Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, o Lietuva - ne išimtis. Šiandien socialiniai tinklai yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir galingas įrankis verslui, rinkodarai ir net politikai. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinių tinklų naudojimo tendencijas Lietuvoje, jų įtaką įvairioms sritims ir iššūkius, susijusius su duomenų apsauga ir vartotojų elgsena.
Socialinių Tinklų Populiarumas Lietuvoje
Komunikacijos ekspertė G.Gulevičiūtė pokalbį pradėjo remdamasi statistika. „Lietuvoje apie 85 procentus interneto vartotojų naudoja socialinius tinklus. Prognozuojama, kad netolimoje ateityje šis skaičius tik augs. Apskaičiuota, kad kiekvienas socialinių tinklų vartotojas skiria dvi - tris valandas per dieną buvimui socialinėse medijose“, - teigė G.Gulevičiūtė.
Vis dėlto, dr. M.Kalinauskas sakė, kad tai nereiškia, jog kiekvieno vartotojo buvimo socialinėje medijoje laikas yra tiesioginis. „Socialinius tinklus dažnas naudoja kaip foną, pavyzdžiui, dirbant ar važiuojant atomobiliu, klausantis tinklalaidžių. O šis laikas taip pat patenka į metrikas. Tad valandas, praleidžiamas socialinėje medijoje, reikia supasti kiek kitaip. Mes nesame taip aktyviai įsitraukę į socialinio tinklo turinį, o didelė dalis daro tai dėl tik įpročio“, - teigė pašnekovas.
R.Urbonaitė pabrėžė, kad kartais galime net nepajusti, kiek daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, mus įtraukia marketingo pinklės. „Esu tos nuomonės šalininkė, kad socialiniai tinklai nėra apie informavimą, jie dažniausiai yra apie pardavimą. Ir tas pardavimas yra nuo batų iki idėjų, o tai, pavyzdžiui, politiniame lauke reiškia kur kas daugiau. Socialinių tinklų pagrindinė misija yra kažką parduoti. Kai tai supranti, pradedi į socialinių tinklų veikimą žvelgti visiškai kitaip“, - teigė R.Urbonaitė.
Dr. M.Kalinauskas: „Lietuvoje šis tinklas neprigijo, nes mes paprasčiausiai neturime rašto kultūros idėjos. Mus labiau masina vaizdas. Stebima, kad yra tam tikros nacionalinės genezės, kas liečia socialinių tinklų naudojimą. Mes kadaise turėjome nacionalinius socialinius tinklus, kurie tuo metu buvo itin populiarūs, bet juos pamažu išstūmė užsienietiški. Šiandien mes atitinkame Vakarų pasaulio socialinių tinklų naudojimo spektrą, nors esame dar gana konservatyvūs“.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Viena svarbiausių 2014 m. Šiandien vidutinis socialinio tinklo naudotojo amžius yra 33 metai, 2009 m.
Socialinių tinklų naudotojų augimas
- 2014 m. planšetinių kompiuterių savininkų Lietuvoje padaugėjo daugiau nei dvigubai.
- 2014 m. TNS LT duomenimis, naudojimasis socialiniais tinklais Lietuvoje po 2012 metų sulėtėjimo išaugo 6 proc.
- 2014 m. žymiausiai augusią Lietuvos interneto vartotojų dalį sudarė 40-59 metų gyventojai.
Socialinių Tinklų Įtaka Verslui ir Rinkodarai
Populiariausi socialiniai tinklai gali būti vieni pelningiausių rinkodaros kanalų, generuojančių įspūdingus ROI rodiklius. Ir ne tik. Stebint ambicingų, inovatyvių verslų strategijas, aišku viena - kone kiekvienas socialinis tinklas ar net pokalbių programėlės gali būti išnaudojami unikalaus projekto ir, apskritai, pačios įmonės augimui.
„Search Engine Journal“ neseniai pasidalino statistika - per pastaruosius metus prie įvairių socialinių tinklų prisijungė apie 400 milijonų naujų vartotojų visame pasaulyje. Šiandien jų yra virš 4,5 bilijono. Ką augantys skaičiai reiškia verslui? Kokie soc. tinklai populiariausi ir kaip juos sumaniai išnaudoti vystant savo projektą?
Efektyvios reklaminės kampanijos - socialinius tinklus reikėtų matyti ne tik kaip vizitinę kortelę, bet ir neatsiejamą skaitmeninės rinkodaros dedamąją. Soc. tinkluose šiandien aktyviai kuriamos prekės ženklo bendruomenės - žmonės, kurie vertina ne tik kokybišką produktą, bet ir įmonės filosofiją.
Populiariosios platformos tapo e. komercijos proceso sraigtu. Socialiniais tinklais galite didinti tiek prekės / paslaugos, tiek pačios įmonės žinomumą. Pritariamai linksite? Profesionalus skirtingų socialinių tinklų administravimas prisideda ir prie sėkmingesnės SEO strategijos (geresnių rezultatų Google paieškos sistemoje).
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Veiksmingiausias socialinių tinklų paketas priklauso nuo verslo pobūdžio, tikslų, tikslinės auditorijos, jos lokacijos, amžiaus, biudžeto ir daugelio kitų veiksnių. Vis dėlto, net ir šioje dinamiškoje srityje yra kai kas pastovaus, bendro visiems verslo dalyviams - galimybės.
- Facebook: Tinklas turi apie 3 bilijonus aktyvių dalyvių globaliai. Auditorija linkusi įsitraukti į pokalbius, diskusijas, dalyvauti konkursuose. Kurkite naudingą, su jūsų produktu susijusį turinį, dalinkitės naujienomis, įdomiais savo interneto svetainės tinklaraščio įrašais. Burkite bendruomenę, komunikuokite, skelbkite originalius konkursus ir, žinoma, investuokite į mokamą reklamą.
- LinkedIn: Vieni kuriasi paskyras tam, kad greičiau susirastų specifinius įgūdžius atspindinčią darbo vietą. Kiti - ieško patikimų darbuotojų, partnerių ar investuotojų. Šis tinklas ypač aktualus ieškantiems B2B kontaktų. Tai lyg didelė verslo bendruomenė, kurioje galite kurti savo įmonės bei specialistų įvaizdį, dalintis pasiekimais.
- Instagram: Tinkle dominuoja skoningai suderintas vizualinis turinys (nuotraukos, iliustracijos, grafiniai sprendimai, vaizdo įrašai ir pan.). Paprasta šią platformą išnaudoti interaktyviam turiniui, kuris leis geriau pažinti vartotoją, sukurti aktualesnį produktą / paslaugą (klausimai ir atsakymai istorijų (angl. k. stories).
- YouTube: Verslui - tai idealus būdas didinti prekės ženklo žinomumą, įsilieti į naujas rinkas. Kurkite unikalų turinį, susijusį su savo preke / paslauga. Vaizdo įrašų formatu veikianti Youtube reklama yra ne tik paveiki, ji pasiekia plačią auditoriją.
- TikTok: Net 60 % auditorijos yra 18-34 metų dalyviai. Tai ypač populiarus vadinamosios Z kartos kanalas. Ir taip, jis taip pat pamažu tampa ne tik įvaizdžio dalimi, bet ir pardavimus generuojančia grandimi.
- Snapchat: Kuriate jaunajai auditorijai, kurios amžiaus ribos galėtų būti 13-24 metai? Tuomet Snapchat - kanalas jūsų reklaminei kampanijai ar turinio talpinimui.
Nors fizinės parduotuvės tebėra lietuvių mėgstamiausia pirkimo vieta, pirkimas per socialinę mediją tampa vis populiaresnis, rodo pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ mažmeninės prekybos ataskaita „Retail Report 2025“. Pirkimas socialiniuose tinkluose reiškia produktų ar paslaugų paiešką ir pirkimą tiesiogiai per socialinių tinklų platformas, neišeinant iš programėlės.
Jauni žmonės, ypač 16-19 metų amžiaus, vis dar yra socialinės komercijos lyderiai - daugiau nei pusė jų reguliariai perka šiuo būdu. Tačiau beveik trečdalis 60-ies metų amžiaus ir 17 proc.
„Nors jaunesnės, į skaitmenines technologijas linkusios kartos, natūraliai aktyviau naudoja socialinę mediją apsipirkimui, akivaizdu, kad vyresni vartotojai taip pat priima naujus kanalus. Ambicingi prekybininkai turi investuoti į sprendimus, kurie leistų jiems pasiūlyti sklandžią apsipirkimo patirtį visoms amžiaus grupėms“, - sako T.
Tyrimas rodo, kad beveik 40 proc. „Internetinėse parduotuvėse duomenis rinkti lengviau, bet norint suprasti vartotojų, apsipirkinėjančių fizinėse parduotuvėse, elgesį, reikalingi nauji technologiniai sprendimai“, - pažymi T.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
„Kepios” komandos atlikta išsami analizė rodo, kad 2024 m. Tai reiškia metinį 5,8 proc.
Išmaniųjų telefonų, naudojančių kiekvienos platformos mobiliąją programėlę, skaičiaus indeksas nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. „Instagram“ turi trečią pagal dydį reklamos auditoriją, o mokama reklama šioje platformoje 2024 m.
Žemiau pateikta diagrama suteikia vertingų įžvalgų apie tai, kodėl žmonės šiandien naudojasi socialiniais tinklais, tačiau reikia prisiminti, kad šios motyvacijos skiriasi priklausomai nuo šalies ir platformos.
Investicijos į rinkodaros technologijas auga visame pasaulyje Rinkodaristai vis aktyviau investuoja į rinkodaros procesus lengvinančias technologijas: jų naudojimas per metus paaugo nuo 26 proc. iki 74 proc.
Pasak „APG Media“ vadovo, įdomu ir tai, kad tyrimas atskleidė, jog nepaisant sudėtingos ekonominės aplinkos, skaitmeninės rinkodaros biudžetai nesiliauja augę: „Vis dėlto į šiuos biudžetus patenka ir investicijos į žmogiškuosius išteklius: norint užtikrinti, kad pinigai, skiriami rinkodaros technologijoms, grįžtų ir atsipirktų, investuoti būtina ir į žmones, kurie geba jas pasikinkyti geriausiems rezultatams gauti“.
„Google“ ir „Ipsos“ tyrimas dar kartą patvirtino, kad tai, kaip prekės ženklai elgiasi su žmonių privačiais duomenimis, tampa vienu svarbiausių pardavimo kriterijų.
Pasak jo, šie duomenys dar kartą signalizuoja, kaip stipriai neigiama patirtis dėl asmens duomenų gali pakenkti pasitikėjimui prekės ženklu: „Svarbiausias kiekvieno prekės ženklo darbas šiandien yra sukurti klientams kontrolės jausmą: kad jie patys gali nustatyti, kaip jūs naudojate jo suteiktus privačius duomenis.
Pasak A. P. Girčio, prekės ženklai šiandien greta įprasto pirkėjo kelio pirkimo link turėti dar vieną schemą: kaip užtikrinama gera patirtis dėl privačių duomenų.
Socialiniai Burbulai ir Sąmokslo Teorijos
G.Gimžauskas prakalbo apie socialinių tinklų burbulus - kiekviena emocija gali sukurti ir pritraukti kitų panašiai mąstančių emocijas. Kodėl kuriasi šie socialiniai burbulai ir kuo jie yra pavojingi?
G.Gulevičiūtė užsiminė, kad socialinių tinklų algoritmai veikia taip, kad jie seka bei renka vartotojų duomenis, analizuoja jų elgseną. Tokiu būdu socialinėje medijoje mes matome turinį, kuris tik patvirtina mūsų įsitikinimus. O tai gali lemti sumažėjusi kritinį socialinių tinklų vartotojų mąstymą, norėjimą burtis į uždarus socialinius burbulus.
R.Urbonaitės teigimu, socialinių burbulų fenomenas jau nebegąsdina, nes mes ieškome tų, kurie gali patvirtinti mūsų nuomonę. „Mes tiek to trokštame, būtent todėl mums tampa patogūs ir artimi socialiniai rateliai. Tyrimai rodo, kad esame linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tačiau ne vienas nesame nuo to apsaugotas, visi esame pažeidžiami. Liūdna, bet šiuo metu socialinėje erdvėje faktai yra tapę ne itin svarbūs, nes dažnas faktas virsta melagiena“, - teigė pašnekovė.
Dr. M.Kalinauskas pastebėjo, kad ne viskas, kas yra sąmokslo teorijos, baigiasi kaip sąmokslo terijos. „Kuomet JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, koronavirusas prasidėjo nuo Uhano laboratorijos Kinijoje, visi iš jo juokėsi, vadino tai „fake news“. O dabar ši teorija tampa visuotinai priimtina. Apie ją šiandien kalba ir D.Trumpo spaudos atstovai“, - teigė pašnekovas.
Žiniasklaidos Virsmas ir Psichologinė Būsena
Laidos vedėjas G.Gimžauskas kvietė paanalizuoti tradicinės žiniasklaidos situaciją nūdienos laikais. G.Gulevičiūtės teigimu, naujienų ieškojimų kultūra šiandien yra paremta socialiniais tinklais, tad tradicinė žiniasklaida iš tiesų jau yra įtraukta į socialinį tinklą.
R.Urbonaitė pastebėjo, kad tradicinė žiniasklaida dalį savo transliuojamos informacijos kelia į socialinius tinklus. Tad socialiniai tinklai visą informaciją iš tradicinių tinklų tiesiog perdirba. Stebima, kad jaunoji karta tik per socialinius tinklus seka žiniasklaidos naujienas.
Dr. M.Kalinauskas pastebėjo, kad tradicinės žiniasklaidos atstovai, viena vertus, neša atsakomybę informuoti visuomenę tinkamai, tačiau kita vertus, yra tapę visų socialinių medijų vartotojų, turinčių galią, įkaitais.
G. Gulevičiūtė pastebėjo, kad socialiniuose tinkluose kuriamas idealus įvaizdis, tačiau statistika byloja, kad jis neigiamai veikia jaunąją kartą. „Jaunų žmonių psichologinė sveikata vis labiau prastėja, ją negatyviai veikia socialiniai tinklai, mobiliųjų telefonų naudojimas. Tarpsta socialinio lyginimosi kultūra, jaunimas negali pasiekti iškeltų standartų“, - sakė G.Gulevičiūtė.
Jai pritarė ir Dr. M.Kalinauskas, kuris teigė, kad kuo daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, tuo labiau didėja fizinės disforijos rizika, jaunimas jaučiasi nepatenkinti savo kūnu, nepriklausomai nuo to, kaip atrodo. Pašnekovo teigimu, šiuo metu itin daug savipagalbos tinklalaidžių, kurios atliepia žmonių pasimetimą visuomenėje.
Socialinė žiniasklaida ir jos poveikis jaunimo raidai ir psichinei sveikatai
Socialinių Tinklų Reguliavimas ir Pozityvūs Aspektai
Laidos vedėjas G. Gimžauskas transliacijos metu iškėlė klausimą, ar įmanoma suvaldyti socialinius tinklus, įvesti atsakomybę, tvarką. G.Gimžauskas pateikė ir faktą iš politinio gyvenimo - D. R.Urbonaitės teigimu, skaidrumui socialiniuose tinkluose kyla rimtas pavojus.
„Kuriantys algoritmus mus pažįsta kartais net geriau nei mes patys savęs, nes jie itin atidžiai analizuoja mūsų elgseną. Jie daug ką daro, turi galingus instrumentus. Europa, ko gero, dar laikysis kiek galėdama, bandydama įvesti socialinių tinklų, dirbtinio inetelekto reguliavimo mechanizmus. Tačiau visai sudrausminti to yra neįmanoma“ , - teigė R.Urbonaitė Dr. M.Kalinausko teigimu, tiesai patinka skaidrumas. Informacija, kuri yra paremta faktais, įprastai savo auditoriją randa. Dažniausiai tokia auditorija pasižymi kritiniu mąstymu.
„Aš nesu labai griežtų reguliavimo normų šalininkas. Žmonės nėra tokie kvaili, jie pasirenka, kas jiems yra tinkama, o kas ne. Tačiau tam tikrų priežiūros mechnanizmų, žinoma, reikia. Na, o D. Apskritai, pašnekovo teigimu, turi sustiprėti kritinio lavinimo ugdymas, ypač žiniasklaidos atstovų.
G.Gulevičiūtė išskiria, kad socialinės medijos nėra kupinos vien tik negatyvumo. Ji išskiria, kad socialinėse medijose vartotojai gali komunikuoti, bendravimas internetu padeda žmonėms nesijausti vienišais, taip pat socialiniai tinklai padeda plėsti profesines pažintis.
R.Urbonaitė pabrėžia, kad socialinėse medijose galima apsikeisti nuomonėmis, o tai gali generuoti tam tikras idėjas įvairiose grupėse. Medijos padeda įgyti ir bendraminčių ratą.
„Visų pirma, turinio prieinamumas. Dabar yra daug didesnė jo pasiūla, nei prieš, pavyzdžiui, dvidešimt metų. Antra, saviraiškos būdas. Prisiminkite, kaip tai buvo veiksminga karinio konflikto Ukrainoje atveju. Žurnalistai tiesiog iš „YouTube“ platformos transliavo prasidėjusio karo naujienas iš Kijevo ar miesto prieigų. Kaip saviraiškos platforma socialiniai tinklai iš tiesų yra puikūs. Mes niekada savo civilizacinėje raidoje neturėjome tokio galingo mechanizmo. Problema tik ta, kad mes patys vis dar esame embriono stadijoje ir žaisdami su socialinėmis medijomis kartais nusideginame pirštus“, - teigė M.Kalinauskas.
Duomenų Rinkimas ir Apsauga
Valstybės duomenų agentūra kreipėsi į informacinių technologijų įmonės specialistus, teisininkus, norėdami išsiaiškinti, kokius duomenis būtų galima surinkti ir kiek kainuotų duomenų surinkimo paslaugos.
Anot J.Petrauskienės, gali būti renkama informacija apie patiktukus, tam tikrus raktinius žodžius įrašuose, tačiau ne visas žmogaus įrašas.
Visgi, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai tokią idėją vertina gana skeptiškai.
Anot jų, kol kas šioje situacijoje nėra aišku, kokių tikslų siekiama planuojamu asmens duomenų rinkimu, kokie asmens duomenys būtų reikalingi, jei apskritai yra reikalingi, tikslams pasiekti.
„Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau - BDAR) asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų (BDAR 5 straipsnis) ir turint tam teisinį pagrindą, pvz., teisės aktų reikalavimų vykdymas, žmogaus sutikimas ir kt. (BDAR 6 ir, kai taikoma, 9 straipsniai).
„Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai kyla abejonių dėl Valstybės duomenų agentūros planuojamo asmens duomenų tvarkymo atitikties BDAR reikalavimams, jo būtinumo ir proporcingumo“, - tikino specialistai.
Tuo metu asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius statistikų planus vertina teigiamai.
P.Jakutavičius teigė suprantantis gyventojų baimes dėl jų privatumo, tačiau abejoja, kiek jos šiuo atveju būtų pagrįstos.
Nors socialiniai tinklai ir dabar renka savo vartotojų duomenis, P.Jakutavičius pabrėžė, kad Valstybės duomenų agentūros ir pačių socialinių tinklų veiklos pobūdis būtų visiškai skirtingas.
tags: #socialiniu #tinklu #reiksme #statistika