Didžiausio Mirtingumo Nuo Psichikos Ligų Priežastys Lietuvoje

Paskutiniojo dešimtmečio moksliniais duomenimis Europoje ir visame pasaulyje didžiąją dalį sveikatos problemų sudaro psichikos ir elgesio sutrikimai. Beveik 50 milijonų Europos Sąjungos piliečių (tai - beveik 11 proc. gyventojų) turi psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos sveikata - tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį.

Statistika negailestingai teigia, kad tarp Europos šalių Lietuvoje vis dar didžiausias savižudybių skaičius. Šalyje vis daugėja psichikos sutrikimų ir ligų atvejų. Tiek depresija, tiek savižudybės yra vienos skaudžiausių ir aktualiausių problemų visose Europos Sąjungos šalyse. Psichikos sveikatos sutrikimai yra dažna neįgalumo priežastis. Moterų psichinė sveikata 1,5 karto labiau pažeidžiama nei vyrų.

Naujausiais (2022 m.) Lietuvos Higienos instituto duomenimis, šalyje diagnozuotą psichikos ir elgesio sutrikimą turi kas aštuntas gyventojas. Visgi manoma, kad realus sergančiųjų skaičius yra didesnis, mat ne visi kreipiasi pagalbos. Nuo 2016-ųjų diagnozių skaičius išaugo 28 %. Tarp pacientų moterų yra 1,6 karto daugiau nei vyrų. Dažniausia moterų problema yra depresija, o vyriškos lyties atstovams dažniausiai diagnozuojami psichologinės raidos sutrikimai. Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, nors pastaraisiais metais sparčiai daugėja ir į specialistus dėl psichikos sveikatos problemų besikreipiančio jaunimo.

Deja, bet įvairūs tyrimai patvirtina, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų mirtingumo rodikliai yra didesni nei bendros populiacijos, ir miršta jaunesni, praranda dešimtmečius potencialių gyvenimo metų. Lietuvoje 2022 m. dėl šių sutrikimų mirė 480 asmenų - per pastaruosius 20 metų mirtingumas išaugo daugiau nei šešis kartus. Visgi daugiausiai mirties atvejų susiję su demencija, galima pasidžiaugti tuo, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja (nuo 44 / 100 tūkst. gyventojų 2001 m. iki 19 / 100 tūkst. gyventojų 2022 m.).

Psichinės sveikatos ir elgesio sutrikimų priežasčių gali būti pačių įvairiausių. Kartais tai tiesiog lemia nuo žmogaus nepriklausantys genetiniai veiksniai, paveldimumas, su fizine sveikata susiję biologiniai pokyčiai (pvz., hormonų disbalansas). Be abejo, labai neigiamai veikia patirtos psichologinės traumos ir neigiami gyvenimo įvykiai: nepriežiūra vaikystėje, prievarta, netektys, smurtas ir kt. Tokių patirčių poveikis yra ilgalaikis ir gali sukelti nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą, depresiją ir kitus psichinius sutrikimus.

Vis dažniau kalbama ir apie aplinkos poveikį psichinei sveikatai. Stresas darbe ar mokykloje, finansiniai sunkumai, socialinė izoliacija, visuomenėje įsigalėjusios stigmos ir panašūs veiksniai gali žaloti psichinę sveikatą. Neatsitiktinai vis dar juntamos COVID-19 pandemijos pasekmės, susijusios su socialinių ryšių stoka, izoliacija, nerimu dėl sveikatos, ekonominių sunkumų. Nelinksmai juokaujama, kad sovietmečiu psichinės sveikatos problemų nebuvo. Visiems suprantama, kad jos tikrai egzistavo ir greičiausiai netgi gerokai rimtesnės nei dabar, tiesiog niekas apie tai nekalbėjo.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Šiandien psichinės sveikatos temos jau nebėra tabu, nors kartais vis dar tenka susidurti su jų stigmatizacija. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pabrėžia, kad visuomenės požiūris į psichinę sveikatą Lietuvoje keičiasi. Daugiau žmonių pripažįsta jos svarbą ir ieško pagalbos. Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu padidėjo konsultacijų ir terapijų skaičius. Ši tendencija galėtų būti siejama su didėjančiu informuotumu apie psichinės sveikatos problemas ir mažėjančia stigma, susijusia su šiais sutrikimais. Gerėja ir psichinės sveikatos paslaugų prieinamumas: valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio psichikos sveikatos programoms, apimančioms tiek prevencines, tiek gydymo priemones, įskaitant ir savižudybių prevenciją.

Psichinės sveikatos problemų stigmatizavimas yra labai pavojingas reiškinys. Pirmiausia tai užkerta kelią pagalbos ieškojimui, nes žmogus jaučiasi nevisavertis, jam gėda kalbėti apie savo problemas. Bandydamas su iškilusiais sunkumais susidoroti vienas, toks žmogus patiria dar didesnę izoliaciją ir problema tik gilėja. Kai galiausiai kreipiamasi pagalbos (jei apskritai kreipiamasi), prireikia daug sudėtingesnio ir ilgiau trunkančio gydymo, mat problema jau būna įsišaknijusi.

Labai svarbu suvokti ir tai, kad didelis nediagnozuotų ir negydomų psichinių sutrikimų skaičius žeidžia ne tik sergančius individus, bet ir žaloja bendrą visuomenę kaip visumą. Juk dėl to krenta darbuotojų našumas, socialinis aplinkos pozityvumas, saugumas, išauga sveikatos priežiūros kaštai. 100 % užkirsti kelią psichinės sveikatos problemoms neįmanoma, nes ne viskas priklauso nuo žmonių koreguojamų veiksnių.

Visgi tam tikri kasdieniai pasirinkimai gali žymiai sustiprinti emocinę gerovę bei psichinę sveikatą:

• Socialiniai ryšiai.
• Sveika mityba. Subalansuota dieta aprūpina organizmą jam būtinomis maistinėmis medžiagomis, o tai labai svarbu ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai palaikyti.
• Fizinis aktyvumas. Jo svarba dažniausiai akcentuojama kalbant apie fizinę sveikatą, bet ne mažiau reikšminga ir emocinei gerovei. Sportuojant organizme išskiriami laimės hormonai endorfinai, todėl reguliariai besimankštinantys žmonės patiria mažiau streso, ramiau reaguoja į įtemptas situacijas ir apskritai labiau mėgaujasi gyvenimu.
• Kokybiškas miegas. Pasauliniai tyrimai rodo, kad trečdalis suaugusių žmonių nuolat patiria miego trūkumą. Tai padvigubina depresijos riziką! Reikėtų siekti miegoti 7-9 val. per naktį. Sveikiausia gultis ir keltis panašiu metu.
• Streso valdymas. Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis. Su juo susiduriame kiekvienas, tik reaguojame skirtingai. Todėl labai svarbu atrasti sau tinkamus streso valdymo mechanizmus.
• Svaigalų vengimas. Statistika atskleidžia, kad apie 20 % alkoholį ar narkotines medžiagas vartojančių žmonių kenčia nuo depresijos ar nerimo sutrikimų.
• Sveikos ribos. Lėtinis stresas darbe padidina depresijos riziką iki 80 %. Todėl labai svarbu mokytis nustatyti aiškias ribas ir taip valdyti darbo krūvį bei užkirsti kelią perdegimui. Šis patarimas svarbus ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime.
• Ekranų laiko mažinimas. 2019 m. „British Journal of Psychiatry“ publikuoti tyrimai rodo, kad per didelis socialinių tinklų naudojimas, ypač daugiau nei 2 val. per dieną, padidina depresijos ir nerimo sutrikimų riziką 28 %.
• Holistinis požiūris. Žmogus nėra tik kūnas arba tik protas. Tai - darni visuma. Todėl sustreikavus vienai daliai, pašlyja ir kita.
• Pagalbos kreipimasis. Pajutus pirmuosius psichinės sveikatos sutrikimų simptomus reikėtų nieko nelaukiant kreiptis profesionalios pagalbos. Leiskite mums prisidėti prie jūsų gyvenimo būdo gerinimo.

Asmeninių psichologinių problemų nesprendžiantys, nerimo ar kitų sutrikimų negydantys žmonės ne tik griauna savo gyvenimą, - dėl to kenčia darbo našumas, artimieji. Kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Gera psichikos sveikata yra vienas svarbiausių visaverčio ir ilgamečio gyvenimo veiksnių, o jos pablogėjimas sukelia sunkias ligas, tokias kaip šizofrenija, depresija ir pan.

Bendrosios Tendencijos

Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tačiau tikėtina, kad tikrasis šių sutrikimų mastas yra didesnis, praneša Higienos institutas. Ligotumas, kalbant apie šiuos sutrikimus, nuo 2016 iki 2022 m. padidėjo 28 proc.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad skaičiai atspindi tik pačią ledkalnio viršūnę - į statistiką neįeina daugelis privačių psichologų, psichiatrų. Tame civilizuotame turtingajame pasaulyje - Vakarų Europa, Šiaurės Amerika - yra daug atliktų tyrimų, kurie rodo, kad bent kartą gyvenime rimtą sutrikimą patiria nuo 25 iki 30 procentų žmonių. Šie tyrimai daryti šiek tiek seniau, prieš kovido pandemiją, tad natūralu, kad, ko gero, dabar skaičiai dar blogesni. Lietuvoje, atsižvelgiant į blogus mūsų psichikos rodiklius dėl savižudybių ir taip toliau, be abejo, tie skaičiai didesni. Tai reiškia, kad kas trečias ar kas ketvirtas žmogus susiduria su ta situacija, kai jau reikėtų specialistų pagalbos. Ir nebūtinai tai psichozė ar dar kas nors. Mes gyvenime jaudinamės dėl labai įvairių sudėtingų situacijų - skyrybos, artimųjų netektys, stiprūs sukrėtimai profesinėje veikloje ir panašūs dalykai. Be abejo, visa tai atsispindi mūsų psichikoje. To nereikėtų bijoti, nes taip yra, taip yra visame pasaulyje. Svarbiausia - atsisakyti baimės ir gėdos jausmo.

1 pav. Sergamumas 2012 - 2013 m.

Moterų ir Vyrų Skirtumai

Statistiniai duomenys rodo, kad moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimų srityje yra didesnis nei vyrų. 2022 m. moterų, kurioms nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst. Nuo 2016 m. augęs vyrų psichikos ir elgesio sutrikimų ligotumo rodiklis 2020-2021 m. 2022 m. vyrams depresija (3 kartus) bei demencija (1,6 karto) buvo rečiau nustatoma nei moterims. Tačiau vyrams dažniau nei moterims 2022 m.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Psichologai pastebi, kad vargu ar mažiau su problemomis susiduria vyrai. Tik, kaip ir fizinių sutrikimų atvejais, vyrai vengia medikų, rečiau ieško pagalbos. „Tu gi vyras, turi būti didvyris, karys ir dvasinį silpnumą parodyti - nevyriška. Tą „tu vyras“, „tu neverk“, turbūt, daugelis atsimena iš vaikystės. Tas irgi labai veikia, - dar tokia mūsų kultūra. Statistika dažniausiai nemeluoja: vyrai nesikreipia, bet kitaip sprendžia problemas - per alkoholį ir kitas priklausomybes.

Regioniniai Skirtumai

2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų ) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst.

Amžiaus Grupės

Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m. Vaikų (0-17 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodikliai ekstremaliosios situacijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki COVID-19 pandemijos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse 2022 m.

Medikus labiausiai neramina tai, kad vis daugiau jaunų žmonių iki 35 metų vartoja sintetinius narkotikus. „Tokie atvejai, kada žmogus penktadienį dar dirbo ir bendravo su šeima ir taip toliau, sekmadienį mums jį atveža visiškoje psichozėje ir niekas nesupranta, kas atsitiko“, - sakė M.

Apsilankymai Pas Psichiatrus

Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų. 2022 m. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).

Mirtingumas Dėl Psichikos Ligų

Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys), t. y. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m.

Nerimą kelią kasmet augantis mirtingumas nuo psichikos sutrikimų. Tai ne tik demencija. Jis kamuoja vis jaunesnius, M. „Tai yra būtent dėl mūsų skaitmeninio amžiaus, nepaprastai didelio informacijos kiekio“, - teigė M.

2 pav. Mirtingumas 2012 - 2013 m.

Stigma Ir Visuomenės Nuostatos

Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų.

2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje. 2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų - turime omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme, o 26,9 proc. savijautai.

Vilniaus Geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė pastebi, kad situacija Lietuvoje kinta, - prieš 10-15 metų žmonės iš viso nedrįso prabilti apie psichinę būklę. Dabar apie tai kalbama gerokai drąsiau, gerokai daugiau yra ir pagalbos. „Statistika auga galbūt dėl to, kad daugiau žmonių turi sutrikimų, bet gali būti ir dėl to, kad jie daugiau kreipiasi, daugiau ieško pagalbos ir daugiau kalba apie tai. Anksčiau žmonės užsidarydavo, nesikreipdavo, būdavo gėda kreiptis, apie tai nekalbėdavo, - dalijasi B. Kaleckaitė.

Pagrindinės Problemos

• Didėjantis ligotumas: Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje didėja, o tai rodo poreikį stiprinti prevencijos ir gydymo priemones.
• Stigma: Visuomenėje vis dar gajos stigmos, susijusios su psichikos ligomis, trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę.
• Prieinamumas: Nors pagalbos prieinamumas didėja, vis dar yra regionų, kuriuose trūksta psichikos sveikatos specialistų ir paslaugų.
• Jaunų žmonių problemos: Augantis sintetinių narkotikų vartojimas tarp jaunų žmonių kelia didelį susirūpinimą ir reikalauja specialių prevencijos programų.
• Perdegimas darbe: Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų patiria perdegimą darbe, o tai neigiamai veikia psichikos sveikatą ir produktyvumą.

Galimi Sprendimo Būdai

• Prevencijos programos: Investuoti į ankstyvosios prevencijos programas, skirtas vaikams ir paaugliams, siekiant ugdyti emocinę kompetenciją ir atsparumą stresui. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad situacija sudėtinga. „Labai geras įvestas pokytis anksčiau buvo gyvenimo įgūdžių programa, reikia ją plėtoti, nes ten būtent buvo socialinių emocijų kompetencijų svarbi dalis, savižudybių prevencijos tema, psichoaktyvių medžiagų vartojimo temos labai svarbios“, - aiškina I.
• Sąmoningumo didinimas: Organizuoti visuomenės informavimo kampanijas, siekiant mažinti stigmą ir skatinti žmones kreiptis pagalbos.
• Prieinamumo gerinimas: Užtikrinti, kad psichikos sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
• Darbo aplinkos gerinimas: Įmonėms diegti perdegimo prevencijos programas, mažinti darbo krūvius ir skatinti sveiką darbo ir poilsio balansą. „Vienas iš planų, intencijų, ypač pasiteisino kitose šalyse, tokie ambasadoriai įmonėse, kurie būtent organizacijų viduje irgi galėtų pasakoti apie savo patirtis ir padėti pasipasakoti ir atviriau kalbėti“, - teigė I.
• Specialistų rengimas: Skatinti psichikos sveikatos specialistų rengimą ir pritraukti juos dirbti regionuose, kuriuose jaučiamas specialistų trūkumas.

tags: #didziausias #mirstamumas #nuo #psichikos #ligu