Socialinis darbas tai veikla, padedanti asmeniui, aeimai sprsti savo socialines problemas pagal js galimybes ir jiems dalyvaujant, ne~eid~iant ~mogiakojo orumo ir didinant js atsakomyb, pagr/st asmens, aeimos ir visuomens bendradarbiavimu. Socialinis darbas viena ia naujausis pa galbos ~mogui profesijs Lietuvoje. Socia linis darbas, kaip mokslas ir kaip praktika, formuojasi sveikaudami ir papildydami vienas kit. Socialinis darbuotojs profesi ns patirties studijos teikia galimyb pra turtinti socialinio darbo teorij, numatyti konsultacijos, kaip profesins pagalbos, metodo taikymo perspektyvas.
Socialinis darbas palyginus jauna profesija, nors jos ištakų aptinkama judaizme ir krikščionybėje. Visos profesijos turi keistis, kad patenkintų kintančių laikų ir žmonių poreikius. Socialinis darbas, kaip jauna profesija, plėtojosi ir keitėsi įtakojant ne tik kylančioms problemoms ir keičiantis laikui, tačiau kartu besivystant žinioms, vertybėms, nuostatoms, įgūdžiams.Socialinis darbas Lietuvoje yra nuolat kintanti profesinė veikla.
Socialiniai darbuotojai pirmieji susiduria su įvairiais klientais, patiriančiais įvairių socialinių sunkumų dėl vykstančių pokyčių valstybės, regiono visuomeniniame gyvenime. Jie turi sugebėti padėti žmonėms neturintiems finansinio apsirūpinimo, negalintiems savimi pasirūpinti, likę be artimųjų, kurie apgaubtų juos savo globa bei rūpesčiu.
Socialinis darbuotojas teikia įvairias paslaugas - tai konkrečias paslaugas (pajamų tvarkymas), pagalba sprendžiant problemas grupei žmonių ar individualiai kiekvienam klientui, intervencija (pagalba) krizinėmis situacijomis (liga, negalia ar artimųjų netektis) ir kai kurios terapinės paslaugos (šokio, dailės, muzikos ir t. t.). Teikiant paslaugas svarbiausia yra socialinis funkcionavimas, dalyvavimas - žmonių ir socialinių sistemų, institucijų bendradarbiavimas, tenkinant kliento ar įvairių klientų grupių poreikius.
Teikdami paslaugas, socialiniai darbuotojai turi bendrauti su visais klientais ir įvairiomis socialinėmis sistemomis bei institucijomis. Taip dirbdami ir bendradarbiaudami socialiniai darbuotojai pilnai išsiaiškina klientų problemas, ir sąveikaudami su kitomis institucijomis gali tinkamai teikti reikiamas socialines paslaugas, kurių pageidauja klientas, bei jas organizuoti pagal kiekvieno kliento individualius poreikius.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Mūsų valstybėje gana aukštas nedarbo lygis, daugiavaikių, socialinės rizikos šeimų ir vaikų gausa, pakankamai nemažą dalį sudaro seni vieniši asmenys, todėl būtina šnekėti apie mūsų bendruomenės socialines problemas bei socialinių paslaugų tobulinimą, taikymą įvairioms klientų grupėms bei naujai kylančioms problemoms.
Bendradarbiavimas socialiniame darbe
Vakars aalyse vis da~niau pasitelkiamas bendradarbiavimas kaip esmin skmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo process valdymas reikalauja gebjimo efektyviai koordinuoti skirtings institucijs, organizacijs ir socialinis grupis veikl. Bendradarbiaujant yra telkiamos pastangos teikti paslaugas klientams. is informacija, ~inios, gebjimai.
Pagal D. Bell (2003, p. 223), aiuolaikins postindustrins visuomens socialinis vienetas yra ne individas, o bendruomens organizacija . Jis atkreipia dmes/ / tai, kad aiandien svarbiausi yra bendradarbiavimo ir tarpusavio santykis prioritetai, o koordinavimas yra reikamingesnis u~ hierarchija gr/st valdym. Prioritetas tenka ne individualiai, bet komandinei veiklai. Todl socialinio darbuotojo, kaip profesionalo ir komandos nario, veikla tampa dar sudtingesn.
Institucijs bendradarbiavimas ir koordinacija slygoja darbuotojs pasikeitim patirtimi ir informacija, pasidalijim atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radim. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo, yra didel tikimyb priimti skubot sprendim. Da~niausiai nebendradarbiaujant nra ~inoma, k veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iakyla tam tikrs paslaugs pasikartojimo arba visai js nebuvimo problema.
Pastebima, kad bendradarbiavimu manoma esant ir pavirautinius, formalius, biurokratinio pobkd~io (pavaldumo) ryaius. Tokia samprata rodo nepakankamai suvokiant bendradarbiavim socialins pagalbos srityje. Dalykiniam institucijs bendradarbiavimui reikia smoningo apsisprendimo ir tam tikro /dirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikam ir naud organizacijoje; taip pat darbuotojs gebjimo dirbti komanda bendrai planuoti ir atlikti u~duotis; organizacijs bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiakumo principu, abipusiu pasitikjimu ir bendrs tiksls siekimu.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimas yra darbas kartu, pagalba ir poveikis vienas kitam, poreikis realizavimas, bendras tiksls siekimas bei problemos sprendimas. Bendradarbiavimo procedkra taikoma per neformalius kontaktus, kuriuos u~mezga atskiri ~mons arba grups, arba per formalias struktkras.
Minta prieatara kuria /tamp ir reikalauja profesionals bendradarbiavimo, nuolat tikslinant bendrj socialinio darbo samprat, pltojant sudtingus profesinius santykius.
Organizuodami bendr veikl, vienydami pastangas socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai gali sukurti bendradarbiavimo veiksms sistem, kuri lemts skming socialinis problems sprendim.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialinis darbas tai veikla, padedanti asmeniui, aeimai sprsti savo socialines problemas pagal js galimybes ir jiems dalyvaujant, ne~eid~iant ~mogiakojo orumo ir didinant js atsakomyb, pagr/st asmens, aeimos ir visuomens bendradarbiavimu.
Socialinis darbuotojas teikia įvairias paslaugas - tai konkrečias paslaugas (pajamų tvarkymas), pagalba sprendžiant problemas grupei žmonių ar individualiai kiekvienam klientui, intervencija (pagalba) krizinėmis situacijomis (liga, negalia ar artimųjų netektis) ir kai kurios terapinės paslaugos (šokio, dailės, muzikos ir t. t.). Teikiant paslaugas svarbiausia yra socialinis funkcionavimas, dalyvavimas - žmonių ir socialinių sistemų, institucijų bendradarbiavimas, tenkinant kliento ar įvairių klientų grupių poreikius.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Teikdami paslaugas, socialiniai darbuotojai turi bendrauti su visais klientais ir įvairiomis socialinėmis sistemomis bei institucijomis. Taip dirbdami ir bendradarbiaudami socialiniai darbuotojai pilnai išsiaiškina klientų problemas, ir sąveikaudami su kitomis institucijomis gali tinkamai teikti reikiamas socialines paslaugas, kurių pageidauja klientas, bei jas organizuoti pagal kiekvieno kliento individualius poreikius.
Socialinis darbuotojas, susidurdami su gyventojų problemomis, turėjo ieškoti naujų būdų jiems padėti. Tas ieškojimas - tai naujos žinios, patirtis, individualios pagalbos formos. Socialiniai darbuotojai pirmieji susiduria su įvairiais klientais, patiriančiais įvairių socialinių sunkumų dėl vykstančių pokyčių valstybės, regiono visuomeniniame gyvenime. Jie turi sugebėti padėti žmonėms neturintiems finansinio apsirūpinimo, negalintiems savimi pasirūpinti, likę be artimųjų, kurie apgaubtų juos savo globa bei rūpesčiu.
Tai pagrindinis profesijos reikalas, kuriam yra skirta visa vertybis ir profesinis ~inis sistema.
Pagrindiniai partnerysts principai: pagarba, lygiateisiakumas ir geranoriakumas teistiems savitarpio interesams; laisvos bendros derybos; savanoriakumas ir realus /sipareigojims vykdymas; objektyvios informacijos suteikimas, beaaliakumas; tarpusavio kontrol ir atsakomyb; bendradarbiavimo metods ir forms kompleksiakumo taikymas.
Galima rasti gana daug ir įvairių paslaugų apibrėžimų. Pats bendriausias - paslauga - tai nematerialinė gėrybė arba paslaugos - nemateriali veikla, kuri prisideda prie žmonių poreikių tenkinimo, arba paslauga yra funkcija ar veikla, kuri turi paklausą ar poreikį. „Paslaugų sferai, palyginti su materialinių vertybių gamyba, būdingi specifiniai ypatumai".
tags: #socialines #pedagokikos #socialines #pagalbos #klientui #etapai