuostatomis ir atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas reikės pateikti prašymą jų pensijų kaupimo bendrovei.
Kaip pateikti prašymą ir kokių veiksmų imtis?
Prašymus dėl pasitraukimo iš antros pakopos galima teikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Pensijų kaupimo bendrovė prašymus nagrinėja PAGAL KETVIRČIUS. Sprendimas priimamas per 90 dienų nuo prašymo gavimo. Pavyzdžiui, jei prašymas pateikiamas sausio, vasario ar kovo mėnesį, pensijų kaupimo bendrovė priims sprendimą po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m.
Kaip aiškina SADM, Pensijų kaupimo įstatymas numato, jog pensijų kaupimo dalyviams, baigsiantiems kaupimą dėl ligos, įtrauktos į sunkių ligų sąrašą, ar turintiems siuntimą paliatyviajai slaugai, ar jiems nustačius iki 30 proc. siekiantį dalyvumą, bus išmokėtos visos lėšos, netaikant jokių atskaitymų.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
Būdas yra tas pats, tačiau prašymo forma skiriasi. Pašymą dėl pasitraukimo pensijų kaupimo bendrovei galima pateikti internetu (per banką ar bendrovės savitarną) arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
Jei liga diagnozuota, bet e.sveikatoje duomenų nėra arba jie netikslūs, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba gydantį specialistą ir paprašykite patikslinti duomenis e.sveikatoje. Jei turite siuntimą paliatyviajai pagalbai, bet „Sodra“ šio fakto nepatvirtino, kreipkitės į gydytoją ir paprašykite patikslinti duomenis e.sveikatoje. Jei jums nustatytas 0-30 proc. dalyvumo lygis, bet tai nebuvo patvirtinta, kreipkitės į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl duomenų patikslinimo jų sistemoje.
Kadangi tikrinimo sistema yra pilnai automatizuota, buvo įvesti labai aiškūs kriterijai, kuriuos būtų galima paimti iš informacinių sistemų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc.
„Informaciją pateiksime gydymo įstaigoms, tačiau specifiškai išsiimti fondo lėšų neskatinsime, tad aktyvaus viešinimo nebus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichikos sveikatos problemos
SADM vadovė J. „Žmonių, kurių dalyvumas yra mažesnis nei 30 proc. ir jie dalyvauja antrosios pensijų pakopos kaupime, šiuo metu yra kiek daugiau nei 1 tūkst.“ - pridūrė J.
Galimybę pasitraukti per 2026-2027 m. langą turi visi ikipensijinio amžiaus asmenys. Dalis asmenų, t.y. tie, kuriems taikomos lengvatinės pasitraukimo dėl sudėtingos sveikatos būklės sąlygos, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, tokią galimybę turės visada. Nuoroda į LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.
Finansinė parama ir išmokos
Ar susirgus onkologine liga galima gauti specialią pensiją arba vienkartinę socialinę išmoką? Susirgus onkologine liga pacientas gali gauti specialią išmoką. Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės. Kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją.
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų. Daugiau informacijos apie dalyvumo lygį rasite čia.
Taip pat numatyti ir atvejai, kai asmuo su negalia pripažįstamas po senatvės pensijos paskyrimo. Senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr. Senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr.
Didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais). Mažesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, asmeniui, jeigu jam tai naudinga, be asmens prašymo nuo mažesnio netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos, o jeigu senatvės pensija asmeniui su negalia už tą mėnesį jau išmokėta, - nuo kito mėnesio pirmos dienos atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo dienos senatvės pensija buvo paskirta. Nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas.
Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra 2024 m. nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai yra keturių lygių. Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius:1. slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio - 412,50 Eur.2.
Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis), taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba.
Mėnesio neapmokėstinamų pajamų dydis (1005 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Mėnesio neapmokestinąmųjų pajamų dydis (935 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Nuo 2026-ųjų gyventojai galės iš antros pakopos pensijų fondų atsiimti dalį arba visas lėšas ar ilgesniam laikui sustabdyti įmokas. Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,403 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas rugpjūčio pabaigoje siekė apie 9,79 mlrd.
išmokos dydis apskaičiuojamas pagal žmogaus turėtas pajamas, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos: vertinamos 3 mėnesius paeiliui turėtos žmogaus pajamos, neskaičiuojant paskutinio mėnesio prieš susergant. Pvz., susirgus sausio mėnesį, kompensuojamas uždarbis apskaičiuojamas pagal nuo rugsėjo 1 d.
Slaugos paslaugos Lietuvoje
Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.
Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje)
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
- Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės.
- Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas.
- Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.
💡 Kur kreiptis? - Į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.
Dienos stacionaro slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos.
- Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan.
- Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose.
- Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.
💡 Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.
Slauga namuose
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra.
- Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt.
- Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį.
- Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas.
💡 Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba savivaldybę.
Paliatyvioji slauga
Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.
- Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan.
- Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose.
- Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.
💡 Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.
Socialinė slauga
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi.
- Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas.
- Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas.
- Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.
💡 Kur kreiptis? - Į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.
Slaugant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas.
Dokumentų tvarkymas ir valstybės išmokos už slaugą
- Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina:
- Gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos.
- Turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
- Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
- Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad:
- Jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje.
- Neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.
Socialinės paslaugos slaugant artimąjį namuose
Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos:
- Pagalba į namus: padeda tvarkytis buityje, rūpintis asmens higiena, apsipirkti ir pan.
- Dienos socialinė globa: teikiama dienos metu, apima specialistų pagalbą, maitinimą, užimtumą.
- Integrali pagalba namuose: apjungia slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose.
- Laikino atokvėpio paslauga: skirta suteikti poilsio laiką slaugantiems artimuosius, perimant slaugos funkcijas tam tikram laikotarpiui.
Svarbūs aspektai slaugant artimąjį namuose ⦁ Informavimas ir konsultavimas: savivaldybės teikia informaciją apie galimas paslaugas ir paramą. ⦁ Psichosocialinė pagalba: esant emociniams sunkumams, galima gauti psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas. ⦁ Transporto paslaugos: pagalba nuvykstant į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas.
Atkreipkite dėmesį, kad norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.
Slaugant artimąjį namuose, svarbu ne tik rūpintis jo fizine sveikata, bet ir užtikrinti emocinę paramą bei palaikymą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533/A1-189 Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimoSuvestinė redakcija nuo 2019-01-01Valstybės žinios, 2005-07-07, Nr.