Patyčios mokykloje išlieka opi problema Lietuvoje, turinti didelį poveikį vaikų emocinei ir fizinei sveikatai. Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis kartu su frakcijos kolegomis įregistravo naują Švietimo įstatymo projektą, kuriuo sieks užtikrinti stipresnę patyčių ir smurto prevenciją mokyklose - nuolatinę stebėseną ir atitinkamų programų įgyvendinimą. Pasak K.Adomaičio, pataisų rengimą paskatino grėsminga patyčių ir smurto situacijos Lietuvos mokyklose statistika.
Tarptautinio, Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva vykdomo tyrimo, kurio metu renkami duomenys apie paauglių gyvenseną ir sveikatą, 2021/2022 m. duomenimis, Lietuvos mokyklose patyčių paplitimas yra vienas didžiausių tarp Europos valstybių. Tad panagrinėkime detaliau, kokia yra situacija, kokios priežastys ir kokios galimos prevencijos priemonės.
Patyčių statistika Lietuvoje
Tarptautinio, Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva vykdomo, HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) tyrimo duomenimis, patyčių paplitimas Lietuvos mokyklose didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių. Naujausio tyrimo duomenimis, iš visų 45 tyrime dalyvavusių šalių ir regionų, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis - 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių.
Vienas iš stebėsenos rodiklių - patyčių paplitimas - matuojantis, kiek procentų jaunuolių (11-17 m.) per pastaruosius porą mėnesių mokykloje reguliariai (bent 2-3 kartus per mėnesį) tyčiojosi iš kitų asmenų, atskleidžia, kad Lietuvoje tai būdinga 18 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių. Dar didesnį susirūpinimą kelia patiriamų patyčių statistika. Iš viso 28 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių Lietuvos mokyklose patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį.
HBSC 2022 m. tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26,9 proc.) mūsų šalies 5-9 klasių moksleivių patiria patyčias. Nuo 2018-ųjų situacija Lietuvos mokyklose pagerėjo vos 0,9 proc., tai rodo, kad problemos mastas nemažėja. Per ketverius metus patyčių lygmuo buvo sumažėjęs 0,9, ką sunku pavadinti statistiškai reikšmingu pokyčiu. Realybė skleidžiasi tokia - ketvirtis vaikų bei paauglių mokykloje patiria smurtą. Taip, patyčios yra smurtas. Kiti tą smurtą stebi, kas taip pat yra smurto patyrimo forma.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų patyčias globos namuose
Ypač pastaraisiais metais itin aštrėja patyčių kibernetinėje erdvėje problema. Statistika išsiskiria aiškiomis augimo tendencijomis ir ryškiais skirtumais tarp lyčių. Iš viso net 36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių (11-17 m.) bent kartą ar du kartus per pastaruosius porą mėnesių tyčiojosi iš kitų asmenų elektroninėje erdvėje. Vertinant Lietuvos vaikų patyčių internete patirtis, elektronines patyčias patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių, iš kitų internete tyčiojosi 27 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių.
Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje tyčiojimosi iš kitų tyrimo rezultatuose yra reikšmingas skirtumas tarp lyčių, t.y. berniukai tyčiojasi dažniau nei mergaitės. Daugiausia patyčių elektroninėje erdvėje patyrė berniukai Bulgarijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Lenkijoje, o mažiausiai - Ispanijoje, nurodė PSO, nepateikdama išsamių duomenų.
Šių metų balandžio 23 d. prof. dr. Kastytis Šmigelskas pristatė HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) tyrimą. Konferencijoje pristatyti 2022 m. HBSC tyrimo rezultatai, atskleidę, kad vidutiniškai 14 proc. 11-15 metų amžiaus mokinių tyčiojasi iš kitų, o 27 proc. mokinių patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį.
Atskleista, kad tiek patyčių iniciatoriai, tiek patyčių aukos pasižymi mažesniu saviveiksmingumu, yra mažiau patenkinti gyvenimu, patiria daugiau psichosomatinių simptomų, jaučiasi mažiau laimingi ir dažniau vieniši.
Apibendrinant statistiką, galima teigti, kad situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga, o patyčių mastas yra vienas didžiausių Europoje. Būtina imtis priemonių, siekiant sumažinti patyčių paplitimą ir padėti nuo jų kenčiantiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaikų smurto problemą?
Patyčių statistika Lietuvoje (HBSC tyrimo duomenys)
| Rodiklis | Berniukai | Mergaitės |
|---|---|---|
| Patiria patyčias (bent 2-3 kartus per mėnesį) | 28% | 26% |
| Tyčiojasi iš kitų (bent 2-3 kartus per mėnesį) | 18% | 14% |
| Patyrė elektronines patyčias | 25% | 19% |
| Tyčiojosi iš kitų internete | 27% | 13% |
Patyčių priežastys ir pasekmės
Dvidešimt metų su vaikais ir paaugliais dirbanti „Vaikų linijos“ psichologė dr. J. S. teigia: „Patyčios yra kompleksinis reiškinys, kuris atsiranda veikiamas labai įvairių priežasčių: individualių asmens savybių, grupėje egzistuojančių normų, visuomenės vertybių ir požiūrio į vaikų tarpusavio elgesį.
Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad skriaudėjais tampa vaikai, norintys dominuoti, o skriaudžiamais - jautresni, į agresyvų elgesį nemėgstantys atsakyti agresija, vaikai. Tačiau itin svarbi patyčių priežastis yra per menkas visuomenės reagavimas į žeminantį elgesį. Ji atkreipia dėmesį, kad brendimo laikotarpiu išauga bendraamžių įtaka, o suaugusiųjų vaidmuo tampa nebe toks svarbus.
„Paauglystėje stiprėja noras pritapti, susirasti draugų grupę. Dėl to visi dalykai, vykstantys tarp bendraamžių, tampa labai svarbūs. Šiuo laikotarpiu paaugliai lyginasi tarpusavyje, nori ne tik išsiskirti, bet ir būti panašūs. Paauglystėje auga poreikis atsiskirti nuo suaugusiųjų, kurie mato vis mažesnę savo vaikų kasdienybės dalį.
„Mokykloje patiriamos patyčios ar (ir) smurtas yra tiesiogiai susijusios su prastesniu savo gebėjimų vertinimu, žemesne saviverte, daro įtaką tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Prasidėjusios mokykloje patyčios dažnu atveju ten nesustoja - persikelia ir į kitas visuomeninio gyvenimo sritis, kuria žalingus tarpusavio santykius, daro neigiamą įtaką asmenybės formavimuisi. Tai ne tik mokyklos bendruomenės, o visos valstybės problema, tad ir žiūrėti į ją turime rimtai ir valstybės mastu“, - sako K.
Patyčios savo prigimtimi ir tikslais gali būti skirtingos. Dažniausiai tai yra netinkama priešiško elgesio raiškos forma, kai mokinys, dažnai su jį palaikančia komanda, leidžia sau pažeminti, sumenkinti ar kitais būdais parodyti savo pranašumą prieš kitą mokinį. Ir, jeigu aplinka, t. y. mokykloje esantys visi suaugę žmonės (puiku, jeigu ir kiti mokiniai) pastebi, iš karto stabdo ir nuosekliai transliuoja žinutę, kad toks emocijų raiškos ar konfliktų sprendimo būdas yra netinkamas, šis elgesys sustoja. Čia esminiai žodžiai yra „visi“, „iš karto“ , „nuolat“.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, patiriantiems smurtą
Yra nemažai situacijų, kur vaikai bei paaugliai jaučiasi menkaverčiai. Sudėtingesnė situacija yra, kai vaikas ar paauglys atsineša gilesnes menkavertiškumo patirtis. Tai gali būti namų situacija, kur pats jaučiasi sumenkintas ar nereikalingas, ta pati patyčių situacija, kurią pats kentė. Tai gali būti bendraamžių atstūmimas būrelyje ar treniruotėje bei mokytojų nuvertinimas dėl mokymosi sunkumų. Iš esmės yra nemažai situacijų, kur vaikai bei paaugliai jaučiasi menkaverčiai.
Tuomet galimybė „atsigroti“ prieš neteisingą pasaulį ir sustiprinti pažeistą savivertę, pažeminant kitą, gali tapti priimtinu sprendimu. Čia neužtenka tik sustabdyti netinkamą elgesį ar pamokyti konstruktyvių konfliktų sprendimų būdų. Reikia ieškoti individualių priėjimo būdų prie šeimos situacijos ir pagalbos būdų. Tačiau vis tiek viskas prasideda nuo savalaikio netinkamo elgesio stabdymo.
Remiantis pasauline ir Lietuvos statistika, smurto ir patyčių raiškos tendencijos prieš vaikus ir tarp vaikų įgauna vis platesnį mastą: smurtas ir patyčios tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, šis reiškinys dažnas jaunesniojo amžiaus vaikų grupėse ir naujose socialinėse aplinkose.
Daugelis jų išgyvena stiprius vienatvės ir socialinio nepasitenkinimo jausmus. Atstumti vaikai taip pat turi mažiau savigarbos ir gali būti labiau prislėgti nei kiti vaikai. Jei bendraamžių atstūmimas tęsiasi keletą metų, padėtis dar labiau pablogėja, nes bendraamžiai į tokius vaikus ima žiūrėti kaip į turinčius atstumtųjų statusą. Todėl labai svarbu, kad socialiniai pedagogai įvertintų vaikų problemų rimtumo ir didelį dėmesį kreiptų į bendraamžių atstumtus mokinius, kuriems labai reikia palaikymo bei pagalbos.
Suaugusiųjų vaidmuo ir pagalba
„Tyrimai atskleidžia, kad mokykla vis dar yra pagrindinė erdvė, kur vyksta patyčios. Iš darbo „Vaikų linijoje“ patirties galiu pasakyti, kad vaikai nepasikliauja suaugusiųjų parama. Kartu su vaiku ieškodami būdų spręsti patyčias neretai siūlome kreiptis į suaugusiuosius, tačiau dažnas vaikų argumentas į tai būna: „O kuo suaugęs gali padėti?“, „O ką jis gali padaryti, kad tos patyčios liautųsi?“.
„Kuo efektyviau suaugusieji mokyklose reaguoja ir stabdo patyčias, tuo yra didesnė tikimybė, kad patyčių mastas toje mokykloje mažės. „Kartais užtenka tik pažiūrėti į vaikus ir aiškiai parodyti, kad jų elgesys yra matomas, kitose situacijose yra labai svarbu, kad suaugęs asmuo prieitų ir labai aiškiai sustabdytų žeminantį elgesį. Antras labai svarbus žingsnis - informaciją perduoti atsakingiems mokyklos darbuotojams, kurie toliau aiškinsis, kas įvyko, ir suteiks reikalingą pagalbą.
Vaikų linijos savanoriai konsultantai pastebi, kad vis dar daug vaikų, kurie žeminantį elgesį patiria iš bendraamžių, suaugusiųjų, o kartais net ir artimiausių žmonių, kurie neretai nesupranta, kad jų elgesys žeidžia. Tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma (85 proc.) patyčias patyrė iš bendraamžių moksleivių, beveik pusė (40 proc.) - iš vyresnių moksleivių, o 15 proc. Dažnai mokytojai susiduria su situacijomis, kuriose jie nežino, kaip elgtis arba nesupranta, kad jų pasakytas žodis gali skaudinti vaikus.
„Kai vaikai supranta, kad suaugęs yra bejėgis padėti, jie irgi pasijunta bejėgiai. Dažnai suaugusieji nežino, kaip padėti, tad sako: „na, bet aš nieko negaliu padėti“ arba „bet aš su tuo vaiku jau kalbėjau, ką padarysi, jis toks yra, jis taip elgiasi“. Vis dėlto suaugusieji mokykloje turi didesnę galią ir turėtų atrasti prasmę net ir mažuose, pasikartojančiuose veiksmuose. Dažna suaugusiųjų klaida - nustojama veikti, nematant prasmės. Bet kalbant apie patyčias yra tam tikri žingsniai, arba reagavimo būdai, kuriuos būtina nuosekliai kartoti tol, kol vaikas supranta, kad čia yra riba, kurios jis negali peržengti“, - sako J. S.
Reikalingas kritinis skaičius motyvuotų suaugusiųjų, kurie pastebėtų, stabdytų, aiškintųsi vaikų netinkamą elgesį per pamokas, per pertraukas, valgykloje, persirengimo kambaryje, klasėje, koridoriuje, sporto salėje - visur ir visada. Nes tik taip galima pelnyti vaikų bei paauglių pasitikėjimą sistema, mokyklos tvarka ir taisyklėmis - tai yra suaugusiais. Kitaip jie teisingumą įgyvendins patys. Arba tiesiog tvers tai, kad teisingumas neegzistuoja.
Sprendžiant bendraamžių atstumtų mokinių problemas didelį dėmesį būtina skirti tokių vaikų tinkamai jausmų raiškai, bendravimo kultūrai skatinti ir padėti jiems jaustis reikalingais ir svarbiais bendraamžių tarpe. Stebėti mokinių emocinę būseną. Stebėti mokinių elgesį mokyklos bendruomenėje.
Kaip sustabdyti patyčias
Iniciatyvos ir prevencinės programos
Siekiant stabdyti patyčias Lietuvos mokyklose, prekės ženklas „Head&Shoulders” rugpjūčio 15 - rugsėjo 18 dienomis vykdo paramos kampaniją „Suremkime pečius“. Jos metu už kiekvieną nupirktą H&S produktą „Vaikų linijai“ bus skiriama 0,36 Eur suma.
Vaikų linija mokyklose ne vienus metus įgyvendina prevencinę patyčių programą, tačiau J. S. teigia: „Prevencinės patyčių programos reikalauja nuolatinio dėmesio, visos mokyklos bendruomenės įsitraukimo, o tai mokyklų darbuotojams kelia papildomų iššūkių.
Praėjusiais metais „Head & Shoulder“ vykdytos paramos kampanijos „Suremkime pečius“ metu Vaikų linijos mokymuose dalyvavo per 430 mokytojų iš įvairių Lietuvos mokyklų. J. S. pasidalijo mokymų įspūdžiais: „Šie mokymai nebuvo tik teoriniai. Kas yra patyčios, daugelis jau žino, ir kalbėti tik apie tai tikrai nėra poreikio. Mokymuose dalyvavę mokytojai džiaugėsi galimybe susėsti kartu ir peržiūrėti konkrečius atvejus, pasidalyti savo patirtimi, pamatyti, kad tas pačias situacijas, netinkamo elgesio modelius mokytojai įvertina ir reaguoja skirtingai ir pasimokyti vieniems iš kitų“.
Siekiant užkirsti kelią patyčioms prekės ženklas „Head&Shoulders” antrus metus iš eilės vykdo socialinę kampaniją „Suremkime pečius“. Už paramos akcijos metu surinktas lėšas Lietuvos mokyklose bus vykdomi reagavimo į patyčias mokymai, skirti mokytojams ir mokyklų darbuotojams.
Mokykloms neužtenka tik pasitvirtinti „Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkos aprašą“ ar kokį nors kitą dokumentą. Dar reikia ir jį įgyvendinti. Įgyvendinti nuosekliai. O tam yra būtini nuolatiniai ir dideli žmogiškieji resursai.
Įstatymo pataisos
Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis kartu su frakcijos kolegomis įregistravo naują Švietimo įstatymo projektą, kuriuo sieks užtikrinti stipresnę patyčių ir smurto prevenciją mokyklose - nuolatinį monitoringą ir atitinkamų programų įgyvendinimą. Įstatymo pataisas paskatino susirūpinimą kelianti situacija - tarptautinių tyrimų duomenimis, patyčių paplitimas Lietuvos mokyklose yra didžiausias tarp Europos Sąjungos šalių.
Įstatymo pataisos numato pareigą mokykloms vykdyti anoniminę mokinių ir mokytojų apklausą dėl smurto ir patyčių paplitimo mokykloje. Taip pat, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, paruošti ir įgyvendinti specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
„Šiuo metu mūsų mokyklos gali pačios pasirinkti: tirti patyčių paplitimą savo bendruomenėje ar ne. Tokia praktika leidžia tam tikrose mokyklose ignoruoti problemą - dažniausiai būtent ten, kur patyčių mastas didžiausias“, - teigia įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo narys K. Adomaitis.
Įstatymo projekte numatyta, kad patyčių prevencijos priemones, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, turėtų inicijuoti mokyklos steigėjas, pavyzdžiui, savivaldybė. Taip siekiama išvengti atskirų mokyklų stigmatizavimo - apklausų duomenys apie patyčių rezultatus neturėtų būti skelbiami viešai, tačiau tvarkomi ir analizuojami savivaldybėse ar privačių mokyklų steigėjų. Reguliarios, reprezentatyvios apklausos mokyklose padėtų ne tik suprasti problemos paplitimą ir priežastis, bet ir įvertintų tam tikrų prevencinių priemonių ar programų veiksmingumą.
Pasak K.Adomaičio, siekiant sumažinti patyčių ir smurto tarp bendraamžių atvejų skaičių, kritiškai svarbu remtis patikimais duomenimis ir užtikrinti pastovų problemos monitoringą. „Įstatymo projektu siūloma numatyti pareigą mokykloms Lietuvoje vykdyti anonimines mokyklos bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių paplitimo.
Šis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas tais pačiais mokslo metais, kai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. „Įstatymo pataisų atsiradimas rodo, kad valstybė siekia sistemiškai spręsti smurto problemas mokyklose, tačiau tai automatiškai nepanaikina patyčių - būtinas sistemingas ir ilgalaikis įstatymo nuostatų diegimas mokyklose, - teigia „Vaikų linijos“, 17 metų vykdančios kampaniją BE PATYČIŲ, vadovas dr. R. Povilaitis.
Mokyklų iššūkiai sprendžiant patyčių problemą
Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atskleidžia, kad vykdant mokymus galima įžvelgti, kad visos mokyklos yra skirtingos, bet jas vienija bendri iššūkiai.
„Pravedus mokymus galima įžvelgti panašius iššūkius, su kuriais mokyklos susiduria, spręsdamos patyčių problemą. Pirma, pastebėjome, kad ugdymo įstaigoms trūksta paramos, patyčių prevencijos ir intervencijos planą paverčiant „gyvu“ ir veikiančiu dokumentu. Tokią paramos funkciją atlieka ir Vaikų linijos vedami mokymai, kuomet su mokyklos darbuotojais per konkrečių atvejų analizę peržiūrime mokykloje naudojamas reagavimo į patyčias praktikas ir diskutuojame, kaip padaryti, kad jos veiktų sklandžiau“, - sako J. S. Jasiulionė.
Kitas iššūkis - mokyklos nuolat susiduria su naujovėmis. Pasak psichologės, pakeitimai ugdymo programose natūraliai skatina darbuotojus susitelkti į naujovių integraciją mokymosi procese, tuomet mažiau dėmesio skiriama kitoms veikloms, tokioms kaip prevencinės priemonės.
„Pastebėjome, kad daugumai mokyklų nėra lengva išlaikyti nuoseklų dėmesį patyčių problemai, ko labai reikia, siekiant, kad žeminančio elgesio ir patyčių mastas mokyklose mažėtų“, - sako psichologė.
Pasak Vaikų linijos psichologės, norint spręsti patyčių problemą yra būtinas nuolatinis suaugusiųjų rūpestis ir nuoseklus darbas.
„Tikriausia galima būtų sakyti, kad programos sėkmė yra tuomet, kai patyčių prevencinės veiklos, pastebėtų patyčių stabdymas, patyčių atvejų registravimas ir pagalba į jas įsitraukusiems vaikams tampa integralia kasdienybės mokykloje dalimi. Tad labai svarbu, kad net ir mokyklos, jau diegusios patyčių problemai skirtą prevencinę programą, periodiškai atnaujintų savo darbuotojų žinias, kartu su visa komanda peržiūrėtų vykstančius reagavimo į patyčias procesus ir vėl „susistyguotų“ šį svarbų darbą“, - sako J. S. Jasiulionė.
Mokymų nauda ir ateities perspektyvos
Patyčių prevencijos kampanijos „Suremkime pečius“ metu surinktos lėšos leis įvykdyti 20 reagavimo į patyčias mokymų skirtingose Lietuvos mokyklose ir apmokyti daugiau nei 400 mokytojų bei ugdymo įstaigų darbuotojų. Pirmieji tokie mokymai jau įvyko Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos pedagogams.
„Patyčių stabdymas ir tinkamas reagavimas į žeminantį elgesį mums yra labai svarbus. Šį siekį įvardinčiau kaip vieną iš sudedamųjų mokyklos gyvenimo dalių. Tai nuolatinis, ilgalaikis darbas. Mūsų įsitikinimu, vaiko emocinė savijauta lemia ir jo mokymosi rezultatus. Mokyklos bendruomenė, pastebėjus patyčias, stengiasi reaguoti „čia ir dabar“, todėl galimybė dalyvauti Vaikų linijos mokymuose mums yra labai naudinga ir svarbi.
Kalbant apie ateities perspektyvas Vaikų linijos atstovė tikisi, kad ilgainiui patyčių rodikliai keisis teigiama linkme, tačiau kol kas tokio pokyčio nemato.
„Tikrai norėtųsi, kad patyčių tarp vaikų mastas mažėtų - Vaikų linija jau daugiau nei 20 metų stebi ir gilinasi į patyčių reiškinį ir liūdna konstatuoti, kad per tuos metus patyčių mastas beveik nesumažėjo. Tam, kad jis mažėtų, svarbus nuoseklus visų indėlis - ir valstybės institucijų, ir ugdymo įstaigų, ir nevyriausybinių organizacijų, ir verslo įmonių. Ir nors šiuo metu vis dar trūkta nuoseklaus, visą visuomenę apimančio, darbo su patyčių problema, kartu tikiu, kad ir maži žingsniai atskirose mokyklų bendruomenėse daro pokytį konkrečių vaikų gyvenimuose“, - teigia J. S. Jasiulionė.